Šiaulių universiteto bibliotekoje šiauliečiai susirinko pasiklausyti atviros Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento informacinių operacijų skyriaus viršininko pulkininko leitenanto Lino Idzelio paskaitos. Jos metu susirinkusiems L. Idzelis priminė reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, kovas už laisvę, pabrėžė, kas yra Lietuvos priešas, nagrinėjo pareigos ginti Tėvynę svarbą, gynybos klausimus ir žmogaus apsisprendimą bei pasirinkimus konflikto atveju. L. Idzelis aiškino apie karo kurstymo priežastis ir priemones bei kovos strategijas. Kita labai svarbi tema, kurią palietė lektorius – grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys informaciniai karai. Pasak jo, gražios kovos apskritai nėra. Ir jei bandytumėme daryti priešingai, liktume nesuprasti.

Geidžia revanšo?
„Rusijos kariuomenė yra viena iš penkių pasaulyje kariaujančių kariuomenių. Yra amerikiečiai, britai, Izraelis, Rusija ir prancūzų legionas. Daugiau nėra į ką lygiuotis. Tad JIE rimtai ruošiasi. Visgi baisesnė kova – partizaninė. Prieš įpratusius kariauti ir naikinti kvadratais, nušluoti kvartalus mažas padalinys gali kovoti kur kas efektyviau“, – pastebi L. Idzelis.

Antrasis pasaulinis karas, pasak L. Idzelio, Sovietų sąjungai buvo didžiausias pralaimėjimas, koks tik galėjo būti. „Nepaėmė pasaulio. Jis visas turėjo būtis raudonas. Siekiama revanšo“, – sako lektorius.

Jis atvirauja – skaudu: po 2014-ųjų pastebime, kad mūsų priešas yra visiškai šalia. Visas pasaulis stebėjo ir stebi Ukrainos įvykius – viskas šioje šalyje subliuško tarsi kortų namelis. Ar mes pasiruošę? Antai tarpukariu Lietuvos šaulių sąjungoje buvo 62 tūkst. šaulių, o dabar – maždaug 10 tūkst. 4000 iš jų – suaugusieji, o 6000 – vaikai. Ką tai reiškia? „Tai reiškia, kad užmuštas, išnaikintas lietuvių tautos kovinis genas. Nepriaugę kiti. Žmonės galvoja, kad mūsų nepalies“, – akcentuoja L. Idzelis.

Kiti pasirenka tarnybą, bet vis dėlto tik prasidėjus karui, konfliktui bus galima išvysti tikruosius  žmonių veidus. Jis neatmeta galimybės, kad daugelis į Lietuvos kariuomenę pasuko dėl algos, dar kiti – dėl draugijos.

„Pokario laikotarpiu Lietuvoje žūti už Tėvynę šešiolikos metų buvo labai normalus reiškinys. Dabar galvojame, kad vaikams negalima duoti ginklo. Reikia įsisąmoninti, kad mes vaikus mokome tapti suaugusiais, o ne likti vaikais visam gyvenimui. Jeigu neduosime atsakomybės, rimtų užduočių, vaikai taip ir nesuaugs“, – mano L. Idzelis.

Rusija konfliktą kursto informaciniu karu
Visgi Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento informacinių operacijų skyriaus viršininkas pastebi, kad mūšio laukas yra mūsų galvose. Pavadinimų šiam žanrui galima rasti daug – informacinis karas, propaganda, minkštoji galia, įtakos operacijos.

Beje, kaip pastebi L. Idzelis, Rusija vadovaujasi Sun Dzi karo menu. „Kinų teorija sako, kad reikia pritūpti prie upės ir laukti, kol tavo priešo lavonas praplauks. Tad jie dabar  ir laukia, kol iš tikrųjų Rusija susivaidys su Europa. Kinai laukia, kol ateis laikas paimti rusus. Karo menas sako: paimti šalį be šūvio, – sako L. Idzelis. – Visa laimė, kad turime Prezidentę, kuri yra vienintelis vyras Europoje ir gali pasakyti, jog mes gyvename informacinio karo laikotarpiu. Kovojame sausumoje, jūroje, ore ir kovojame informacinėje dimensijoje. Tai yra kibernetika, įvairiausi įsilaužimai, klastotės, pasiekiančios mus per radiją, internetą.“

O tuo metu vykdomos operacijos, kurių strategija – papirkti... „Daugybė politinių partijų buvo finansuojamos ir Maskvos. Tai yra žiauru, – sako jis. – Kodėl atsiranda tokios partijos, kaip Darbo partija Lietuvoje? Iš kur, jūsų manymu, atsiranda tokie žmonės, kaip Uspaskichas, B. Ivanišvilis – zekas, banditas su milijardais darantis įtakos operacijas.

Kiekvienos valstybės siekis yra gyventojų parama. Svarbiausia, kad valstybės gyventojai išliktų motyvuoti ir nesuklaidinti. Visgi grėsmė pasiekti dominavimą piliečių sąmonėje yra akivaizdi. „Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų pradžios dvigubai išaugo Lietuvos televizijose rusiškų laidų dominavimas. Eteryje – įvairiausi filmai apie įvairiausius banditus. Transliuojamas rusiškas naratyvas tiek mums, tiek Vakarams. Mes jų auditorijos išvis nepasiekiame, tai izoliuota teritorija“, – teigia L. Idzelis.

Priešiškų informacinių operacijų taikiniai Lietuvoje – Lietuvos istorija, Lietuvos kariuomenė, NATO, Europos Sąjunga (esą šios organizacijos niekada nepadės). Kišamasi į Lietuvos ir Lenkijos santykius, mūsų šalies kultūrą, sportą, energetiką. Rusakalbiai esą skriaudžiami, užsienio politika – esą pataikaujame Amerikai ir nieko patys nesugebame. Be jokios abejonės, ir per rusišką muziką siunčiama įvairių žinučių.

L. Idzelis prisimena, kaip tarnaudamas Šiauliuose vieną vakarą vyko pro Šiaulių areną – automobilių aikštelėje buvo gausybė. „Maniau, kad svarbios krepšinio rungtynės vyksta – juk krepšinis antra mūsų šalies religija. O pasirodo, Kirkorovas atvyko. Galbūt dalis žmonių atvyko iš Latvijos, pasienio, gal Jūrmalos, bet manau, kad daugybė buvo vietinių, – šypsosi L. Idzelis. – Dėl to, jog tarsi niekur nenueita – proletariato etiketės nenusiėmėme.“