Tarybos dauguma pasipiktino mero teisme pasirašyta taikos sutartimi dėl vicemero Domo Griškevičiaus atleidimo, o vienas jos lyderių Justinas Sartauskas viešai pareiškė, jog Tarybos nariai galimai rengs merui A. Visockui apkaltą dėl įgaliojimų viršijimo. Ilgai laukti nereikėjo ir mero kompanija tėškė atgal: kreipėsi į miesto Tarybą, kad ši pradėtų Tarybos narių J. Sartausko, Alfredo Lankausko, Denio Michalenko ir Aurimo Lanko įgaliojimų panaikinimo procedūrą. Savo ruožtu dauguma surašė raštą Prezidentei, Ministrui Pirmininkui ir Seimo Pirmininkui dėl Šiaulių mero A. Visocko antidemokratinių veiksmų. Tarybos posėdyje tvyrojo nesutarimo atmosfera.

Atimti Tarybos narių įgaliojimus!
Tarybos posėdyje politikams buvo pateiktas kreipimasis dėl minėtų Tarybos narių įgaliojimų panaikinimo. Jį  pasirašė 11 Tarybos narių. Sąrašo priekyje – A. Visockas. Iš penkiolikos mero suburtos koalicijos narių nepasirašė trys konservatoriai ir liberalas Gintaras Karalevičius.
Tarybos nariai savo kolegų įgaliojimus norėtų atimti už tai, kad šie nesilaikė Tarybos nario priesaikos, nevykdė įstatymu numatytų įgaliojimų ir organizavo Tarybos narių grupės destruktyvią veiklą. Tai grindžiama dviem vasario mėnesį vykusiais Tarybos posėdžiais, kai daugumos Tarybos nariai ištraukė balsavimo korteles arba kai nedalyvavo slaptame balsavime renkant administracijos direktorių.

Kreipimąsi pasirašę Tarybos nariai galimai norėtų atleisti visus 16 daugumos atstovų, tačiau konstatuoja, kad įstatymai nenumato galimybės vykdyti organizuotai veikiančios Savivaldybės tarybos narių grupės pašalinimo iš pareigų (apkaltos) procedūros. „Dėl organizuotos Tarybos narių daugumos taip pat nėra galimybių pašalinti kiekvieną iš jų atskirai, todėl teikiamas pašalinimas tik daugumos frakcijų vadovų ir frakcijai nepriklausančio A. Lankausko atžvilgiu – kaip neteisėtos veiklos organizatoriams“, – rašoma kreipimesi.

„Tarybos narys yra laisvas balsuoti taip, kaip jam atrodo teisinga, laisvas ir nedalyvauti balsavime. Tai yra demokratijos forma. Tai vyksta ir demokratiškų šalių parlamentuose“, – stebisi tokiais grupės kolegų argumentais vienas iš skundžiamųjų J. Sartauskas.

Skundžia net Prezidentei
Valdančiosios daugumos atstovai siūlė Taryboje svarsti jų parengtą kreipimąsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką dėl mero A. Visocko antidemokratinių veiksmų. Taryba nesutiko, todėl kreipimąsi pasirašys daugumos atstovai.

Kreipimesi konstatuota, kad Taryba priėmė sprendimą atleisti iš pareigų vicemerą D. Griškevičių (už balsavo 17 iš 31 politiko). Jam atleidimą apskundus teismui, meras vienašališkai teisme pasirašė su buvusiu vicemeru taikos sutartį ir sugrąžino į pareigas.

Tarybos nariai mano, kad taikos sutarties sąlygos turėjo būti patvirtintos Tarybos sprendimu, o meras negalėjo vienašališkai panaikinti aukščiausio savivaldos kolegialaus organo – Tarybos – sprendimo. Aukščiausių šalies institucijų prašoma įvertinti situaciją: ar esama įstatymo nuostata neprieštarauja LR Konstitucijai ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas atstovaujamosios demokratijos principas.

