Šiaulių oro uostas, nesilaikydamas Tarybos sprendimo, išnuomojo angarą. Tai papiktino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių Antaną Bartulį. Jis ėmė viešai grasinti oro uosto direktoriui Andriui Daujotui nuobauda. Oro uosto direktorius prisipažino nebesuprantąs, ko Savivaldybė nori iš jo, iš Oro uosto. Panašu, kad miesto vadovai iš tiesų nebežino, ką daryti su strategine miesto įmone.

Gresia nuobauda
Administracijos direktorius A. Bartulis aiškino, kad Šiaulių oro uostas išnuomojo angarą įmonei UAB „Aviacijos partnerystė“, kuri angarą subnuomavo įmonei UAB „Termicom“. Tai neva yra neteisėta, nes nesilaikyta Tarybos sprendimu patvirtintos pavyzdinės nuomos sutarties. A. Bartulis dar svarsto, ar taikyti direktoriui dėl to drausminę nuobaudą.

„Aviacijos partnerystė“ yra įvardijama kaip potencialus oro uosto investuotojas. Nors pati įmonė yra maža, su vos vienu darbuotoju, tvirtinama, kad investuotų įmonių grupė.

Pakalbintas Šiaulių oro uosto direktorius A. Daujotas neslėpė nuoskaudos, kad dėl besikaitaliojančių Savivaldybės pozicijų nebežino kaip dirbti.

A. Daujotas: viskas stoja
– Išnuomojote angarą įmonei, kuri įvardijama kaip potencialus oro uosto investuotojas, tačiau ši įmonė jį pernuomojo kitai bendrovei. Kodėl reikėjo tokių rokiruočių?
– Išnuomoti angarą teisę turime. Yra miesto Tarybos patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. Esminių jos nuostatų keisti negalima. Mes nieko esminio nekeitėme. Išnuomojusi angarą įmonė paprašė leisti jį subnuomoti savo kitai įmonei. Šioji negalėjo tiesiogiai dalyvauti nuomos procese, nes nespėjo gauti VSD pažymos, o ketino dalyvauti konkurse gauti Europos Sąjungos paramą įrangai įsigyti. Papildėme sutartį punktu dėl subnuomos. Su teisininkais konsultavausi, man sakė, kad tai nėra esminių sutarties sąlygų pakeitimas. Teisė yra toks dalykas, galima įrodyti ir taip, ir taip, priklauso nuo požiūrio. Jokios žalos nė vienai pusei padaryta nėra, nauda būtų tik Oro uostui, nes jis gautų pajamų. Dabar mes fiziškai neįgalūs, neturime iš kur gauti pajamų.

– Padarėte pažeidimą?
– Gal tai diskutuotina, gal galima ką pakeisti, bet tai tikrai nėra pažeidimas. Tačiau dabar mes gavome raštą iš Savivaldybės atstatyti sutartį į pavyzdinės sutarties padėtį, subnuomą išbraukti. Kalbėjausi su kompanija, jie siūlo skelbti nuomos konkursą iš naujo. Aš tai daryčiau.

– O ko nori Savivaldybė?
– Kai aš atėjau, iš pat pradžių man buvo pasakyta ištraukti įmonę iš blogos situacijos. Kai pradėjau traukti, pradėjo sakyti: to negalima, taip nedaryk, to nebus.

Kai administracijos direktoriaus paklausiau, kodėl su mumis neaptarus buvo pareikšta neigiama nuomonė apie galimas investicijas, jis pyktelėjo. Nesvarbu, kokia ten įmonė konkurse dalyvaus, duokite galimybę jai apie save pateikti informaciją. Visiškas nesikalbėjimas. Pareiškė: taip, bus investicijos. Buvome susitikę užvakar, pasakė :darykite visą žemės nuomos konkursą iš naujo.

Mes dirbome beveik metus. Ieškojome, pritraukinėjome, svarstėme įvairius variantus, susitikinėjome su buvusiu administracijos direktoriumi, pavaduotojais, merui tris kartus buvo pristatyta, Tarybai pristatyta, frakcijų seniūnams. Visi sutiko, visi sakė „valio“. Pasikeitė administracijos direktorius, viskas „stop“. Turime nurodymą naują teisininką samdyti, iš naujo ruošti nuomos aukciono medžiagą. Turiu kalbėtis su potencialiu investuotoju, bet jis pasakė, kad kol Savivaldybės investicijų nebus... Nėra Oro uoste vietos, kur lėktuvą nuleisti. Jie sako, kad jau šiandien gali čia pastatyti lėktuvus, kur juos pastatyti. Mums skambino, klausė, ar susitvarkėte peroną. Peronas yra kariškių. Meras niekaip nesusitaria su Krašto apsaugos ministerija, neparuošta sutartis, peronas mums neperduotas.

