Žmonės skolinasi įvairiems dalykams – remontui, atostogoms ar didesniems pirkiniams. Tačiau vieną kartą pasiskolinus atidavinėti skolą bankui gali tekti net kelerius metus. Ne ką mažiau rizikinga imti paskolą iš draugų ar giminaičių. Tad kaip skolinti saugiai arba ką daryti, kad skolintis nereikėtų iš viso.
Skolinasi kasdienėms reikmėms
„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad dažniausiai papildomų pinigų paprastai prireikia iškilus netikėtai didelio pirkinio būtinybei. Ketinantieji šiemet skolintis teigia, kad iš išorinių finansinių šaltinių šiemet jiems prireiks palyginti nedidelių sumų. 12 proc. ketina pasiskolinti ne daugiau 150 eurų, penktadalis – nuo 150 iki 500 eurų. 15 proc. teigia, jog jiems prireiks papildomų 500–1000 eurų. Daugiau nei tūkstantį eurų planuoja skolintis 16 proc. apklaustųjų. Dar 36 proc. apytikslės sumos nurodyti negalėjo.
Tyrimas atskleidė, kad lietuviai paprastai skolinasi brangesnių buities daiktų įsigijimui ir kasdienėms reikmėms. Marketingo vadovė Justina Ambrasienė sako, kad vartojimo kreditų bendrovės klientai pastaraisiais metais skolinasi stambesnes sumas: „Mūsų skaičiavimais, praėjusiais metais vidutinė išduodamo vartojimo kredito suma siekė 400 eurų. Visuomenės apklausos rezultatai leidžia prognozuoti, kad šiemet ji dar išaugs. Tai atspindi besikeičiančius mūsų klientų įpročius. Palankios vartojimo kredito išdavimo sąlygos leidžia jiems laiku grąžinti ir didesnes sumas.“
Iškilus būtinybei investuoti didelę pinigų sumą į neplanuotą pirkinį nemažai lietuvių kreipiasi būtent į vartojimo kreditų bendroves.
Visgi marketingo vadovė atkreipia dėmesį, jog sprendimo skolintis nederėtų priimti spontaniškai.
„Vartojimo kreditus žmonės vertina kaip patogią, paprastą ir – svarbiausia – greitą pagalbos priemonę. Visgi savo klientams mes visada patariame prieš skolinantis labai atsakingai ir kritiškai įvertinti savo finansinę padėtį ir galimybes kreditą grąžinti. Atsakingai skolinantis vartojimo kreditai tikrai gali padėti išspręsti nenumatytą gyvenimišką situaciją“, – teigia J. Ambrasienė.
Nelinkę skolinti artimiesiems
Lietuviai nelabai linkę skolinti ar skolintis ir iš artimųjų. O jeigu skolina, tai dažniausiai medicininėms išlaidoms padengti ar laidotuvėms.
„Priežasčių, kodėl artimieji pritrūksta lėšų, yra įvairių. Kartais porą dienų vėluoja atlyginimas ir tenka ieškoti iš kur pasiskolinti. Tokios situacijos yra gana dažnos ir paskolos būna nedidelės. Pasitaiko atvejų, kai prireikia papildomų lėšų numatytam automobilio ar būsto remontui, ar vizitui pas odontologą. Žinoma, gerai, kai giminaičiai finansiškai gali padėti ir yra dosnūs, tačiau, kaip rodo naujausi tyrimai, beveik kas antras lietuvis negali paskolinti nė euro“, – sako finansų ekspertas Viktoras Daukšas.
Jis atkreipia dėmesį, kad jeigu žmogus yra atleidžiamas iš darbo, jam paskolos negali suteikti nė viena finansų įstaiga. Paskola suteikiama tuomet, jei asmuo 4 mėnesius gauna nuolatines pajamas, dirba pagal oficialią darbo sutartį ar vykdo individualią veiklą.
„Daliai žmonių prireikia lėšų turimai skolai padengti. Tokiu atveju reikia įsivertinti, kiek yra paskolų šaltinių ir kokios palūkanos, galbūt paskolą verta refinansuoti ir sumažinti palūkanas“, – teigia V. Daukšas.
Dažniausiai lėšų lietuviai pristinga per paskutiniąją mėnesio dekadą – 21–30 dienomis. Labiausiai žmones finansiškai vargina prieškalėdinis laikotarpis, tuomet žmonėms labiausiai pritrūksta pinigų. Pinigų skolinamasi ir prieš Velykas, ir prieš Naujuosius metus.
