Buvęs jaunasis Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Domas Griškevičius grįžta į pareigas. Taip nusprendė Šiaulių apygardos administracinis teismas. Ko gero, kitaip ir nuspręsti negalėjo, nes Savivaldybės atstovai su visais buvusio mero pavaduotojo reikalavimais sutiko ir pasirašė taikos sutartį.

Pasirašyta taikos sutartis taikos neatneš
Praėjusių metų gruodžio 19 d. Taryba priėmė sprendimą D. Griškevičių iš pareigų atleisti. Už balsavo 17 iš 31 Tarybos nario. Vicemero, kaip ir tuometinio administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio, atleidimą inicijavo naujai susiformavusi Tarybos dauguma. Mero Artūro Visocko toje daugumoje nebuvo, jis priešinosi D. Griškevičiaus ir E. Bivainio atleidimui, bet išsaugoti jų nepavyko.

Tada dar dalyvavimą Tarybos daugumoje savo parašais buvo patvirtinusios ir Darbo partijos atstovės Danguolė Martinkienė ir Angelė Kavaliauskienė, vėliau už komiteto pirmininko bei žadamą vicemero postą perėjusios į mero koaliciją.

Praėjus kiek laiko, abu atleistieji kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Tarybos sprendimą dėl jų atleidimo ir išmokėti kompensacijas už nedirbtą laiką. Atsakovais tapo miesto Taryba (dėl atleidimo) ir Šiaulių miesto savivaldybė (dėl kompensacijų). Tarybai teismuose atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo.

Politinė krizė Šiauliuose patikrina visą savivaldos juridiką. Kaip minėjo Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė, įstatymai yra parašyti situacijai, kai meras yra valdančiosios daugumos pusėje. Priešingoje situacijoje, kai meras atsiduria Tarybos mažumoje, įstatymai veikia groteskiškai ir nelogiškai.

Teismui nereikėjo laužyti galvos, kas buvusio vicemero D. Griškevičiaus atleidimo byloje teisinga, kas ne, nes Tarybai atstovaujantis meras A. Visockas sutiko su visais ieškovo reikalavimais ir nusprendė pasirašyti su juo taikos sutartį. Praktiškai už teismą sprendimą priėmė A. Visockas. Teismas taikos sutartį tik patvirtino, nurodydamas D. Griškevičių į darbą priimti nedelsiant ir išmokėti jam kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo gruodžio 20 d. iki sugrąžinimo į pareigas dienos – tai, ko D. Griškevičius prašė ir su kuo maloniai sutiko meras.

Tiesa, teismo nutartį per 7 dienas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo dienos dar galima skųsti. Tik ar bus kam? Miesto politikai tvirtina, kad meras turėjo gauti Tarybos įgaliojimą tokiai sutarčiai pasirašyti, bet ir vėl viską nusprendė pats vienas.

Liberalų frakcijos seniūnas Aurimas Lankas socialiniuose tinkluose kėlė klausimus: „Kieno įgaliotas meras Artūras Visockas pasirašė taikos sutartį? Ar meras turėjo tiek moralinę, tiek įstatyminę teisę šitaip pasielgti? Šiaulių miesto savivaldybės sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos apraše teigiama, kad „taikos sutartis, sudaromas siekiant išvengti teisminių ginčų, pasirašo direktorius“. Taigi, ne meras. Todėl kyla daug klausimų, ko siekiama tokiais sprendimais?“

Vicemeru tapo prieš partijos valią
Situacija patikrino ne tik juridiką, bet ir politikų moralę. Meras šioje byloje atstovavo ne Tarybai, o savo asmeninėms ambicijoms ir bičiulystei.

D. Griškevičius vicemeru tapo iš karto po savivaldos rinkimų. Į Tarybą patekęs su Socialdemokratų partija, iškart nuo šios partijos frakcijos atskilo ir vienišas prisijungė prie mero kompanijos, tapdamas 16-tu balsu (iš 31 Tarybos nario) ir taip sudarydamas galimybę merui suformuoti valdančiąją koaliciją. Socialdemokratų frakcija liko opozicijoje.

Partija įpareigojo D. Griškevičių pareigų atsisakyti, jis buvo parašęs prašymą atleisti, tačiau mero dauguma Taryboje balsavo prieš vicemero atleidimą. D. Griškevičius už šiuos viražus iš partijos vadovybės užsidirbo drausminę nuobaudą, tačiau pašalintas nebuvo.

Liberalą į valdžią pasiūlė iš išskaičiavimo
Vasario 23 d. vyks Šiaulių miesto tarybos posėdis. Jo darbotvarkėje – mero pavaduotojo skyrimas. Juo meras siūlo liberalą Artūrą Kulikauską. Jei jis būtų patvirtintas, D. Griškevičiui nebebūtų kur grįžti. Antrojo vicemero etatas jau panaikintas. Tarybai tektų jį ir vėl įsteigti, o tai užimtų laiko. Liberalo A. Kulikausko kandidatūrą pasiūlė... Darbo partijos atstovės. Mero mažuma, pajutusi, kad A. Kulikauskas gali būti silpnoji Tarybos daugumos vieta, kala pleištą dar giliau jos vienybei. Įtariama, kad A. Kulikauskas nutekino merui keliasdešimties sekundžių įrašą, kuriame daugumos lyderiai A. Lankauskas, J. Sartauskas ir D. Michalenko neva tariasi kaip nusisavinti Šiaulių universitetui skiriamas biudžeto lėšas. Meras įrašą perdavė STT, o daugumos lyderiai merą dėl šmeižto apskundė prokurorams.

„Darbietės“, siūlydamos į vicemero pareigas A. Kulikauską, matyt, tikisi laimėti dar vieną postą. A. Kulikauskas yra Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, o šios pareigos pagal mero koalicijos sutartį turėtų atitekti „darbietėms“. Į tuščias pareigas pretenduoti kur kas lengviau, nei patraukti iš jų daugumos atstovą.

Dauguma merui pateikė savo kandidatus į valdžios postus: į vicemerus – Justiną Sartauską, į administracijos direktorius – Andrių Mazuronį, tačiau meras Tarybai jų neteikia.

Nenustebins ir „taika“ su E. Bivainiu
Panaši situacija gali susiklostyti ir su administracijos direktoriaus pareigomis. Akivaizdu, kad meras pasirašys taikos sutartį ir su E. Bivainiu, kuris šiuo metu dirba jo patarėju.

Šią savaitę E. Bivainis, patarėju padirbęs vos savaitę, pateikė merui atleidimo prašymą. Priežastis – neva konfliktas su daugumos Tarybos nariais, kurie dėl to siekia panaikinti visą Tarybos ir mero sekretoriatą.

Panašu, kad tai nebuvo visiška tiesa, „auka“ buvo greičiau dėl teisminių dalykų, nors E. Bivainis tai ir neigia.

Tarybai meras antrą kartą teikia teisininko Arno Ilgausko kandidatūrą. Logika aiški, Taryba jo nepatvirtino vasario 10 d., greičiausiai netvirtins ir vasario 23-iąją. Vieta liks laisva E. Bivainiui sugrįžti.