Bet kuriai kompanijai negalime pasiūlyti perono. Ir vėl viskas stoja, vėl liksime prie suskilusios geldos. Nėra Savivaldybės noro kartu bendrai spręsti situaciją, siekti bendro tikslo.

– Bet juk Oro uostas – strateginė miesto įmonė...
– Pasianalizavau Savivaldybės strateginius planus. 2007 – 2016 m. buvo numatyta 32 mln. Lt investuoti į oro uostą: 4 mln. Savivaldybės, kiti – ES. Per tą laiką skyrė beveik 400 tūkst. Lt. Kiek galėjo, tiek tvarkėsi įmonė savo jėgomis. Savivaldybė investavo į angarą. Kas iš to, lėktuvo vis tiek neturime kur pastatyti.

– Buvo pateikta informacija, kad peronui sutvarkyti, privažiavimo keliams suremontuoti ir lėktuvų stovėjimo aikštelėms įrengti reikia apie 5 mln. Eur. Ar dar tikitės šių Savivaldybės investicijų?
– Tai tęstinis, ilgas procesas. Net sutvarkius peroną, kelius nebus taip, kad sekančią dieną ims ir nusileis 20 lėktuvų. Čia buvo pasiūlytas variantas ir ateitų galimybė investuoti, gal net ne vienas, gal daugiau investuotojų konkurse norėtų dalyvauti. Jau Tarybos nariai kaip ir pritarė investicijai, politikai kalbėjo, kad jau šįmet sieks skirti 1,5 mln. Eur, kad tik pradėtume darbus. Pasikeitus administracijos valdžiai viskas sustojo.

Metus atidirbau, dėjau visas pastangas, gyvenau be šeimos (ji – Klaipėdoje), atiduodu visą savo laiką, žinias, energiją. Gaila, viskas stoja.

– Kaip patiems pavyksta ieškoti skrydžių?
– Buvome susiderinę su Kinijos kompanija: per 2 mėnesius būtų atskridę 9 didieji „Boingai“. Kai jie pamatė mūsų peroną, sako: atsiprašau, jei aš dabar nusileisiu ir pamatys mano draudimo bendrovė kokiomis sąlygomis, kam nors atsitikus mums nieko nekompensuos. Žinote, kiek vienas toks „Boingas“ kainuoja? Apie 10 mln. Eur.

Taip pat reikėtų generuoti atgalinį krovinį. Jei jo nėra, reikia dengti dalį atgalinio reiso išlaidų. Lietuvos valstybiniai oro uostai Vilniuje, Kaune, Palangoje taip daro. Valstybė sukuria programą, skiria lėšas vien tam, kad pritrauktų naujų skrydžių, kurie ateityje atsipirks. Lėktuvo skrydžio kaina – apie 0,5 mln. Eur, tai kiek reikia jį užkrauti kroviniais, kad būtų pelningas. Pas mus reklamai, marketingui pinigų nėra, peronui sutvarkyti. Niekam nėra. Ir norima turėti tarptautinį oro uostą. Mes verčiamės per galvą, pritraukinėjame, kalbamės su oro linijomis, mums sako – tai kad jūs neturite infrastruktūros. Kodėl NATO kroviniai išėjo? Mes neturime sandėlių. Sakome, mes padarysime. Tai va, kai padarysite, atsako, tada ir ateisime.

– Tai kaip pritrauksite investuotojus, tarptautines oro linijas, naujus skrydžius? Juk kitaip oro uostas neturi ateities.
– Buvome nuvažiavę į VšĮ „Investuok Lietuva“. Mums tiesiai šviesiai pasakė: šiandien niekas neateina į tuščią žemės plotą. Pasikvieti įmonę ir sakai: tau reikia sandėlio – va sandėlis, reikia perono – va peronas, reikia ofiso – jokių problemų. Kitaip niekas neateis. Tiek metų miestas turi Oro uostą ir vis tikisi, kad kažkaip pradės vienas po kito leistis lėktuvai. Aš sumažinau minusą, bet jo nepanaikinsiu, jei skrydžių nebus. Dirbame su viena įmone, kuri gabena turkiškus krovinius. Turkija su Rusija apsipyko, kroviniai dingo. Neturime alternatyvos.