 „Meras nubraukė Tarybos, daugumos valią. Taip mes priartėjome prie antidemokratinių veiksmų. Vadinasi, taip gali atsitikti su bet kuriuo Tarybos sprendimu. Mes paprašėme aukščiausių šalies institucijų atkreipti dėmesį, kad Šiauliuose nebėra demokratijos, o vyksta autokratinis valdymas. Tai yra precedentas Lietuvoje, kokio dar nebuvo per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – komentavo daugumos lyderis J. Sartauskas.

A. Visockas yra aiškinęs, kad taip pasielgė norėdamas Savivaldybėje išvengti tiesioginio valdymo ir priešlaikinių rinkimų, nes per 2 mėnesius Taryba nepaskyrė vicemero.

Administracijos direktoriaus nepaskyrė
Tarybos posėdyje meras A. Visockas ir jau antrą kartą teikė tvirtinti advokato Arno Ilgausko kandidatūrą į administracijos direktorius. Praėjusiame Tarybos posėdyje ji nebuvo patvirtinta. Taip atsitiko ir vakar. 18 Tarybos narių balsavo prieš. Matyt, kandidatas to tikėjosi, nes posėdyje nepasirodė.

„Yra dar galimybė kovo 2 dieną Tarybos posėdį šaukti ir patvirtinti direktorių. Turiu dvi kandidatūras, laukiu STT pažymų. Teiksiu tą kandidatą, kurio darbas būtų ženkliai naudingesnis miestui, kuris yra įpratęs dirbti administracinį darbą. Čia labiau reikalingas ūkininkas, o ne politikuojantis žmogus. Dabar turime milžinišką problemą, nes abu direktoriaus pavaduotojai yra politikuojantys. Visi žino, kad turiu galimybę sudaryti taikos sutartį su Eduardu Bivainiu. Nežinau, ar teismas ją patvirtintų. Esu pieš priešlaikinius rinkimus ir nereikalingą mieste chaosą“, – komentavo meras A. Visockas.

Miesto vadovas patikino, kad žmonėms nereikia labai nerimauti dėl politinės situacijos, nes absoliučiai visi miestui reikalingi sprendimai Taryboje yra priimami.

„Su politikais esame susitarę: peštynės peštynėmis, bet darbai turi būti daromi. Negali sakyti, kad politikai yra visiškai nebrandūs. Taip, Tarybos nariai išėjo iš vieno posėdžio, liko nesvarstyta daug klausimų, tačiau miestas nelabai tai galėjo pajusti, nes po 8 dienų vyko kitas posėdis ir klausimai buvo priimti. Tada ir susitarėme, kad miestas neturi kentėti dėl politinio žaidimo“, – pasakojo A. Visockas.

„Laikinumas“ ir vėl sugrįžo G. Mendozai-Herrerai
Pagaliau buvo balsuota už administracijos direktoriaus pavaduotojų atleidimą.

Paklausti, kodėl nori atsistatydinti, tiek Martynas Šiurkus, tiek Giedrė Mendoza-Herrera patikino, kad tiesiog nori pasitikrinti savo pozicijas dėl politinės suirutės. Taryba nepritarė pavaduotojų atleidimui ir jie liko dirbti.

Netikėtai laikinojo administracijos direktoriaus įgaliojimai ir vėl sugrįžo G. Mendozai-Herrerai. Taip nusprendė Taryba. Ji buvo paskirta laikinąja direktore, atleidus E. Bivainį, tačiau prieš porą savaičių Taryba laikinai eiti pareigas įpareigojo M. Šiurkų.

Kadangi nebuvo panaikintas ankstesnis Tarybos sprendimas, tarsi buvo atsiradusi dvivaldystė. Teisininkai išaiškino, kad „labiau galiojantis“ yra paskutinis sprendimas. Panaši situacija susiklostė ir vakar. Tik šįkart paskutinis Tarybos sprendimas buvo G. Mendozos-Herreros naudai.

Daugumos teikimu vakar Taryba atstatė antrojo vicemero pareigybę. Ji buvo panaikinta siekiant išvengti pirmalaikių rinkimų, kai į Seimą buvo išrinktas Stasys Tumėnas. Dauguma į šias pareigas siūlo J. Sartauską.