Noras įteisinti privalomą pradinį ugdymą nuo šešerių metų bei nustatyti, kad priimant į universitetus būtų vertinamas ir ankstesnių klasių to paties dalyko pažymių vidurkis (baigiamieji egzaminai lieka) jau žinomas. Tiesa, papildomai ketinama įvesti ir baigiamąjį darbą. Dar viena naujovė, kurios siekiama, – tai profesinis ugdymas nuo penktos klasės. Svarstoma apie profesinio ugdymo mokytojus mokykloje ir profesinio ugdymo centrus.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Žmonės su aukštuoju išsilavinimu suvokę savo poreikius stoja į profesines technikos mokyklas. Gerai, kad jie galų gale vis tiek supranta, ko nori, ir nelieka vienaip ar kitaip merdėti ar emigruoti užsienio fabrikuosna su aukštojo mokslo diplomu rankose.
Negera tendencija akivaizdi: valstybė investuoja į žmogų, kuris baigia aukštąjį mokslą, ir jeigu vaikinas ar mergina negavę darbo pagal diplomą, imasi dirbti padavėju, pardavėju ar dar kuo, paaiškėja, kad trūksta net elementarių profesinių įgūdžių. Tada – dar kartą mokslai. Profesinis mokslas yra nemokamas. Taigi mokslinčius dar kartą „pasiima“ pinigus įgydamas profesinę kvalifikaciją.
„Profesinis ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose nėra profesinis mokymas, kuris suteikia kvalifikaciją. Manau, kad galima pradėti technologinį arba profesinį ar ikiprofesinį mokymą nuo ankstyvojo amžiaus. Asociacija palaiko ir pritaria šiai minčiai“, – sako Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacijos prezidentė Nijolė Deksnienė.
Yra netgi teorijų, kad profesinį arba ikiprofesinį mokymą galima pradėti ikimokykliniame amžiuje, darželyje. N. Deksnienė sako, kad kuo anksčiau vaikas suvoks profesijų vertę, svarbą, kaitą, įvairovę, tuo tikslesnis bus jo pasirinkimas.
„Suprantama, kad ankstyvajame amžiuje turime fantazijų, daugelis mūsų nori būti kosmonautais ar gaisrininkais. Bet profesinio mokymo principų ir ugdymo karjerai taikymas, kai vaikas yra supažindinamas su profesija darbo vietoje, būtų naudingas. Jis galėtų padirbėti pagal savo galimybes asistentiniu režimu ir „pasimatuoti“ profesiją“, – teigia Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacijos prezidentė.
Bendradarbiavimo trūksta
Būtų nelogiška kurti profesinio mokymo bazes arba centrus mokyklose, nes įranga, puikiai parengti ir apmokyti specialistai brangiai kainuotų. N. Deksnienės manymu, verčiau eiti bendradarbiavimo keliu mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms.
„Bet šiuo metu šio bendradarbiavimo pasigendama. Galima įžvelgti, kad taip yra, bet nemažai yra konkurencijos. Ji bus tol, kol nebus išspręstas krepšelio principas“, – sako Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacijos prezidentė.
Pasak jos, profesinis mokymas daugelį metų buvo pavainikiu. Tai buvo neprestižiška švietimo sritis, mokiniai, kurie mokėsi profesijos, jautė gėdą prieš kitus, tėvai nuleisdavo galvas kalbėdami, kad jų vaikai mokosi profesinėje mokykloje.
„Europoje profesinis mokymas užima tinkamą ir garbingą vietą. Žmonės, baigę vidurines mokyklas, dažniausiai renkasi profesinį gyvenimo kelią ir planuoja nuosekliai – išbando profesiją, o po to siekia aukštojo mokslo. Nesakau, kad toks modelis šimtu procentu reikalingas Lietuvai. Bet leiskime rinktis tiems, kurie nori – profesinį, kas nori – aukštąjį“, – sako N. Deksnienė.
Asociacija visuomet kiekvienam mokiniui ugdydama lyderystę aiškindavo, kad prestižą susikurs jie patys. „Mes neturėtumėme švaistyti lėšų tais atvejais, kai žmonės iš aukštojo mokslo pasuka į profesinį, turėtumėme stengtis motyvuoti savo mokinius, kad Lietuvoje jie gali užsidirbti, kad neatsitiktų taip, jog gerai parengti specialistai atitenka kitoms šalims. Nors žinoma, Europa yra be sienų ir natūralu, kad žmonės išvyksta.
Laikydamiesi racionalumo turime leisti rinktis jaunimui. Ir nereikia madingų tendencijų. Situacija turi būti tokia, kaip Europoje, kai piramidė stovi ant pagrindo – didžioji dalis mokinių renkasi profesinį mokymą, mažesnė – aukštąjį mokslą. Lietuvai tipiškas kitas modelis“, – teigia Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacijos prezidentė.