Ką aš turėčiau padaryti? Įmonę sutampiau, suradau galimą investuotoją, bet aš neištrauksiu dar ir pinigų. Turime įrangos, mums reikia reklamos, dalyvauti tarptautinėse parodose, tai kainuoja. Pavyko nuvykti į parodą Kinijoje. Užmegzti kontaktai, vyksta dar dialogai, bet atvažiuoja čia, pamato mūsų infrastruktūrą ir viskas baigiasi. Buvo „Novaturas“ atvažiavęs. Sako, kad norėtų su mumis dirbti, bet pasigedo perono, keleivių pralaidumas nedidelis.

Nesuvokia investicijų svarbos
Praėjusią savaitę spaudos konferencijoje miesto Tarybos narys Alfredas Lankauskas kalbėjo: „Apgailestauju, kad administracijos direktorius A. Bartulis nerodo iniciatyvos pritraukti investicijų į Oro uostą. Jis atsisako bendrauti su galimais investuotojais ir bendrauti nori tik sausa biurokratine tvarka. Jis mano, jei susitiks su potencialiais investuotojais ir pakalbės apie investicijas, pažeis įstatymus. Nebūna šiais laikais taip. Investuotoją už ausų reikia atitempti į tokį miestelį kaip mūsų, kiekvieną kviesti į Savivaldybę ir diskutuoti.

Jis nepripažįsta, kad Savivaldybė, siekdama investicijų, turi ir pati prisidėti. Nori skelbti pliką žemės nuomos konkursą. Štai sklypas yra, investuotojai, prašome ateiti. Toks požiūris prives prie nulinio rezultato. Vien žemės išnuomojimas potencialiam investuotojui nieko neduos. Mes, Tarybos nariai, reikalaujame, kad direktorius pasakytų: va, yra keturi sklypai, prie tų sklypų Savivaldybė įsipareigos sutvarkyti kelią ir paruošti peroną. Direktorius tokių įsipareigojimų purtosi. Jis nesuvokia investicijų svarbos mūsų miestui.

Man labai gaila, kad miesto meras A. Visockas iš inercijos užsiima vien tik griovimu, kaip ir būdamas Tarybos narys. Jam nesvarbu biudžetas, visą savo energiją išeikvoja persekiojimui ir  politiniam spaudimui tų, kas nepritaria jo nuomonei.“

Iš ataskaitos: merui Oro uostas rūpėjo mažai
Matyt, strateginei miesto įmonei Šiaulių tarptautiniam oro uostui tikrai piešiama ne kokia ateitis, nes miesto meras Artūras Visockas savo 2016 m. veiklos ataskaitoje jai skyrė nedaug dėmesio. Ataskaitoje pateiktoje duomenų lentelėje klaidingai nurodyta, kad įmonė 2015 m. turėjo 222 tūkst. Eur pelno (iš tiesų tai toks buvo nuostolis), o 2016 m. – 107 tūkst. Eur nuostolį. Klaidingai ataskaitoje apskaičiuotas ir dvejų metų veiklos rezultatų pokytis beveik -330 tūkst. Eur. Išvadose rašoma, kad Šiaulių oro uostas yra tarp Savivaldybės įmonių, kurių veikla per praėjusius dvejus metus pablogėjo. Nejaugi meras nesiorientuoja, kaip dirba vienintelė Savivaldybės tarptautinė įmonė, kurios ypatingą svarbą ne tik miestui, bet ir visam regionui jis pats pabrėždavo?

Šiaulių oro uosto direktorius A. Daujotas patikslino, kad įmonės 2016 m. nuostolis siekia 101 tūkst. Eur (be turto nusidėvėjimo 28 tūkst.), įmonės neigiamas veiklos rezultatas per metus sumažintas dvigubai.

Užtat mero ataskaitoje įvardytas kitas labai didelis darbas – atliktas SĮ Šiaulių oro uosto veiklos rodiklių vertinimas, siekiant nustatyti šios įmonės vadovo darbo užmokesčio nustatymui tinkamus rodiklius, bei parengta SĮ Šiaulių oro uosto vadovo darbo apmokėjimo tvarka.

Oro uosto direktorius apkaltintas pažeidęs miesto Tarybos valią ir neatsiklausęs papildęs pavyzdinę sutartį. Panašu, kad Tarybos valios nepaisyti leidžiama tik miesto merui A. Visockui. Pavyzdžiui, kai nepaisydamas Tarybos sprendimo į darbą grąžino vicemerą D. Griškevičių.