Pataria sudaryti sutartis
Pastebima, kad dažniausiai pralošia tie, kurie pinigus skolina artimiesiems. Tad kaip skolinti, kad pinigus susigrąžintumėte lengvai?
Skolų išieškojimo bendrovės direktorius Marius Šlepetis išskiria keturias pagrindines ir dažniausiai naudojamas priemones, padedančias apsidrausti ir užtikrinančias palankias skolos susigrąžinimo aplinkybes. Tai ypač svarbu kreditoriui, kuris skolina sąmoningai ir ateityje tikisi pinigus atgauti.
„Įvairių skolos dokumentų šablonų galima rasti internete. Tačiau nereikėtų pasikliauti bet kuo – rengiant kai kuriuos dokumentus ypač svarbu laikytis griežtos jų formos, nes net ir menki neatitikimai gali sukliudyti jais pasinaudoti“, – komentuoja M. Šlepetis.
Pirmiausia svarbu žinoti asmens, kuriam skolinate, duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, el. pašto adresą ir telefoną. O skolos sudarymo faktui užfiksuoti reikalingas skolininko pripažinimas esant skoloje, skolininko ir kreditoriaus susitarimas, kokio dydžio skola, kada ji bus grąžinta. Rizikingiausia skolinti grynuosius pinigus, pasikliaujant tik skolininko garbės žodžiu. Tokiu atveju, niekas padėti negalės, jei skolininkas jos negrąžins, kaip pažadėjęs. Skolinant grynuosius, svarbu pasirašyti vekselį, skolos raštelį arba paskolos sutartį. O skolinant nuotoliniu būdu – turėti bent bankinio pavedimo kopiją.
Pasak M. Šlepečio, dažnai pasitaiko, kad skolinama tiesiog pervedant pinigus į skolininko banko sąskaitą. Tačiau nesudarius rašytinės paskolos sutarties, o tiesiog skolinant pavedimu, gali tekti tai įrodinėti. Kitaip tariant, prireikus išsireikalauti pinigus iš skolininko, kreditorius turės kreiptis į teismą, o skolininkui ginčijant paskolos suteikimo faktą, kreditoriui reikės įrodyti, kad pavedimas buvo padarytas siekiant paskolinti, o ne kitais tikslais.
Jeigu visgi dokumentas tarp skolininko ir kreditoriaus nepasirašomas, pervedant skolininkui paskolos sumą, mokėjimo paskirtyje rekomenduojama aiškiai nurodyti, kokiu tikslu daroma paskola, kada sutarta, jog ji turėtų būti grąžinama, ir jokiu būdu neapsiriboti įrašu „papildymas“ ar pan. Kuo konkretesnė bus mokėjimo paskirtis, tuo didesnė tikimybė, kad teismas priims palankų sprendimą.
Būtina planuoti biudžetą
Tuo tarpu asmenims, kuriems nuolat trūksta pinigų, patariama taupyti arba ieškoti papildomo pajamų šaltinio.
„Bazinį ir žmogui labai reikalingą finansinio saugumo jausmą paprastai suteikia tokio dydžio santaupos, už kurias jis galėtų išgyventi bent pusę metų. Tokį ar didesnį rezervą yra sukaupęs tik kas penktas Lietuvos gyventojas“, – pastebi Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Anot jos, siekiant išbristi iš prastos finansinės situacijos pirmiausia reikėtų pasigilinti į savo pajamų ir išlaidų balansą ir susiplanuoti biudžetą. Tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau dauguma lietuvių sako tai darantys intuityviai. Net 68 proc. pajamų ir išlaidų sąvado niekur nefiksuoja, neužsirašo, o tai daryti vertėtų, nes tai padeda numatyti tolesnius finansinius žingsnius.
Kitas žingsnis – įsivertinti taupymo ir pajamų didinimo galimybes. „Jei išlaidų eilutę jau valdote tvirta ranka, reikia pažvelgti ir į pajamas. O čia jau veikia ne tik finansinės drausmės, bet išsilavinimo, gebėjimų ir psichologinės tvirtybės argumentai“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Taupymo tikslų bei priemonių pasirinkimas, protingas skolinimasis – jau trečias ir ketvirtas žingsniai. „Kuo toliau esate pažengę finansų srityje, tuo daugiau sprendimo galimybių, pasirinkimo ir laisvės turite, tad apie kiekvieną kitą žingsnį galima kalbėti vis daugiau. Bet kol kas žiūrint į Lietuvos žmonių įpročius, labiausiai norisi palinkėti neturintiems finansinio rezervo rasti galimybių jį sukaupti“, – apibendrina J. Cvilikienė.



