Kovo 30 d. Šiaulių miesto taryba svarstys tris sprendimus, kurie gelbės „Žiburio knygyną“. Tarybos prašoma pritarti, kad UAB „Žiburio knygynas“ skolintųsi 100 tūkst. Eur, kad galėtų parduoti savo pastatą Žemaitės gatvėje ir kad iš biudžeto būtų skirta 50 tūkst. Eur įmonės įstatiniam kapitalui didinti. Dėl pastarosios sumos politikai šiaušiasi, o direktorė Rima Ignatavičienė prisipažįsta, kad apsieitų ir be jos.
Knygyno planai pernelyg optimistiniai?
Kaip sakė Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė, minėti sprendimai vienas su kitu susiję ir turėtų būti įgyvendinami lygiagrečiai. Paskola reikalinga padengti įmonės skoloms ir išlyginti apyvartines lėšas, parduodamas turtas padengtų paskolą, o padidintas kapitalas leistų pradėti naujas veiklas. Vedėja pakomentavo, kad knygynas, atsižvelgęs į pageidavimą išplėsti veiklą ne tik iki ekonominio, bet ir socialinio aspekto, parengė naujos veiklos planus, kur siūlomi ir inovatyvūs sprendimai.
Iš ko knygynas skolinsis? Iš kredito įstaigos arba iš juridinio asmens, pagal nutylėjimą – iš „Šiaulių energijos“. Taip greičiau nei iš banko. Įmonės skolos, pasirodo, kas mėnesį auga. Jei prieš porą mėnesių jos siekė 80 tūkst. Eur, tai kas mėnesį „pasunkėjo“ dar po 10 tūkst. Eur.
Jei Savivaldybė padidins įmonės kapitalą, knygyno direktorė R. Ignatavičienė ketina pusę turimų patalpų pėsčiųjų bulvare pritaikyti kitokioms veikloms. Būtų atliekamas remontas, patalpos pritaikomos mokymams ir šventėms organizuoti, įrengiamas autonominis šildymas, nuperkama magnetinių vartų sistema, atnaujinamos IT sistemos, perkama baldų. Sukurtoje bevielio interneto zonoje miestiečiai galėtų skaityti elektronines knygas, būtų optimizuota elektroninė prekyba. Tam reikalinga 50 tūkst. Eur investicija, kuri per trejus metus sugeneruotų tokias pat pajamas.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete direktorės klausė, ar ne per daug optimizmo. Ji tikino, kad skaičiai realūs.
Administracijos direktorius Antanas Bartulis mano, kuri nauja paslauga dominuos, neš pelną, parodys ateitis. Techniškai bus pasiruoštas platus spektras paslaugų.
Kultūros įstaiga? Tai – utopija
Politikai pastebėjo, kad verslo planai pinigų dar neatneša. Tarybos narys Arūnas Rimkus įsitikinęs, kad po kelerių metų knygynui dar 100 tūkst. Eur reikės.
„O „univermagą“ kada administracija steigs, nenumatot? Padaryti gerą verslo planą...“ – ironizavo politikas.
Direktorius A. Bartulis ironiją suprato, tačiau mano, kad būtina pervertini įmonės turtą, atstatyti piniginius srautus ir tada sutvarkytą komercinį vienetą su realia verte parduoti.
Politikai baiminosi, kad įmonę parduodant dabar ar po metų, investuoti 50 tūkst. Eur jai vertės nepridės. Remontus pirkėjai darosi savo, čia tiesiog taškomi miestiečių pinigai.
„Direktorė turi labiau mus įtikinti. Po metų ateis ir pasakys: sorry, nesigavo“, – nuogąstavo Justinas Sartauskas.
Direktorė R. Ignatavičienė nebeatlaikė politikų pretenzijų ir pratrūko: „Pasakysiu ne kaip direktorė, kaip paprasta šiaulietė. Aš jūsų „Žiburio knygyno“ perspektyvaus nematau. Jį reikėjo gelbėti mažiausiai prieš kokius ketverius metus. Tada būtų galima kažką buvę padaryti. Jei jūs tikitės iš jo kažkokio kultūrinio židinio, tai čia yra utopija. Niekas neis ir neskaitys. Kultūrinių įstaigų mes turime pakankamai, tik sugebėkime jas išlaikyti ir aprūpinti finansais.“
Komitete kilo idėja: reikia ketvirto sprendimo – knygyną ekstra parduoti. Leisti padengti skolas, atlikti akcijų vertinimą ir pardavinėti, o 50 tūkst. Eur iš miesto biudžeto neinvestuoti.
Administracijos direktorius A. Bartulis pastebėjo, kad knygų pardavimo veikla yra siaura. „Žiburio knygyno“ privalumas – bendrauja su daugeliu mažų leidyklų ir pasiūla yra didesnė nei kitose knygų pardavimo vietose.
Be investicijų dirbtų „ant nulio“
Politikai klausė direktorės, ar be investicijų dirbtų nuostolingai.
„Didelių dividendų nebus, bet „ant nulio“ gali dirbti. Net nedidelei plėtrai gal sutaupytume. Tik knygų prekybai mums užtektų pusės dabartinės salės – pasiūlytume platų asortimentą ir geras prekes“, – patvirtino įmonės vadovė.
R. Ignatavičienė sutiko, kad kitą pusę knygyno patalpų galėtų išnuomoti. Ji sakė jau ieškojusi nuomininkų. Siūlė patalpas nacionaliniam lėlių muziejui, tačiau šis įsižeidęs ant Šiaulių, kad jį išvarė iš nuomotų patalpų pėsčiųjų bulvare (dabar ten „Spiečius“), į miestą grįžti kategoriškai atsisakė. Nepavyko susitarti ir su „Robotikos akademija“.
