Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja. Manoma, kad netolimoje ateityje internetinė prekyba sulauks dar didesnio proveržio. Z kartos (vaikai, gimę po 2000-ųjų) atstovai turbūt taps itin aktyviais elektroninių parduotuvių klientais. Vis dėlto e. prekybininkams patariama nesnausti, belaukiant, kol būsimi pirkėjai užaugs, bet pratinti internetu pirkti vyresniųjų kartų atstovus, nes šie turi žymiai didesnę perkamąją galią.

Lietuviai dažniau apsiperka internetu
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais net du trečdaliai visų Europos Sąjungos (ES) interneto vartotojų prekes pirko internetu, o Lietuvoje tokių pirkėjų – 44 proc. Lietuva taip pat patenka į sąrašą šalių, kuriose internetu perkančių asmenų skaičius išaugo ryškiausiai, lyginant 2012 m. ir 2016 m. duomenis.

„Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja jau keletą metų iš eilės. Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau. Reikia pastebėti, kad tokie aspektai, kaip patogus atsiskaitymo būdas, sklandus prekių grąžinimo procesas, galimybė rinktis prekės pristatymo būdą, operatyvus ir malonus pirkėjų aptarnavimas kuria gerąją patirtį, kuri vaidina toli gražu ne paskutinį vaidmenį sprendimo pirkti-nepirkti procese“, – sako pardavimų ir rinkodaros vadovas Gabrielius Bilevičius.

Visgi nors Lietuvoje pirkimo internetu būdas nuolat populiarėja, nuo Baltijos šalių mes vis dar šiek tiek atsiliekame. „Eurostat“ duomenimis, kai Lietuvoje pernai prekes internetu pirko beveik pusė interneto naudotojų, Latvijoje tokių – daugiau nei pusė, t. y. 54 proc., o Estijoje – net 63 proc.

Pasitikėjimas elektronine prekyba auga
Pasak G. Bilevičiaus, lietuviams vis dar svarbu pamatyti prekę „gyvai“ tam, kad galėtų įvertinti, ar dydis, spalva bei kiti aspektai, dėl kurių žmonės būtų linkę grąžinti prekę, atitinka jų poreikius. Dažnai lietuviai nesiryžta pirkti internetu baimindamiesi prarasti pinigus, ne visada pasitiki internetinėmis užsienio parduotuvėmis.

„Šios problemos vis dar aktualios, tačiau kasmet augantys pardavimai rodo, kad lietuvių pasitikėjimas elektronine prekyba taip pat auga. 2017 m. galime tikėtis, kad peržengsime šią 44 proc. ribą ir priartėsime prie savo kaimynių Baltijos šalių“, – teigė G. Bilevičius.   

Jau keletą metų tendencijos išlieka tos pačios – daugiausiai internetu buvo perkami drabužiai ir sporto prekės (61 proc.), kelionių paslaugos (52 proc.), ūkinės prekės (44 proc.), bilietai į renginius (38 proc.), knygos, žurnalai ir laikraščiai (33 proc.). G. Bilevičius taip pat pastebi, kad kasmet gruodžio viduryje vis intensyvesnė tampa ir šventinė prekyba, kai žmonės siunčiasi pirkinius sau arba kaip dovaną artimiesiems.

„Eurostat“ duomenimis, aktyviausiai internetinėje erdvėje perka 25–34 m. vartotojai, kurie sudaro 75 proc. visų interneto naudotojų. Pastebima, kad elektroniniu būdu daugiausia linkę pirkti dirbantys bei aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai.   

Kaip ir Lietuvoje, lyginant 2012 m. ir 2016 m. duomenis, internetu perkančiųjų skaičius taip pat ryškiai išaugo Čekijoje, Airijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Slovakijoje.

Aktyviausiai internetu perka jaunuoliai
Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė sako, kad prekybos internetu „proveržiai“ sutampa su šiuolaikinių informacinių technologijų kaita, ji lemia tam tikros kartos žmonių kasdienius įpročius. X kartos žmonės kone prieš ketvirtį amžiaus, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams ir internetui, „užkūrė“ e. prekybos variklį. Besikeičiančių ir tobulėjančių informacinių technologijų įkarštyje gimę Y kartos atstovai tampa aktyviausiais elektroninių parduotuvių lankytojais.

„Neabejotina, kad jau netolimoje ateityje į elektroninės prekybos rinką įsiliejus Z kartai bus pasiektas kone kulminacinis taškas. Ši karta jau bus užaugusi ne tik žaisdama kompiuterinius žaidimus ir naudodamasi „youtube“, feisbuku ar instagramu, bet ir egzistuojant elektroninei prekybai, todėl jos nebereikės mokyti ir pratinti pirkti internetu, e. prekybą jie priims visiškai natūraliai“, – tvirtina E. Jurkienė.

