Moteriška vienybė daro stebuklus. „Kartu mes stipresnės“, – sako moterys verslininkės. Moterys vienijasi ne tik Šiauliuose. Būsimos ar esamos verslininkės kitų moterų paramos, patarimo, pagalbos ieško viso pasaulio mastu. Panašiai mąsto ir verslininkės iš Ukrainos. Savo verslus Ukrainoje įkūrusios moterys dairosi į Lietuvą, Šiaulius ir ieško potencialių verslo partnerių, bendradarbiavimo galimybių.

Šiauliuose lankėsi pirmą kartą
Šiauliuose ir visoje Lietuvoje lankėsi verslo moterų delegacija iš Ukrainos. Delegacijos pagrindiniai siekiai Lietuvoje – susitikti su valdžios atstovais, susipažinti su Lietuvos verslo aplinka, susitikti su šalyje veikiančiomis verslo organizacijomis bei moterų asociacijomis, susirasti naujų verslo kontaktų, taip pat pristatyti Ukrainą kaip patrauklią investavimui šalį.

Verslo misijoje dalyvavo žiniasklaidos, mados, turizmo, gamybos ir įvairių paslaugų įmonių savininkės bei vadovės iš visos Ukrainos. Jos norėjo susitikti su Lietuvos verslo moterų tinklo narėmis bei užmegzti naudingų ryšių.

Ukrainos išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Larisa Tsygan „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad tai jų pirmas toks vizitas. O Šiauliuose nuspręsta apsilankyti neatsitiktinai. Ukrainietės mato Šiaulių verslininkes kaip galimas verslo partneres. Būtent Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo moterų komitetas parodė, kaip svarbu moterims  vienytis ir siekti bendrų tikslų. Ukrainietės tokia iniciatyva susidomėjo ir nuo šiol verslios moterys veikia išvien.

„Kai mes drauge – esame stipresnės. Kartais pasitaiko, kad kažkas nesiseka, pavyzdžiui, kyla problemų šeimoje. Todėl mes stengiamės viena kitą palaikyti, suteikti reikiamą pagalbą. Manau, moterims daug svarbiau nei vyrams daugiau bendrauti, palaikyti ryšį. Kai moteris mato, kad yra ne viena – ji švyti, atsiveria ir viską daug greičiau įgyvendina“, – bendradarbiavimo privalumus dėstė L. Tsygan.

Nori dirbti su lietuvėmis
Departamento direktorė neslepia, kad verslininkės iš Ukrainos domisi investavimo galimybėmis Lietuvoje. Anot jos, dirbti su lietuvėmis labai lengva. Pirmiausia nesunku susikalbėti, nes dauguma moka rusų kalbą. O kai nėra kalbinio barjero – draugystė užsimezga daug greičiau. Be to, lietuvės taip pat yra susidomėjusios bendradarbiavimu su ukrainietėmis. Toks abipusis noras kartu kažką nuveikti – įkvepia ir skatina imtis naujų projektų.

„Jeigu ieškome kontaktų, norime pabendrauti, kažko paklausti, paprašyti pagalbos, užtenka tik paskambinti ar parašyti elektroninį laišką. Atsakymo sulaukiame iš karto. Todėl mes tikimės, kad šis bendradarbiavimas tęsis toliau ir kursime naujus projektus versle“, – tikisi L. Tsygan.

Dėl kai kurių projektų jau pradėta tartis. Pavyzdžiui, viena verslininkė iš Ukrainos vadovauja viešbučių tinklui ir yra suinteresuota savo veiklą plėsti Lietuvoje. Lietuva domisi ir Ukrainos menininkai. Štai fotografai klausia, ar nebūtų galimybės čia įkurti fotografijos mokyklos. Be to, Ukraina garsėja savo siuvimo fabrikais. Tad galbūt ateityje pavyks susitarti dėl užsakymų vykdymo mūsų šalyje.

L. Tsygan atvirauja, kad diskriminacijos problema aktuali ir Ukrainoje. Ten taip pat vyrai vertinami kaip patikimesni ir labiau savo darbui atsidavę žmonės. Tačiau departamento direktorė su tokia nuostata kategoriškai nesutinka: „Kadangi mano darbas susijęs su verslo plėtra užsienyje, man tenka daug bendrauti tiek su vyrais, tiek moterimis. Atvirai sakau, nematau jokio skirtumo tarp to, kaip vadovauja moteris ar vyras. Jeigu žmogus turi noro kažką daryti, myli savo darbą, tuomet, manau, jam pasiseks bet kuriuo atveju, nepaisant lyties.“

Kita vertus, ji pripažįsta, kad įkurti verslą Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje ar bet kurioje kitoje valstybėje, nėra lengva. Jeigu jau nusprendei įkurti verslą, turi prisiimti atsakomybę už jį. Tai reiškia papildomus sunkumus, didesnę atsakomybę, nes turi rūpintis ne tik savimi, šeima, bet ir kompanija, jos darbuotojais.

