Šiaulių verslininkai ne juokais sunerimę. Jie baiminasi, kad dėl regioninės politikos nebuvimo regionai gali iš viso išnykti. Vakar Šiauliuose vykusiame susitikime su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu  verslininkai teigė įžvelgiantys aibę problemų, kurias būtina kuo greičiau spręsti. Anot jų, valdžia didžiausią dėmesį turėtų skirti ne Vilniui, bet likusiems Lietuvos regionams. Priimti sprendimus, kurie padėtų išlaikyti gyventojus, o ne skatintų laimės ieškoti didžiuosiuose šalies miestuose ar užsienyje.

Pasigedo regioninės politikos
Šiaulių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje Šiaulių regiono verslininkai Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui pateikė netrumpą problemų sąrašą. Juodajame sąraše – klausimai dėl švietimo, urėdijų reformų, mokesčių, investicijų.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas domėjosi, kodėl verslui tenka mokėti nepagrįstai didelius pakuočių, atliekų mokesčius. Jo nuomone, atitinkamų ministerijų tarnautojai turėtų dirbti atsakingai ir viską ekonomiškai apskaičiuoti, tačiau vietoje to priimami sprendimai, dėl kurių turėtų būti gėda visai Lietuvai.

„Kalbant apie atliekų tvarkymo sistemą, akivaizdu, kad padaryta daug klaidų ir veltui investuotos didžiulės sumos. Vietoje to, kad atliekos būtų tvarkomas ekonomiškiausiu būdu, apmokestinami sandėliai ir fermos“, – piktinosi V. Japertas.

Jis įsitikinęs, kad net pati moderniausia gamykla, kurioje nebūtų nė vieno darbuotojo, turėtų mokėti ne už atliekų kiekį, bet gamyklos plotą. ŠPPAR prezidentas svarstė, kad tokiu būdu valdžia bando pabėgti nuo atsakomybės, jog už atliekas nereikėtų mokėti gyventojams. Taip atsiranda įvairios schemos, kurios yra visiškai nelogiškos.

Jam nesuprantami ir veiksmai dėl regioninės politikos. Nors valdžia deklaruoja, esą prioritetu laikomi regionai, priimami veiksmai rodo ką kitą. Verslininkų atstovo nuomone, regionų atžvilgiu valdžios priimami sprendimai tarpusavyje nekoreliuoja. Švietimo reforma, paslaugų prieinamumas, gyventojų skaičiaus kitimas – visi šie rodikliai matuojami atskirai, neatsižvelgiant į bendrą vardiklį.

„Didžiausią nuogąstavimą kelia tai, kad aukštojo mokslo reformos yra daromos neatsižvelgiant į regionų politiką. Manau, Šiauliams, kaip švietimo, kultūros, pramonės šiaurės regiono centrui, reikėtų skirti deramą dėmesį, nes tai yra atramos taškas, kurį panaikinus, išnyktų ir visa Šiaurės Lietuva“, – nuogąstavo V. Japertas.

Vizija – Lietuvos universitetas
„Tas pačias problemas kelia mūsų partijos ir Vyriausybės programa. Regioninė politika, universitetai, pramonė – yra mūsų prioritetai. Visos tos problemos yra žinomos ir stengiamasi sugalvoti kaip jas išspręsti“, – į išsakytą kritiką atsakė V. Pranckietis.

Kalbėdamas apie atliekų mokestį, jis pripažino, kad už nemažus pinigus pastatyti rūšiavimo fabrikai visiškai neveikia. Kol kas atrodo, kad atliekas deginti yra gera sprendimo priemonė, tačiau ar taip bus mąstoma ir po dešimties metų, neaišku. Turbūt būtų daug geriau, jeigu gyventojai patys išmoktų jas tvarkingai rūšiuoti.

„Pagal tai, kokie dabar yra fabrikai, šiukšlės turėjo brangti ir jos brangsta, nes ieškoma būdų, kaip padengti tų fabrikų buvimą, kaip padėti jiems išgyventi. Jeigu jiems nepadėsime išgyventi dar penkerius metus, tai turėsime grąžinti visą Europos Sąjungos mums suteiktą paramą. Milijardas litų, kuris skirtas atliekų sutvarkymui, buvo įsisavintas, o jeigu jis būtų investuotas, galbūt šiandien tokių problemų neturėtumėme“, – paaiškino Seimo Pirmininkas.