Nepaisant to, kad vyresnio amžiaus grupės pirkimo internetu rodikliai ne tik išlieka žemiausi, bet ir žmonių pirkimo įpročiai keičiasi lėčiau, ji nedrįsta „nurašyti“ žmonių, kuriems per 55-erius, nes dar po kelerių metų šią amžiaus kategoriją papildys X kartos atstovai. Tad e. parduotuvėms, siekiančioms didinti klientų skaičių, reikėtų atsigręžti į žmones, kurie šiandien yra netoli pusamžio ribos.

„Svarbu pažymėti, kad šiuolaikinėje senstančioje visuomenėje vyresnioji karta verslo akiratyje užims vis stipresnes pozicijas – tiek dėl patirties ir „susigyvenimo“ su technologijomis, tiek dėl savo finansinių galimybių“, – pabrėžia E. Jurkienė.

Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas pasakoja, kad perkantieji internetu dažnai ieško geriausios kainos, tačiau vien jos gali neužtekti, jeigu norima pritraukti ir išlaikyti pirkėjus.

Pirmininko teigimu, internetinės parduotuvės neretai pasiūlo geresnę kainą, tačiau fizinėms parduotuvėms dažnai nusileidžia informacijos pateikimu – taip yra dėl to, kad elektroninėje erdvėje neišnaudojamos visos prekių pristatymo galimybės ir pranašumai.

Pirkėjams svarbiausia kaina
„Kiekviena elektroninė parduotuvė privalo pateikti savo įmonės pavadinimą, juridinę formą, pardavėjo registracijos adresą, PVM kodą (jei tai PVM mokėtojas), verslo liudijimo numerį (jei tai privatus asmuo), klientų aptarnavimo telefoną arba adresą. Tačiau pirkėjui to beveik niekada neprireikia – jam pirmiausia rūpi prekė ir kaina“, – akcentuoja V. Vorobjovas.

Specialistas pastebi, kad pirkėjų apsisprendimą veikia ir tokios skiltys, kuriose pasiūlomi daiktai ar aksesuarai, tinkantys prie jų pasirinkto pirkinio: „Pirkėjas elektroninėje erdvėje nuolatos lygina skirtingų pardavėjų pasiūlymus ir sąlygas, todėl jo apsisprendimą veikia tiek pristatymo būdų gausa iš kurios jis išsirenka tinkamiausią, tiek apmokėjimo variantų pasirinkimas, tiek prekių grąžinimo sąlygos.“

Anot jo, elektroninė parduotuvė, siekdama sukurti gerą apsipirkimo patirtį, turėtų ne tik suteikti galimybę rinktis tinkamiausią siuntos pristatymo būdą (atsiimti pirkinį iš kurjerio, siuntų terminale ar siuntų atsiėmimo taške), ją pristatysiančią bendrovę, bet ir patarti – pavyzdžiui, jeigu prekė yra sunki, vertėtų papildomai užsisakyti užnešimo ar krovos paslaugas.

Žmonės yra labai užimti ir jie nori kontroliuoti visą procesą. Todėl pridėtinės vertės suteikia siuntų bendrovės proaktyvus informavimas apie konkretaus siuntinio būseną, galimybė greitai bei patogiai koreguoti pirkinio pristatymo dieną, adresą ar net nukreipti ją į siuntų savitarnos terminalą“, – sako G. Bilevičius.

Anot jo, šiuo metu stebima tendencija, kad elektroninės komercijos atstovai vis rečiau akcentuoja žemą kainą ar ypatingą nuolaidą ir vis smarkiau pabrėžia prekės išskirtinumą, jos istoriją, siūlo apmokėjimo būdų įvairovę bei patogias gražinimo sąlygas, investuoja į pirkėjų aptarnavimą bei alternatyvias prekių pristatymo galimybes.

Už sąskaitas moka internetu
Pasirodo, lietuviai ne tik dažniau apsiperka internetu, bet ir atlieka mokėjimus negrynaisiais pinigais. Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

„Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad moderniame pasaulyje plačiai paplitę elektroniniai mokėjimai lėtai, bet užtikrintai įgauna vis didesnę svarbą ir mūsų šalyje. Manome, kad pastaruoju metu Lietuvos bankuose ir kredito unijose įvykę mokėjimo paslaugų kainodaros pokyčiai – klientams pasiūlyti skirtingi paslaugų krepšeliai, tarp jų ir Lietuvos banko nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis su ribojamu įkainiu, – leis gyventojams pasinaudoti visais elektroninių mokėjimų privalumais ir nebevaržyti savęs juos atliekant“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pasak jo, gyventojų apklausa parodė, kad iki to momento, kai dar buvo apmokestinama kiekviena mokėjimo operacija, trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų neatliko tiek mokėjimų, kiek norėtų. Pagal apklausos rezultatus, jeigu mokėjimo pavedimai bankuose ar kredito unijose būtų nemokami, 35 proc. sąskaitą turinčių respondentų mokėjimų atliktų daugiau.