Šiaulių miesto savivaldybėje vyko tarptautinė konferencija, skirta Tarptautinei kultūros dienai pažymėti. Konferencija prasidėjo Taikos per kultūrą vėliavos iškėlimu prie Savivaldybės pastato – vėliavą iškėlė Šiaulių skautija. Konferencijos metu taip pat atidaryta N. ir S. Rerichų darbų reprodukcijų paroda Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre. 

Konferencijoje aktualūs buvo šiauliečių kultūros ir švietimo atstovų pranešimai, kuriuos skaitė svečiai iš Latvijos, Austrijos, Baltarusijos, Šveicarijos.

Mokykla – miesto kultūros dalis
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė konferencijoje kalbėjo apie švietimo ir kultūros dermės svarbą.

„Mes galime drąsiai teigti, kad mokykla yra kultūrinės paskirties ugdymo institucija. Mokykla kuria kultūros žmogų. Tai gerokai platesnės paskirties institucija. Ne veltui mokyklos kultūros vertinimas yra vienas iš išorės vertinimo dalykų. Matuojant mokyklos kultūrą labai svarbios yra vertybės, elgesio normos, tradicijos, ritualai, bendruomenės santykiai, mokyklos atvirumas, svetingumas, klasių mikroklimatas ir kt. Taip pat mokyklos kultūrai yra svarbi aplinka, pageidaujamo elgesio skatinimas priklausomai nuo vertybių, kurias mes siekiame išugdyti“, – konferencijoje sakė V. Damskienė.

Iš 16 vertintų mokyklų dešimtyje kultūros dalykai buvo užfiksuoti kaip stiprioji sritis.

Kad mokykla ir švietimas – miesto kultūros dalis, atspindi, pasak V. Damskienės, miesto renginiai, šventės, kurios neapsieina be švietimo institucijų. Mokiniai dalyvauja visur, jie kupini motyvacijos, iniciatyvos, patriotiškai nusiteikę, pilietiški. Miestas turi nepaprastai talentingų ir garsių kolektyvų. Vaikai garsina Šiaulius akademiniais pasiekimais, laimi olimpiadas, ne tik šalies, bet ir tarptautines.

Šiauliečiai įrodė turintys poreikį kultūrai
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Regina Miežetienė konferencijoje kalbėjo apie tai, kad šiuolaikinė biblioteka – atradimų erdvė.

Pasak jos, XXI a. aktualijos, interneto teikiamos galimybės, mobiliųjų technologijų plėtra, tinklaveikos principų visuomenėje įsigalėjimas, informacijos perteklius iš esmės keičia žmones, jų poreikius ir galimybes. O bibliotekoms kelia naujus iššūkius ir kartu sudaro prielaidas plėsti veiklas, kurti naujas paslaugas.

Bibliotekos, ypač regionuose, aktyviai įsijungia į veiklas, mažinančias socialinę, kultūrinę atskirtį ir sudaro sąlygas mokymuisi visą gyvenimą bei technologijų pažinimui. Biblioteka tampa tikra atradimų erdve įvairaus amžiaus, socialinės padėties žmonėms.

„Žinoma, yra žmonių, kurie turi galimybių apsilankyti premjeriniuose spektakliuose, nuvykti į žvaigždžių koncertus, nusipirkti naujausių technologijų įrenginių. Matyt, jie klaustų, ką rastų naujo, kokia tai atradimų erdvė. Deja, dauguma gyventojų yra už šių galimybių ribų ir jiems biblioteka tampa kone vieninteliu langu į pasaulį. Kad tokių žmonių yra daug, įrodė bibliotekos organizuota knygų mugė „Skaityk, būk asmenybė“. Pasirinkome šeštadienį – kada biblioteka nedirba, taip pat tai yra turgaus diena. Negana to, paaiškėjo, kad Šiaulių prekybos ir pramogų centre vyks didžiulis išpardavimas. Mums buvo neramu. Visgi knygų mugėje apsilankė daugiau kaip 3000 šiauliečių. Tad Šiauliams reikia kultūros ir nepakanka tik prekybos centrų ir išpardavimų“, – džiaugiasi bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.

Kultūra – vis dar antrame plane
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza apžvelgė bendruomenės, kultūros ir muziejaus bendrystę. R. Balzos teigimu, susibūrusios pilietinės visuomenės turi suvokti Šiaulių krašto vietos dvasią, ja didžiuotis ir tos dvasios vedini skleisti gerąją kultūros idėją aplinkiniams ir Šiauliuose gyvenantiems žmonės apie tai, kad Šiauliai yra didis miestas su giliomis istorinėmis tradicijomis.

„Ir jeigu tai darysime čia ir dabar, manau, kad miestas klestės. Po Nepriklausomybės atkūrimo nuolat gyva idėja, kad iš pradžių turi atsirasti verslas, esą turime sudaryti sąlygas vystytis pramonei, prekybai ir tiktai po to, kai jau visa tai susikurs, galbūt bus atsisukta veidu į kultūrą. Tas požiūris yra neteisingas. Juk ir šioje konferencijoje tarp susirinkusiųjų vargu ar sėdi vienas ar keli verslininkai.  Svarbu suprasti, kad visuomenė vystosi kompleksiškai. Jeigu sukursime šiandien, čia ir dabar žmogui, gyvenančiam Šiauliuose tam tikras kultūrines paslaugas arba ugdysime poreikį kultūrai (pažinti, matyti, eiti į spektaklius, skaityti knygas, dalytis patirtimi, lankytis parodose) – to, kas ugdo žmogų kaip asmenybę, tuomet žmonės niekuomet nenorės iš čia išvažiuoti. Tai yra saugumo, ir patikimumo, ir krašto dvasios puoselėjimo darbai. Jeigu juos darysime, žmonės neemigruos iš Lietuvos“, – mano R. Balza.

V. Damskienė: „Negalėtume paneigti, kad mokyklos nėra miesto kultūros dalis.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Balza: „Kompleksinio požiūrio nebuvimas tarp mūsų politikų – šimtaprocentinis. Padėti įkeisti galime tik mes, kultūros žmonės. Ne ašarodami, bet matydami perspektyvą ir įrodydami kultūros svarbą žmonių gyvenime.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Miežetienė: „Daugeliui biblioteka tampa kone vieninteliu langu į pasaulį.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.