Šiuo metu Lietuvos sportininkai išgyvena neramius laikus. To priežastis – gegužės 30 dieną Seimas svarstys Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas.

Šiomis pataisomis nėra patenkinti nei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), nei Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK), nei geriausi šalies sportininkai. Anot jų, naujas įstatymas skaudžiai palies visą Lietuvos sporto sistemą, šalis gali netekti geriausių savo atletų.

Į kovą ginti sportininkų teisių stojo ir šiauliečiai – Rio de Žaneiro olimpiadoje bronzą iškovojęs baidarininkas Aurimas Lankas ir Rio de Žaneiro parolimpinis čempionas, LPOK prezidentas Mindaugas Bilius.

Nori sumažinti rentas
Vienas iš iniciatorių kreiptis į Seimą bei Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projekto buvo A. Lankas. Olimpinės bronzos laimėtojas mūsų dienraščiui sakė, kad jį labiausiai jaudina trys punktai.

Vienas iš jų – numatoma nauja rentų mokėjimo tvarka. Pagal naują įstatymą, rentos sportininkams bus diferencijuojamos pagal varžybų rangą ir užimtas vietas.

„Šiame naujame įstatymo projekte kalbama apie tai, kad aukštus rezultatus pasiekusiems sportininkams reikėtų mažinti rentas. Su tuo gal ir sutinkame, bet mūsų noras buvo toks, kad rentas reikėtų mokėti tokias, kada jos buvo iškovotos pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą. O pagal dabartinį reglamentavimą, dabar ar anksčiau rentas iškovojusiems sportininkams ateityje jos bus mažinamos pagal tai, koks tuo metu bus reguliavimas. Tad daugumai sportininkų rentos sumažėtų apie 300–400 eurų, o tai nemaži pinigai. Kaip žinote, rentos aukštų rezultatų pasiekusiems sportininkams yra mokamos iki gyvenimo pabaigos, tad daugelio sportininkų kišenei tai tikrai atsilieptų“, – nepasitenkinimo tuo, kad sportininkams norima sumažinti rentas, neslėpė A. Lankas.

Premijų nebegaus
Anot A. Lanko, kitas jį sunerimti privertęs punktas tas, kad nebebus mokamos premijos gydytojams ir sportininkus aptarnaujančiam personalui – masažuotojams, kineziterapeutams ir kt.

Už pasiektus rezultatus paskatinimą gaus tik sportininkas ir treneris, o premijas kitiems, prisidėjusiems prie pergalių, galės perduoti tik pats sportininkas.

A. Lanko nuomone, tai tikrai nėra teisinga: „Dauguma gydytojų važinėja ir į stovyklas, ir į varžybas, ir suteikia pagalbą, kada jos labiausiai reikia. Iš tiesų jų darbas ir indėlis yra labai didžiulis. Tad manau, jei bus atsisakyta premijų, tai daugelis pačių aukščiausios klasės gydytojų atsisakytų bendradarbiauti su sportininkais ir mes tiesiog turėtume dirbti su studentais, kurie neturi tiek patirties ir, tikėtina, tai galėtų atsiliepti mūsų ateities rezultatams.“

A. Lankas išskyrė ir dar vieną, anot jo, sportininkams itin nepalankų punktą – tam tikra nelygybė mokant premijas.

„Premijos mokamos tiek už universiadą, tiek už pasaulio čempionatą yra praktiškai sulyginamos,  nors tai ne tokio pat rango varžybos. Taip pat nėra atskirai išskiriamos neolimpinės rungtys nuo olimpinių sporto šakų“, – teigė baidarininkas.

Gali tekti trauktis iš sporto
Lyg tyčia, artėjant svarstymams dėl naujo Sporto įstatymo, apie karjeros pabaigas paskelbė tituluotos Lietuvos sportininkės – dar 30 metų nesulaukusios irkluotoja Donata Vištartaitė ir dviratininkė Aušrinė Trebaitė.

A. Lankas neslepia, kad baidarių irklavimas nėra populiari sporto šaka. Tad iš principo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra valstybės skiriamos lėšos. Jei Seimas patvirtins Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, baidarininkas neatmeta galimybės taip pat nutraukti profesionalaus sportininko karjerą.

„Iš tiesų reikia galvoti apie ateitį, nes sportininko karjera netruks amžinai. Aš pats sportui tikrai paaukojau nemažai laiko, bet turiu galvoti apie tai, ką reikės veikti viskam pasibaigus. O galbūt ir geriau iš sporto pasitraukti esant aukštumoje, truputį anksčiau, nei norėtųsi. Tad visko gali nutikti ir nieko negalėsi padaryti“, – tai, kad gali tekti nutraukti profesionalaus sportininko karjerą, atskleidė olimpinės bronzos laimėtojas.

Diskriminuoja neįgaliuosius
Parolimpinis čempionas, LPOK prezidentas M. Bilius piktinasi, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas diskriminuoja neįgaliuosius ir dėl premijų, ir dėl stipendijų, ir dėl rentų.