„Moterims tai yra dvigubai sunkiau, nes reikia galvoti ne tik apie verslą, bet ir šeimą, savo vaikus. Aišku, vyrai šiek tiek padeda, bet dažniausiai viskas užkraunama moteriai ant pečių. Negana to, dar reikia galvoti apie savo grožį, sveikatą. Todėl taip, moterims šiuo klausimu sunkiau, o vyrams – lengviau“, – esminius skirtumus atskleidžia L. Tsygan.

Įžvelgia abipusę naudą
Verslininkė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo moterų komiteto pirmininkė Gražina Garuolienė antrina, kad verslo moterų tinklo pagrindinis tikslas – padėti moterims sėkmingai pradėti verslą, skatinti moterų verslo plėtros iniciatyvas.

Todėl tinklas vykdo daugybę įdomių bei aktualių iniciatyvų, susijusių su moterų verslumo skatinimu. Visos jos iš esmės orientuotos į tris esminius klausimus: padėti moterims pradėti savo verslą, skatinti moterų verslo plėtros iniciatyvas bei aktyvesnį jų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus ir suteikti moterims galimybę gilinti žinias įvairiuose mokymuose.
Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, skatinama darniau vienyti savo jėgas, glaudžiau bendradarbiauti, dalytis gerąja patirtimi. Verslo pasaulio moterys raginamos megzti ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio kolegomis. Todėl pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su įvairių šalių atstovėmis.

„Rudenį buvome Ukrainoje. Susitikimo metu moterims papasakojome apie savo tinklą. Paaiškinome, kaip jį plečiame, bendradarbiaujame, keičiamės informacija. Moterys labai greitai susibūrė ir mūsų tinklai susijungė. Sudarėme bendradarbiavimo sutartį, pasižadėjome viena kitai padėti, suteikti reikiamos informacijos ir dabar labai gražiai bendradarbiaujame“, – pasakoja G. Garuolienė.

Komiteto pirmininkė sako, kad  šios bendrystės naudą įžvelgia ne tik ukrainietės, bet ir lietuvės. Kitaip tariant, abi pusės pasiima tai, ko joms labiausiai trūksta. Anot jos, apskritai labai svarbu vienytis, nes tuomet žmogus pats sau susikuria darbo vietą. Nebereikia eiti į darbo biržą, prašyti socialinių pašalpų.

Tikisi vyrų supratingumo
Būna, kad kartais moterys sėdi ir įsivaizduoja, kad yra niekam nereikalingos, esą jos nieko nemoka. Iš tiesų yra atvirkščiai. Jos viską gali, tik kartais joms reikia padrąsinimo iš išorės. Žmogaus, kuris suprastų ir visada palaikytų. Būtent tą funkciją ir atlieka moterų verslo tinklas.

„Mes nesame  lygių teisių kovotojos. Tiesiog verslą darome kartu su vyrais, nes tai neatsiejami dalykai. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, kad būtų balansas. Tą balansą mes ir stengiamės išlaikyti“, – akcentuoja G. Garuolienė.

Todėl, anot jos, labai svarbu, kad ir vyras rūpintųsi ne tik pinigais, bet padėtų auginti vaikus, prisidėtų prie namų ruošos darbų ir t. t. Vien tai, kad vyras nuveda vaiką į darželį, pasiima atžalos priežiūros atostogas ar pagamina pietus – yra labai didelė pagalba moteriai, kuri daug svarbesnė už pinigus.

Verslininkė atvirauja, kad pati versle nėra patyrusi jokios diskriminacijos: „90 proc. mano klientų yra vyrai. Dirbdama su vyrais niekada nejaučiau diskriminacijos. Apskritai, manau, pernelyg didelės lygybės ir nereikia. Kaip galima vyrui ir moteriai mokėti vienodą atlyginimą, jeigu moteris du kartus per mėnesį pasiima nedarbingumo lapelį, o vyrai dirba po dešimt ar dvylika valandų. Žinoma, kas kita yra, jeigu abu dirba vienodai.“

Tik labiausiai ją žeidžia pasvarstymai, kurioje srityje moteris gali dirbti, kurioje – ne. Verslininkės nuomone, neegzistuoja vyriškų ar moteriškų darbų. Visi esame skirtingi, todėl ir darbus dirbame ne pagal tai, kurios lyties esame, bet ką mokame daryti geriausiai.

„Neįmanoma tiksliai pasakyti, kuri lytis yra stipresnė ar silpnesnė. Sako, kad moterys negali dirbti vyriškų darbų, tačiau kai vyrai ėjo ginti savo tėvynės, moterys – prižiūrėjo ūkį, visus aprūpino maistu, siuvo rūbus ir t. t. Tai kaip dabar galima pasakyti, jog moterys silpnos. Kaip jau minėjau anksčiau, manau, svarbiausia išlaikyti balansą, nes kai jo nėra, tada ir prasideda problemos“, – sako G. Garuolienė.

Moterų delegacija iš Ukrainos domisi verslo galimybėmis Šiauliuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.