Artėjant šiltajam metų sezonui suaktyvėja tiek jaunimas, ieškantis sezoninio darbo, tiek kavinės, restoranai, viešbučiai, planuojantys didesnius klientų srautus. Visa bėda, kad potencialūs darbuotojai mieliau darbo dairosi užsienyje, kur darbdaviai gali pasiūlyti didesnį atlyginimą. Tuo tarpu Šiaulių verslininkams tenka apsišarvuoti kantrybe, nes dėl emigracijos problemos padavėjų-barmenų, virėjų, kambarinių trūksta, ypač paskutinį pavasario mėnesį ir vasarą.

Konkuruoja su užsienio įmonėmis
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pavasarį darbo paklausa keičiasi. Atsiranda daugiau darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. Padaugėja sezoninių darbų administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse ir prekyboje. Darbdaviai ruošiasi vasaros sezonui – laikiniems darbams ieško daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų.

Vienos įdarbinimo agentūros vadovė Relonda Jonaitienė patvirtina, kad Šiauliuose prieš vasarą darbdaviai iš tiesų intensyviau ieško tokių darbuotojų, tačiau nors pasiūlymų padaugėja, dirbti nėra kam.

„Nuo balandžio iki spalio mėnesio darbininkiško sektoriaus darbuotojai praktiškai nebesiregistruoja. Dauguma jų išvažiuoja į užsienį, kur pasiūlo didesnes algas. Todėl susidaro situacija, kai laisvų darbo vietų būna daug, o darbuotojų – nėra“, – liūdną tiesą atskleidžia R. Jonaitienė.

CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad dėl darbuotojų sezoniniam darbui, Lietuvos įmonėms tenka konkuruoti su užsienio darbdaviais. Užsienio kompanijos dar balandį pradeda ieškoti kambarinių, padavėjų-barmenų.

Tuo tarpu Lietuvos įmonės vasaros sezonui dažniausiai ieško darbuotojų dirbti kurortuose ir ne tik Šventojoje ar Palangoje. Pavasarį padaugėja pasiūlymų dirbti Birštone, Druskininkuose, Anykščiuose – ten, kur įsikūrę nemažai pramogų parkų. Darbdaviai dažniausiai darbuotojų ieško tarp jaunimo, studentų, kuriems reikia laikino darbo vasarai.

Aišku, tai nereiškia, kad sezoniniam darbui priimami tik jauni asmenys. Pasak pašnekovės, viskas priklauso nuo darbo pobūdžio, pozicijos – kiek ten svarbus greitis, patirtis. Jeigu įmonė ieško virėjo, dažniausiai pasamdo labiau patyrusį. Padavėjais-barmenais beveik visada tampa jauni asmenys. Pardavėjais, užsiimančiais gatvės prekyba, tampa tiek vyresni, tiek jaunesni, nes čia amžius nėra svarbus.

Darbo pasiūlymų netrūksta
Vadovės teigimu, atlyginimai vasaros sezono metu priklauso nuo to, kiek yra poilsiautojų, kokie jų srautai. O poilsiautojų kiekis priklauso nuo oro. Taigi, kokia bus vasara, tokio ir atlyginimo galima tikėtis.

Kažko ypatinga vasarą studentams negali pasiūlyti ir kitos įmonės. Čia taip pat nesiūlo didesnio atlyginimo nei įprastai. Tiesiog suteikiama galimybė jaunimui užsidirbti vasaros metu.

Atlyginimo dydis dar priklauso nuo to, kiek maitinimo įstaiga ir viešbutis yra žinomas, nuo klientų srautų.

Visiškai nenuostabu, kad darbuotojai dažniausiai renkasi tas darbo vietas, kuriose atlyginimas yra užtikrinamas, nepriklausomai nuo to, koks oras lauke, ir šiuo atžvilgiu laimi užsienio įmonės. Be to, ten siūlomi atlyginimai yra dvigubai didesni nei Lietuvoje.

„Jeigu studentai sugalvoja vasarą padirbėti užsienyje, tai visus atsiskaitymus aukštosiose mokyklose susitvarko iš anksto. Nelaukia paskutinės minutės ir į užsienį vyksta jau gegužės mėnesį, grįžta spalio mėnesį. Tai būna toks ištisinis sezoninis darbas“, – informuoja R. Karavaitienė.

Darbuotojų paieškos trukmė vėlgi priklauso nuo to, kiek įmonė yra žinoma, kokią reputaciją turi. Dažnai įmonės pritraukia tuos pačius darbuotojus, kurie dirbo praėjusią vasarą. Jeigu viskas vyko tvarkingai, darbuotojas įmonei patiko, tai į jį kreipiamasi ir kitą vasarą. Įmonės pagalvoja apie sezoniškumą, susidaro potencialių darbuotojų sąrašus ir pirmiausia skambina buvusiems darbuotojams, siūlo jiems darbą, klausia, gal pažįstami norėtų įsidarbinti.