Tuo tarpu atsakydamas į klausimą apie švietimo reformą, jis sakė, kad svarbiausia ne aukštosios mokyklos pavadinamas ar vieta, kur mokykla yra įsikūrusi. Susitikime priminta, kad viskas prasidėjo nuo mokytojų seminarijų. Anksčiau seminarijas baigę mokytojai būdavo labai gerbiami ir niekas jų neklausdavo, kokią seminariją baigė. Jie buvo vertinami pagal įgytas žinias ir gebėjimą jas perteikti. Seimo Pirmininko nuomone, ateityje reikėtų elgtis lygiai taip pat.

„Mes suprantame, kad Vilniaus universitetas yra geras, pajėgus ir su juo viskas tvarkoje, bet jis niekada neskatins regioninio vystymosi. Todėl yra vizija turėti nacionalinį Lietuvos universitetą, turintį atskirus fakultetus kituose regionuose. Pavyzdžiui, galėtų veikti Lietuvos universiteto Šiaulių akademija, Lietuvos universiteto Panevėžio akademija ir t. t. Taip pat studentai turėtų galimybę semestrui iš Kauno atvažiuoti mokytis į Šiaulius ir atvirkščiai. Tokiu būdu studentai įgytų daugiau patirties, turėtų daugiau pažinčių ir išmoktų plačiau mąstyti“, – galimą tolimesnį scenarijų atskleidė V. Pranckietis.

Regionai jaučiasi atstumti
Šiaulių pramonininkų asociacijos vicepirmininkas Arūnas Rupšys domėjosi, ką valdžia ruošiasi daryti dėl investicijų pritraukimo į regionus. Taip pat klausė, ar savivaldybėms bus suteiktos teisės į visišką žemės nuosavybę.

Seimo Pirmininkas atsakė, kad šiuo metu kaip tik yra diskutuojama apie reinvestavimo galimybes. Taip pat svarstoma, kiek lėšų iš ES paramos galėtų atitekti regionams. Visa bėda, kad kol kas nepavyksta tiksliai apibrėžti, kas yra tas regionas ir kam labiau – Šiauliams, Meškuičiams ar Kelmei – reikia tų pinigų. Artimiausiu metu šį klausimą turėtų išspręsti Ūkio ir Finansų ministerijos.

Diskutuojama ir dėl žemės nuosavybės. Tačiau kol kas sutinkama su mintimi, kad suteikti žemės savivaldybėms nėra pati geriausia idėja, nes kai kurios savivaldybės tuo gali piktnaudžiauti.

Seimo Pirmininko teigimu, jau dabar kai kurios savivaldybės, neturėdamos teisių į žemę, yra atlikusios tokius veiksmus, kurie kelia nerimą. O jeigu savivaldybėms dar būtų buvusi suteikta nuosavybės teisė, tai tie padariniai būtų buvę tragiški, tuomet galbūt kai kurios žemės iš viso nebepriklausytų Lietuvai.

Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis kėlė klausimą dėl urėdijų. Jam nesuprantama, kodėl siūloma palikti tik vieną už urėdijas atsakingą Lietuvos įmonę ir visiškai nekalbama apie regionus.

„Iš tiesų liks tik viena savarankiška įmonė, kurią valstybė galės kontroliuoti. Iki šiol taikyta sistema buvo ydinga, paveldėta iš senų laikų ir neatliepianti valstybės lūkesčių. Taip, miškininkai yra miško savininkai, bet tik darbo prasme, o iš tiesų tai yra valstybės turtas. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to iš visų 42 urėdijų bus atleidžiami darbuotojai, nes tuomet paprasčiausiai nebebūtų kam dirbti, jie vis tiek turi padaryti darbus, kurie dabar yra numatyti“, – ramino V. Pranckietis.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos vadovas Vytautas Slabys kėlė klausimą dėl viešųjų darbų atsisakymo būtinybės. Jis domėjosi, ar nebūtų galima atidėti Užimtumo įstatymo , nes kol kas nėra jokio aprašo, kaip atsisakius viešųjų darbų, viskas būtų organizuojama, be to, žmonės nespėtų permainoms tinkamai pasiruošti.

Seimo Pirmininkas sakė, kad dėl šio klausimo turbūt buvo paskubėta. Tad gali būti, kad sprendimas dėl viešųjų darbų atsisakymo kuriam laiku bus atidėtas.

Po Seimo Pirmininko vizito į verslininkams rūpinus klausimus atsakinėjo Šiaulių krašto bičiulių grupė. Jie pažadėjo, kad į verslininkų poreikius atsižvelgs ir priims atitinkamus sprendimus.

Susitikime aptarti investicijų, mokesčių klausimai.
Ramūno SNARSKIO nuotr.