Kas svarbiau: laikas ar pinigai? Vieni dirba ilgesnes darbo valandas tam, kad uždirbtų daugiau pinigų. Kiti – mieliau renkasi mažesnį užmokestį ir dirba trumpiau tam, kad turėtų daugiau laisvo laiko. Įdomu, kurie iš jų yra laimingesni? Savo srities profesionalai įsitikinę, kad savo laiką vertinantys labiau už pinigus yra laimingesni nei tie, kurie pinigus vertina labiau už savo laiką.

Laimingiems kompensacijų nereikia
Lektorius, fotografas, medijų specialistas Gytis Dovydaitis vadovaujasi mintimi: „Gyvenk tam, kad nereikėtų nieko pirkti.“ Vykusioje konferencijoje „Kas vairuos tavo gyvenimą?“ jis kalbėjo, esą įsivertinti savo prioritetus visai nesunku. Tereikia sau atsakyti, ką galima nuveikti su pinigais ir ką galima padaryti turint daugiau laisvo laiko.

Turint daugiau laisvo laiko turbūt galima įgyti naujų patirčių arba investuoti į save. Pavyzdžiui, galima išmokti piešti, groti instrumentu, sportuoti, pasivaikščioti ar tiesiog pabūti su šeima.

Tuo tarpu už pinigus galima įsigyti materialių objektų, kuriuos lektorius siejo su kulinarinės patirties sąvoka. Kitaip tariant, už pinigus nusiperkame daiktus, kurie kelią džiaugsmą tik trumpam laikui. Taigi turint pinigų, perkama kulinarinė patirtis, o turint laiko įgyjama daugiau patirties, investuojama į save.

„Manau, klausimas. kas svarbiau: laikas ar pinigai, yra nesąmonė. Tai kapitalistinės visuomenės konstruktas, raginantis mus įsivaizduoti, kad už pinigus galima nusipirkti kažkokius dalykus, kurie sugrąžins gyvenimą į mūsų rankas. Man atrodo, kad rinktis nereikia, nes užsiimant bet kokia veikla galima gauti pinigų, svarbiausia, jog ta veikla džiugintų. Be to, gyvenant gyvenimą, kupiną džiaugsmo, apskritai nereikia ieškoti jokių kompensacijų, nes viskas ir taip sekasi“, – sakė G. Dovydaitis.

Veikla reiškia gyvenimo būdą
Norėdamas sustiprinti šią mintį lektorius paragino paanalizuoti vieno žmogaus gyvenimo istoriją. Tai štai gyveno toks Tomskis. Nuo mažų dienų jis mėgo ką nors konstruoti, ardyti, pavyzdžiui, televizoriaus pultelį, telefonus. Mokykloje jam sekėsi matematika, mokytojai nuolat jį siųsdavo į olimpiadas. Sulaukęs trylikos Tomskis pradėjo gaminti įvairius sintezatorius, užsiimti kitomis kūrybinėmis veiklomis.

Sulaukus vėlyvos paauglystės viskas pasikeitė, nes Tomskis pradėjo žavėtis materialiais dalykais. Varvino seilę, kai kas nors pravažiuodavo naujutėlaičiais automobiliais, išsitraukdavo išmaniuosius telefonus.

Jis taip pat viso to norėjo, kol vieną dieną išsiaiškino, kaip visa tai gauti. Paaiškėjo, kad visa paslaptis slypi Norvegijoje. Nuvažiuoji, padirbi mėnesį silkių fabrike ir gauni tūkstantį eurų. Už juos nusiperki taip trokštamus daiktus ir gyveni sau blizgantį bei gražų gyvenimą.

Tomskiui nuo pat mažų dienų buvo diegiama mintis, esą gyvenimas sunkus ir nuobodus, o laimė priklauso nuo pinigų kiekio, todėl jis nesipriešina ir toliau taip gyvena.

Tik klausimas, ar žmogus dabar laimingas? Galbūt būna laimingas tą akimirką, kai gauna atlyginimą ir kažką nusiperka. O vėliau atsiranda apatija, svaigalai. Lektoriaus nuomone, tokie žmonės iš tiesų ne gyvena, bet jį nusiperka, nes tiki, jog tai įmanoma. Tokią mintį perša ir masinės medijos, išaukštinančios vartojimo vertybes, kuriomis žmonės taip naiviai susivilioja.

G. Dovydaičio nuomone, šios problemos šaknys slypi ir darbo sampratoje. Mums nuo mažų dienų kalama į galvą, esą darbas yra nuobodi veikla, už kurią mokami pinigai.

Anot lektoriaus, reikėtų permąstyti šią sąvoką: „Aš šios sąvokos stengiuosi nevartoti, darbą vadinu veikla. O veikla reiškia gyvenimo būdą. Todėl jeigu jūs kiekvieną rytą nenorite keltis iš lovos, vadinasi, dirbate ne ten, kur reikia“, – pabrėžė medijų specialistas.

Gyvenimas – tarsi šokis
Specialisto nuomone, rytais žmogų turėtų žadinti ne žadintuvas, bet veikla, kurią jis užsiima. Noras padaryti kažką, kas teikia laimės. Žinoma, tai nereiškia, kad gyvenimas tuomet būna tik labai gražus. Lektorius įsitikinęs, kad gyvenime turėtų būti ir daug streso, nes be streso nebus ir džiaugsmo, o džiaugsmo nebus, jeigu nežinosi, kaip jis atrodo.