Paieškos trukmė priklauso ir nuo to, kokie papildomi kanalai ir metodai yra naudojami. Kuo plačiau paskelbiama žinia, tuo greičiau surandamas reikalingas darbuotojas.

Apskritai darbuotojo paieška gali užtrukti nuo savaitės ir iki mėnesio ar net kelių. Priklausomai nuo to, kokie aukšti reikalavimai yra keliami. Jeigu reikalavimų sąrašas būna ilgas, tai mažėja tikimybė rasti daug ir gerų darbuotojų.

Jeigu pats potencialus darbuotojas norėtų būti greičiau pastebėtas, specialistė siūlo pirmiausia kreiptis į laikino įdarbinimo įmones, kurios užsiima darbuotojų paieška sezono metui. Skelbimo portaluose įkelti savo CV ir darbo skelbimus skaityti kasdien, nes niekada negali žinoti, kada atsiras tinkamiausias darbo pasiūlymas.

„Darbo pasiūlymų yra pakankamai, tik galbūt jie neatitinka keliamų lūkesčių. Pavyzdžiui, jaunimas vasarą nori labiau pramogauti, negu dirbti. Todėl pirmiausia reikia apsispręsti ir savęs paklausti, ar tikrai noriu dirbti, ar turėsiu pakankamai motyvacijos. Jeigu atsakymas teigiamas – darbo visada atsiras, tik reikia jį imti ir nebijoti“, – pataria R. Karavaitienė.

Nekelia aukštų reikalavimų
Viešojo maitinimo įstaigos vadovas Tomas Balčiūnas patvirtina, kad pavasario pabaigoje ir vasarą iš tiesų atsilaisvina daugiau darbo vietų. Jis pastebi, kad Lietuvą kasdien palieka šimtai žmonių, todėl nenuostabu, kad darbuotojų nėra: „Mūsų pačių darbuotojai pavasarį išvažiuoja į Palangą arba į užsienį, todėl rasti darbuotoją iš tiesų labai sunku.“

Šią problemą bandoma spręsti mažinant reikalavimus, pagrindiniu kriterijumi paliekant – norą dirbti. Esą viską galima išmokti, tik reikia duoti darbuotojui laiko ir sukurti gerą klimatą kolektyve.

„Patirtis nėra privalumas. Nesvarbu, jeigu patirties nėra, nes galime apmokyti patys. Privalumas yra noras dirbti“, – pabrėžia T. Balčiūnas.

Jis pasakoja, kad kandidatų sulaukiama visokių. Vieni labai greitai visko išmoksta ir tampa gerais darbuotojais. Atsiranda ir tokių kandidatų, kurie nemotyvuoti, nenuovokūs, neimlūs informacijai. Anot jo, čia kaip loterija, nes niekada negali žinoti, ar su darbuotoju pasiseks.

Jis svarsto, kad galbūt darbuotojus pavyktų ilgiau išlaikyti ir labiau pritraukti pasiūlius didesnius atlyginimus, tik, deja, ne visi gali tai pasiūlyti: „Suprantame, kad norėdami išlaikyti darbuotojus, turėtumėme pasiūlyti didesnę algą. Tačiau mes neturime tokių papildomų pinigų, jog galėtumėme mokėti tiek, kiek jie nori, nes mokesčiai yra didžiuliai.“

Darbuotojų ieško patys
Tuo tarpu Šiaulių pramonininkai tiek darbuotojų, tiek praktikantų laukia visus metus. Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas pasakoja, kad pramonininkai į savo gretas visada yra pasiruošę priimti naujokų. Tik bėda ta, kad nelabai yra iš ko rinktis.

„Nesvarbu – sezono metu ar ne – visada ieškome praktikantų ar kandidatų, kurie nori mokytis ir tobulėti. Pasinaudoję proga kviečiame prisijungti prie mūsų kolektyvų ir kalbėtis. Kaip bebūtų gaila, bet šiandien reikia įdėti labai daug energijos, kad surastume „perliukų“, kurie tikrai norėtų tame procese būti, dalyvauti, o ne pasirinktų lėktuvą ir ieškotų laimės kitur“, – akcentuoja A. Stulpinas.

Jis pripažįsta, kad galbūt šiauliečiai į pramonės įmones nesiveržia, nes patys pramonininkai dėl potencialių darbuotojų kovoja per mažai.

„Turbūt mes tikrai esame ne viską išnaudoję, padarę, kad tų kandidatų būtų daugiau. Tačiau šiandien pradedame apie tai galvoti ir imamės praktinių žingsnių. Kviečiame moksleivius, studentus, kad atvažiuotų, aplankytų pramonės įmones ir pamatytų, jog mes turime įdomių verslų, kur reikalingi žmonės, dirbantys jose. Vienoje iš mokyklų planuojame įrengti darbinę klasę, kurioje įdiegsime šiuolaikines technologijas. Mes žinome ir suprantame, kad nespręsdami šios problemos patys pjauname šaką, ant kurios sėdime. Kiekvienas turime imtis veiksmų, kad situacija pasikeistų iš esmės“, – reziumuoja A. Stulpinas.