Patvirtinus Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą paramos netektų pasaulio neįgaliųjų žaidynių dalyviai bei ketvirtadaliu būtų mažinama karjerą baigusių neįgalių sportininkų renta. Taip pat įstatymo pakeitimas numato, kad sveikieji sportininkai rentą gautų tapę olimpinių žaidynių prizininkais, pasaulio bei Europos čempionais, tuo tarpu neįgalieji sportininkai ją gautų, tik tapę parolimpinių žaidynių čempionais.

„Jeigu parolimpinis čempionas yra lyginamas su Europos čempionu, tai ar čia yra normalu? Mes jau galvojome, jog į neįgaliųjų sportą bus labiau atsižvelgta, vyks pokyčiai į geresnę pusę. Deja, dabar matome, kad šis naujai paruoštas projektas yra dar prastesnis, negu buvo. Juk neįgalieji sportininkai  lygiai taip pat kovoja, kaip ir sveikieji – ta pati vėliava, tie patys medaliai“, – dėl neįgaliųjų sportininkų diskriminacijos nepasitenkinimo neslėpė LPOK prezidentas.

Nežino, ar tęs sportinę karjerą
Neseniai apie dalyvavimą 2020 m. Tokijo parolimpiadoje kalbėjęs 2016 m. Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse aukso ir sidabro medalius iškovojęs M. Bilius dabar pateikė paraišką rentai gauti.

Parolimpinis čempionas baiminasi, kad dėl įstatymo pakeitimo jis gali netekti dalies pajamų: „Ar tęsiu sportinę karjerą, bus matyti. Jei Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas bus atidėtas ir Seimo grąžintas į Vyriausybę, tai tada gal neteks pasitraukti iš sporto.“

LPOK prezidentas pažymėjo, jog Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas nepalankus ne tik neįgaliesiems, bet ir visai sporto bendruomenei. Pasak jo, jau ir dabar nemažai sportininkų rimtai svarsto galimybę stabdyti sėkmingas karjeras, nors iki šiol apie tai net nesusimąstydavo.

„Bus daug tokių sportininkų ir tarp sveikųjų, ir tarp neįgaliųjų. Pavyzdžiui, yra mūsų golbolo rinktinė. Visiems šešiems žaidėjams, iškovojusiems parolimpinį auksą, pagal įstatymą priklauso rentos. Jų gaunamos neįgalumo pensijos, pašalpos yra per mažos. Akliems tikrai sunku gyventi, todėl tie keli šimtai eurų, kuriuos ketinama atimti, jiems yra dideli pinigai. Palaiminus įstatymą golbolo rinktinės tiesiog nebebūtų. Viskas laikosi ant 7–8 sportininkų pečių ir, jeigu bent penki iš jų išeina, tada viskas: mes golbolo rinktinės Tokijuje neturime“, – nuogąstavo parolimpinis čempionas.

Pasak M. Biliaus, kai KKSD vadovas klausia, ar sportininkai sportuoja dėl pinigų, jis gali atsakyti, kad ne. Parolimpinio čempiono teigimu, sportininkai sportuoja, jog būtų geresnė sveikata, bet profesionalūs sportininkai siekia atstovauti savo šaliai ir, žinoma, stengiasi iš to pragyventi, nes jie rūpinasi savo ateitimi.

„Pavyzdžiui, mano darbo stažas yra labai mažas – trumpą laiką dirbau Šiaulių miesto savivaldybėje. O kokios yra neįgalumo pašalpos, tikriausiai žinote. Mano išvis siekia gal tik 100 eurų“, – apie tai, kad sportininkams vis dėlto gyventi reikia, mūsų dienraščiui sakė M. Bilius.

Nesupranta valdžios požiūrio
Kalbėdamas apie neįgaliesiems sportininkams nepalankų Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą M. Bilius apskritai, stebėjosi valdžios požiūriu.

Anot jo, kada jau visa visuomenė yra pasiruošusi priimti neįgaliuosius ir labai daug pokyčių vyksta į gerąją pusę – niekas nebežiūri, ar žmogus šlubuoja, ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Ir staiga viskas pakrypsta kita linkme.

„Man tai, kas dabar vyksta, yra nesuvokiama ir gėda, kad tokie projektai išvis yra paruošiami. Tikrai nieko nesuprantu. Rudenį, kai grįžome iš parolimpiados, buvo sujudimas, valdžia žadėjo, jog neįgaliųjų gyvenimas pagerės, o dabar viskas vyksta atvirkščiai. Juokinga, kai valdžia motyvuoja tuo, jog šis projektas jau daug metų buvo svarstytas ir pagaliau reikia tą įstatymą priimti, nes jis jau kelis kartus buvo grąžintas į Vyriausybę. Kodėl taip yra daroma, aš tikrai negaliu atsakyti“, – nesuprantąs valdžios požiūrio teigė M. Bilius.

Prieš Seimui balsuojant dėl naujo Kūno kultūros ir sporto įstatymo projekto, šis teisės aktas gegužės 24 dieną dar kartą bus svarstomas parlamento komisijose. M. Bilius pabrėžė, kad tai bus bene paskutinė galimybė įtikinti įstatymų leidėjus pakeisti esmines projekto nuostatas.

M. Bilius piktinasi, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas diskriminuoja neįgaliuosius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.