„Spauda ir televizija laikomi ketvirtąja valdžia. Aš sakyčiau, kad tai gal net pirmoji valdžia, nes daro didžiulę įtaką pasauliui, Europai, net ir tokio dydžio miestui kaip Šiauliai“, – sveikindamas miesto žurnalistus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kalbėjo miesto meras Artūras Visockas. Prie kavos puodelio miesto vadovai neapsiribojo tik sveikinimais, bet ir aptarė svarbias miesto problemas.

Vieša kontrolė
Šiaulių miesto meras A. Visockas darbo dieną pradeda vartydamas spaudos puslapius. Pirmiausia perskaito antraštes, pažiūri nuotraukas. Prisipažino, kad ne visada iškart skaito publikacijas, nes taip stengiasi nesusigadinti nuotaikos visai darbo dienai.

Tačiau meras tvirtino, kad būtų pati nykiausia diena, jei Šiauliuose neliktų spaudos ir televizijos.

„Aš jau neįsivaizduoju gyvenimo be šios viešos kontrolės. Tu nieko negali padaryti netinkamai, nes viskas būtinai išaiškėja ir tu būsi nubaustas per viešąją nuomonę. O tai yra didžiausia bausmė“, – atviravo miesto galva.

Pastebėjęs, jog žurnalistų profesija yra „idėjinio lauko darbas, įdomus, darantis didelę įtaką“, miesto vadovas pakvietė padėti išlaikyti mieste jaunimą. Jo tvirtinimu, praradus dar 15–20 proc. žmonių, prarasime miestą, nes paprastai prarandami jauni žmonės – jie turi siekių ir drąsos išvažiuoti.

A. Visockas pasiremia statistika, kuri rodo, kad lyginant darbingo amžiaus ir vyresnių žmonių santykį, Šiauliai lieka regiono bastionu. Aplinkinėse savivaldybėse šis santykis, anot mero, tikrai sudėtingas ir dabar nuo Šiaulių miesto priklauso ir regiono ateitis.

Kelionės į svečias šalis – išeičių ieškojimas?
A. Visockas pranešė, kad su šiomis problemomis susijusios ir jo paskutinės kelionės į užsienio šalis. Prieš savaitę jis lankėsi Jungtinėje Karalystėje, kur susipažino su projektais, įgyvendintais viešosios ir privačios partnerystės būdu, t. y. pritraukiant privačias lėšas.

„Iš esmės ten viskas nukreipta 5–10 m. į priekį. Procesus reikia pradėti prieš dvejus, trejus metus. Jie ten taip pradeda, išaiškina, prisitraukia finansavimą, susiranda būsimus rangovus. Jei laiku pradėsime kalbėti, gal ir mums pavyks. Jau bandėme su stadionu (Dainų parke – aut.), nepavyko. Ir jiems ten nepavykdavo, bet palaipsniui tai įgavo pagreitį“, – pasakojo meras.

Šiandien jis išvyko į Kiniją. Čia ieškos investuotojų Šiaulių LEZ‘ui ir oro uostui, nes, anot mero, viskas stovi tuščia. A. Visockas tvirtina, kad šios kelionės miestui nekainuoja (žinoma, išskyrus komandiruotpinigius – aut.). Matydamos ir suprasdamos regioninę svarbą, ministerijos kviečia važiuoti, prisitraukinėti investuotojus.

„Nereikia kompleksų dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo...“
Meras kvietė žiniasklaidą ir toliau kontroliuoti miesto valdžios darbą ir nukreipinėti ten, kur reikia visuomenei. Nesutvarkytas Lieporių parkas, netvarkingos autobusų stotelės, problemos mokyklose, darželiuose...

Pats neseniai įsitikino, kad nuvažiuoti į didelių gabaritų atliekų aikštelę Pailių gatvėje tenka prastu žvyruotu ir duobėtu keliu, apie ką neseniai rašėme. „Paskaitai straipsnį – iškart suklūsti. Tai labai svarbu“, – mero žodžiai.

Akcentuodamas viešųjų ryšių svarbą, miesto vadovas prisiminė 2011–2015 m. styginio transporto istoriją Šiauliuose. Jis įsitikinęs, kad neaiškios idėjos „nešėjams“ beveik pavyko gauti žemės sklypą tik viešųjų ryšių dėka, bet tuomet styginio transporto autoriai kaip tik kaltino žiniasklaidą, kad būtent dėl jos ir žlugo šis sumanymas. Paviešinus neaiškią investicijų schemą, šalies Prezidentės siūlymu Seimas įstatymu užkirto galimybes šalia karinio oro uosto kurtis abejotinos kilmės verslui.

Žurnalistai pasiteiravo mero A. Visocko ir kitų miesto vadovų, ar pastebi, kad Šiauliuose gerokai sumažėjo žmonių, nebėra jų viešose miesto erdvėse, renginiuose. Ką valdžią daro?

„Aš gi čiulbu, kad jaunimą reikia išlaikyti“, – sakė meras.

Vicemeras Domas Griškevičius siūlė neįsivaryti kompleksų, nes visame pasaulyje vyksta žmonių koncentracija megapoliuose. Kaip pavyzdį, pavaduotojas paminėjo Daniją, kurios miestuose, nutolusiuose 80 km nuo Kopenhagos, nebėra jaunimo. Tokie miestai organizuoja kasdieninį specialistų atvežimą ir parvežimą iš Kopenhagos.

„Babilonas buvo ir nebėra, liko kalneliai“, – istoriją prisiminė miesto vadovas. Jam nesinori, kad Šiauliai mažėtų, o kiekvienas išvykęs žmogus kelia širdies skausmą.

Nežiūrint to, Šiaulių infrastruktūra yra daroma miestui, kuris nesiruošia išnykti, galvojama apie jo perspektyvą.

Į klausimą, kokius tris punktus įvardytų, kodėl žmonėms reikėtų gyventi Šiauliuose, atsakė: tai nedidelis, žalias, pėsčiomis pereinamas miestas be transporto kamščių, didžiulis dėmesys skiriamas šeimai ir jaunimui.

Vicemeras D. Griškevičius pridūrė, kad šiauliečiams svetimos vilniečių problemos: darželių stygius, auklių paieška, dideli atstumai vaikus nuvežti į popamokinės veiklos užsiėmimus ir kt. „Esu atvykęs gyventi į Šiaulius, pradžioje tai buvo pats nemylimiausias miestas, o dabar esu įsimylėjęs šitą miestą“, – neslėpė sentimentų mero pavaduotojas.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną miesto valdžios pokalbis su žurnalistais apie žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje, šiauliečių skaičiaus mažėjimą, valdžios kontrolę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.