Šiaulių publikai pristatytas Artūro Areimos režisuotas spektaklis pagal garsaus šiuolaikinio dramaturgo Michalo Walczako pjesę „Kasykla“. Režisierius šia pjese kviečia susimąstyti, ką kiekvienas gali padaryti, kad miestas, kuriame gyvename, taptų gyvesnis ir konkurencingesnis, kad jo nepaliktų jauni žmonės, nebematantys čia ateities perspektyvų.

M. Walczakas yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų. Jis į Šiaulius atvyko specialiai stebėti premjeros, o prieš ją Valstybiniame Šiaulių dramos teatre bendravo su spektaklio kūrybine grupe.

Pjesė parašyta pagal užsakymą
Stebėti diskusijos ir užduoti rūpimus klausimus galėjo ir žurnalistai, o diskusijoje iš lenkų kalbos į lietuvių vertėjavo aktorius Dalius Jančiauskas. Dramaturgas  M. Walczakas kalbėjo apie pjesės parašymo aplinkybes, gvildenamas temas ir Lietuvą bei Lenkiją siejančias problemas.

Pirmiausia jis paaiškino, kodėl atvyko stebėti galutinio šiauliečių teatralų darbo rezultato. Jam buvo aktualu išvysti, kaip pjesė bus interpretuojama Šiauliuose, ar „Kasyklos“ tema gali įgauti prasmę mūsų miestui arba Lietuvai. „Pjesė buvo parašyta pagal užsakymą mažo miesto teatrui. Tame mieste iš tiesų buvo uždaryta kasykla ir žmonės atsidūrė tarsi vakuume ir buvo priversti ieškoti gyvenimo prasmės“, – sakė dramaturgas.

Kūrinyje pasakojama keista istorija apie liūdną miestą, kuriame niekada nevykdavo nieko įdomaus, ypač nuo tada, kai uždarė kasyklą. Miesto gyventojams netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio, atsiskleidžia neišsipildžiusios svajonės ir troškimai, jų neapleidžia skausmas dėl to, kas yra prarasta.

Pjesės sukūrimo situacija, regis, yra identiška Šiaulių miesto situacijai, tad pasiteirauta, ar Lenkijoje yra ir daugiau panašių liūdnų miestų.

Anot M. Walczako, šalyje yra nemažai jų, kur gyvenantys mano, kad jų miestai yra liūdni ir nuobodūs. „Teatro ir aktorių užduotis, jeigu tokia situacija yra, ją pakeisti. Teatras turi daryti poveikį žmogaus mąstymui, skatinti ieškoti išeities. Teatras turėtų sukrėsti vaizduotę ir mąstymą.

Šiuo metu Lenkijos teatrinėje bendruomenėje yra krizė, ypač mažų miestų teatruose, nes viskas susikoncentravę Varšuvoje. Valdžia nepriima jaunų perspektyvių, progresyvių teatro vadovų, taip pat mažinamas finansavimas…Mažesniuose miestuose karpomi teatrų biudžetai, tad ten teatrai praranda savo kūrybinę potenciją. Jeigu nėra už ką statyti spektaklio, viskas pradeda merdėti. Dabar teatras Lenkijoje gali turėti tokį patį likimą kaip „Kasykla“, – sakė dramaturgas.

Lenkijoje teatras atsisuko į politiką
Pasak Šiauliuose viešėjusio dramaturgo, visgi Lenkijoje teatras atlieką „keistą“ funkciją. „Politikai pajuto grėsmę iš teatralų – jie, regis, nori užimti politikų pozicijas. Žmonės labiau tiki aktoriais ir jų politine intencija. Dėl to kai kurie politikai jaučia grėsmę ir stengiasi teatrams pakenkti, nes žmonės labiau tiki teatru“, – sakė jis. Panašu,  jog kaip ir Lietuvoje, taip ir Lenkijoje  žmonės ilgisi tikrumo ir tiesos.

Spektaklio „Kasykla“ kūrybinė grupė teiravosi, kiek šalyje kūrėjas turi prisitaikyti prie žiūrovų nuomonės ir pataikauti, ar visgi svarbiau – kūrybinis potencialas.

Dramaturgas sakė, kad jo šalyje yra daugiau pramoginio teatro, pataikaujančio žmogui. Tačiau gera žinia ta, kad vis dar yra drąsių režisierių, teatrų, kurie ieško ir eksperimentuoja. O juos mėgsta žiūrovai. Tik štai valdžiai drąsa kalbėti apie tiesą kelia pavojų. Ir ji randa būdų, kaip su keliančiais nepatogumus galima „susitvarkyti“.

Pavyzdžiui, dramaturgas atviravo, jog politikai tiesiog neišdirbus nė kadencijos gali pašalinti teatro vadovą, jei šis yra neparankus, ir vietoje jo kėdėn pasodinti patikimą. „Vroclove taip ir įvyko, kai nesibaigus kadencijai perspektyvus ir drąsus vadovas buvo pašalintas. Patys aktoriai spektaklio metu fotografuoja žiūrovų salę, kur akivaizdžiai matyti skirtumas, kiek buvo žiūrovų prie gero vadovo ir kokia salė tuščia dabar“, – sako  M. Walczakas.