Kitaip tariant, anot jo, gyvenimą reikėtų suvokti tarsi šokį. Skambant greitam ritmui – entuziastingai šokti, lėtam – pamedituoti: „Gyvenkite tarsi šokio ritmu ir taip, kad nereikėtų nieko pirkti. Atminkite, tikrąjį gyvenimą reikia pajausti iš veiklos, kuria užsiimate, o ne iš laisvadienių.“

Štai jeigu Tomskis nebūtų susižavėjęs materialiais dalykais ir būtų toliau užsiėmęs savo sintezatoriais, galbūt šiandien gyventų visai kitokį gyvenimą.

Tad svarbiausia nebijoti eksperimentuoti ir išsiskirti. Iš tiesų esama daug pavyzdžių, kai žmonės, vedami savo pašaukimo ir kurdami įvairiausius dalykus, sulaukia šlovės ir pinigų.

Pavyzdžiui, šiandien vis daugiau sėkmės susilaukia performatyvaus meno atstovai. Kartais jie kuria protu sunkiai suvokiamus dalykus, tačiau vis tiek būna pastebėti, nes išsiskiria iš bendros minios ir visai neblogai tvarkosi.

„Paslaptis ta, kad jie atsikėlę ryte spaudžią gazą iki galo, nes daro tai, kas jiems teikia džiaugsmo. Jie mato, ką jau yra pasiekę, ir žino, jog pripažinimo sulauks ir ateityje. Be to, nejaučia, jog parduoda savo gyvenimą, o tai leidžia tapti sėkmingam pasirinktoje srityje. Todėl jeigu jūs mėgstate braižyti žemėlapius, kažką konstruoti – toliau tai darykite ir pamatysite, vieną dieną jus kas nors tikrai pastebės“, – laimingo gyvenimo receptą atskleidė G. Dovydaitis.

Bet kokia veikla gali atnešti sėkmę
Lektorius kalbėjo, kad kitas svarbus faktorius, padedantis sulaukti daugiau sėkmės, yra internetas. Internetas mus įgalina užsiimant bet kokia veikla ir tapti sėkmingiems. Jeigu prieš dvidešimt metų, norint pasiekti tūkstantines minias, reikėjo eiti į gatvę ir garsiai šauki ar ilgai dirbti, kol sutiksi reikalingų žmonių, tai dabar atkreipti dėmesį į save galima internetu. Užtenka tik užsiregistruoti socialiniame tinkle ir išsiųstą žinutę pastebi tūkstančiai žmonių. Tokiu būdu didelės auditorijos, gaminimo ir platinimo įrankiai pasiekiami be jokių didesnių sunkumų.

„Čia matau didelę revoliuciją, skatinančią kūrybinių industrijų įsigalėjimą ekonomikoje. Visada atsiras žmonių, kurie jūsų darbus įvertins, svarbiausia juos pasiekti. O tai padaryti galite suprasdami, jog socialinė rinkodara yra atskiras mokslas, kuriuo būtina pasidomėti akademiškai. Ne visada užtenka tiesiog prisijungti prie „Facebook‘o“, – išskyrė medijų specialistas.

Ne ką mažiau svarbu su uždirbtais pinigais elgtis atsakingai, sąmoningai tvarkyti savo pajamas ir išlaidas. Nebijoti pasinaudoti įvairiausiomis programėlėmis, padedančiomis tvarkyti finansus arba tiesiog su kitais palenktyniauti, kas per tam tikrą laiką išleis mažiausiai pinigų.

Tuo tarpu užsiimant individualia veikla labai svarbu, kad ji skatintų keltis iš lovos. Jeigu veikla teikia džiaugsmo ir sukelia entuziazmą, nesunku pasakyti, kad gyvenimas yra gražus.

Aišku, užsiimant bet kokia veikla, tenka susidurti su įvairiausiais iššūkiais, pavyzdžiui, laiko planavimu. Pasitaiko, kai kartais viską įvertini neadekvačiai: vienam dalykui skiri per daug laiko, nors galėtum mažiau. Tačiau ir čia galima rasti išeičių, pasinaudoti kompiuterinėmis programomis ir t. t.

Reziumuodamas G. Dovydaitis pripažino, kad kai kuriems gyventojams vis dar svarbu prasimušti, sukurti verslus, kitaip tariant, užtikrinti savo vietą po saule nesibaigiančio darbo sąskaita.

Tiesa, prošvaisčių esama jau ir mūsų padangėje.

Dažniausiai skaičiuoti darbo valandas ima tie, kurie anksčiau yra persidirbę, dėl to turėję rimtų sveikatos problemų ar patyrę kitų sukrėtimų.

Nemažai prie sklandaus profesinio gyvenimo planavimo šiandien prisideda ir karjeros konsultantai, finansinio savarankiškumo mokytojai, psichologai. Būtent jie mūsų visuomenę moko, kaip planuoti savo laiką pasitelkiant meistriškumą, turimą patirtį ir kitas reikiamas savybes. Todėl esant reikalui pravartu žinoti, jog jų paslaugomis galima pasinaudoti.