Šiaurės Lietuvos kolegijoje vyko tarptautinė studentų mokslinė-praktinė konferencija „Mokslas ir studijos 2017: teorija ir praktika“. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 40 studentų iš Lietuvos, Turkijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Čia buvo gvildenami naujausi teoriniai bei praktiniai iššūkiai ir galimybės vadybos, ekonomikos, teisės, švietimo ir ugdymo bei informacinių komunikacinių technologijų srityse.
Ragino galvoti apie ateitį
Plenariniame konferencijos posėdyje pirmąjį pranešimą skaitė verslininkas Tautvydas Milaknis. Jis kalbėjo apie šiandienos ir rytojaus verslą. Sakė, kad rytojaus ateitis yra inovatyvus verslas. Kadangi gyvename globaliame pasaulyje, reikėtų suprasti, kad ir rinkos, ir poreikiai, ir iššūkiai yra globalūs. Reikia galvoti ne apie tai, ką galime pasiūlyti pasauliui, o apie tai, ko pasauliui reikia šiandien, rytoj ir po penkiasdešimties metų. Mąstyti, kaip tuos poreikius būtų galima kokybiškai patenkinti, nes žmonės nori gyventi patogiau, o tai išmaniųjų technologijų, inovacijų sritis, į kurią patartina aktyviai nerti.
Šiandien atrodo, kad tiesiog kvėpuojame inovacijomis. Aplink mus daugėja modernių technologijų, palengvinančių buitį, sprendimų, leidžiančių kompiuterizuoti tam tikrus darbo procesus, tačiau tai dar ne pabaiga. Rytoj technologijų bus dar daugiau, todėl esamiems ir būsimiems verslininkams patartina jau dabar pradėti galvoti apie daiktų internetą.
„Bendrovės, kurios jau dabar diegia daiktų interneto sistemas, turi didesnes galimybes pirmauti ateityje. Todėl reikia galvoti apie tai, kaip galima jas išnaudoti ir kokią pridėtinę vertę jos sukurs, o ne baimintis dėl investicijų“, – sakė T. Milaknis.
Pasigedo lyderių
Konferencijos posėdžio metu akcentuota, kad jaunuoliai ne tik neskuba galvoti apie inovatyvų verslą, bet ir nesižavi galimybe prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų. Šiaurės Lietuvos kolegijos lektorius Vaidas Rusys kalbėjo, kad šiandien Šiaulių jaunimo nevyriausybinės organizacijos yra palyginti silpnos. Prie nevyriausybininkų prisijungia tik nedidelė jaunimo dalis. Be to, miesto valdžia ne visada yra linkusi išklausyti jaunų žmonių idėjų, galinčių padėti išspręsti jau įsisenėjusias problemas.
Kita problema – neteisingas valdžios mąstymas, esą jaunimo politiką galima konstruoti tik per būrelius ir oficialius užsiėmimus. Lektorius sakė, kad jaunimo politika įgytų daugiau galios, jeigu nevyriausybinėms organizacijoms būtų skiriamas didesnis finansavimas. Jeigu valdžia daugiau dėmesio skirtų Jaunimo centrui ir neapsiribotų vien tik langų pakeitimu. Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir ateities lyderių ugdymui, nes kol kas jų labai trūksta. Nevyriausybinėse organizacijose dažniausiai nėra užtikrinamas tęstinumas, kai vienas lyderis ne tik tobulėja pats, bet ir ugdo kitus. Jeigu lyderių atsirastų daugiau, nevyriausybinės organizacijos palaipsniui augtų ir sukurtų daugiau vertės.
Patarė vadovautis intuicija
Lektorius Rokas Leonavičius kalbėjo, kad lyderių būtų daugiau, jeigu žmonės pagaliau nustotų veltui švaistyti savo laiką ir aktyviau mąstytų apie savirealizaciją. Anot jo, žmonėms pasiekti savirealizaciją trukdo stiprus prisirišimas prie to, kas teikia malonumą, džiaugsmą arba ramybę. „Mes labai lengvai sureikšminame ir emociškai prisirišame prie dalykų, kurie yra aiškus malonumo šaltinis. Tačiau jie ir yra didžiausia kliūtis darant pokyčius“, – akcentavo R. Leonavičius. Anot jo, svarbu suprasti, kad išsilaisvinti neįmanoma tol, kol saugi nelaisvė atrodo geriau už galbūt skausmingą laisvę. Ir nors laisvė iš tiesų reiškia ne nemalonumus, o didelę atsakomybę, pirmas žingsnis laisvės link yra prisirišimų nutraukimas.
Reikėtų galvoti ir apie pokyčių nedarymo pasekmes. Nors geriau vengti minčių, kurios kelia negatyvias emocijas, vienkartinis pagalvojimas apie pokyčių nedarymo pasekmes yra išimtis. Labai svarbu pradėti suvokti, kaip atrodys gyvenimas po 5 ar 10 metų, kaip pasekmių nesuvokimas gali užkirsti kelią esminiams pokyčiams.
Taip pat patartina išmokti pasitikėti savo intuicija. Yra kategorija situacijų, kuriose protas viską tik suvelia ir įveda žmogų į uždarą ratą. Net tada, kai atrodo, kad pavyko rasti teisingą atsakymą, tas sprendimas būna labai kontekstinis, todėl laikinas. Vadinasi, reikia atpalaiduoti savo protą, naudotis intuityviu žinojimu, nebijoti klysti ir palaikyti vieniems kitus.
