Nuo kitos savaitės miesto politikų sprendimo priklausys, ar pėsčiųjų bulvare išliks „Žiburio knygynas“. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė miesto meras Artūras Visockas. Nuo rugsėjo mėnesio pradėjusi dirbti naujoji direktorė atrado, kad knygyną slegia didžiulės skolos ir be Savivaldybės pagalbos jis nebeišsikapstys. Meras siūlo UAB „Žiburio knygynas“ paskirti ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų iš miesto biudžeto – visų miesto mokesčių mokėtojų suneštų pinigų.

Nauja direktorė atrado skolų
Reikia „Žiburio knygyno“, kad jis puoštų miesto centrą, ar nereikia? Tokį klausimą kelia miesto vadovas. Anot jo, konkursą į direktorės pareigas laimėjusi Rima Ignatavičienė pradėjusi dirbti išsiaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė yra skolinga tiekėjams už knygas beveik 80 tūkst. Eur. Direktorė nusprendė trauktis iš pareigų.

„Su direktore šiandien (pirmadienį – aut.) susitariau, kad ji iki kitos savaitės dar neatsisakys šito darbo. Kodėl Rima nori jo atsisakyti? Todėl, kad pakėlė dokumentus ir rado visai kitą situaciją, nei buvo įmonės ataskaitose nuo 2013 m. Skolos dydžiai visiškai kitokie ir veikla neįmanoma. Jos pagrindinis darbas – atsakinėti į tiekėjų skambučius ir teisintis, kodėl knygynas nesumoka už gautas knygas. Niekas nebeduoda knygų. Naujoji vadovė pasiruošusi atsisakyti darbo, jei jai nebus sudaryta galimybė dirbti. Ar Taryba padengs skolą ir duos kokios nors energijos darbui, ar neduos ir knygynas bus uždarytas?“ – daugiau klausimų nei atsakymų turėjo meras.

Ėmė aiškėti, kad knygyno veikla prastėjo jau nuo 2013 m., tačiau metų balansinėse ataskaitose skolos nesimatydavo. 2015 m. akcinės bendrovės veiklos nuostolis siekė 7,2 tūkst. Eur, o praėjusiais metais (neaudituotais duomenimis) – jau 26,4 tūkst. Eur.

Meras A. Visockas pastebėjo, kad pagal ataskaitą uždarajai akcinei bendrovei būtų galima skelbti bankrotą, tačiau balanse įrašyta įmonės pastatų vertė siekia vos kiek daugiau nei 11 tūkst. Eur, nors realiai knygyno pastato ir dar vieno statinio Žemaitės gatvėje vertė yra keli šimtai tūkstančių. Pakoregavus šias vertes, knygynas taptų pelningas, tačiau su didžiulėmis skolomis ir be apyvartinių lėšų.

Kam Savivaldybei reikalingas knygynas? „Nežinau“, – atsakė meras. Užsiimti tokiu verslu nėra savivaldos funkcija. O jei verslas dar ir neišsilaiko ir jį reikia remti iš miesto biudžeto? A. Visockas sako, kad galima ir uždaryti ar protingai privatizuoti išlaikant veiklą, tačiau iš pradžių būtina jį išgelbėti.

Administracija nesprendė knygyno reikalų?
Merą piktina ir tai, kad, pasak jo, jau du mėnesius Savivaldybės administracija situacijos nesprendžia, todėl jis nusprendė informuoti apie tai visuomenę spaudos konferencijoje.

„Deja, administracija nedirba. Jei dar nebus sprendžiama, knygyno direktorė dės pareiškimą ir išeis. Aš jos paklausiau, ar šitą knygyną būtų galima padaryti pelningą, jeigu Taryba padengtų skolas ir dar duotų kvėptelėti oro. Atsakymas: taip. Būtų logiška bendrovei skirti ne mažiau nei 100 tūkst. Eur. Norėčiau, kad tai įvyktų jau šią Tarybą (vasario 23 d.). Skirti lėšų būtų galima iš tų sutaupytų biudžeto pinigų, taigi 5,5 milijono likę“, – paprastą išeitį mato miesto vadovas.

Buvęs administracijos direktorius, dabar dirbantis mero patarėju, Eduardas Bivainis paaiškino, kad skoloms nesimatant ataskaitose Savivaldybė kitaip negalėjo apie jas sužinoti. Buvusiai direktorei buvo pasiūlyta palikti pareigas, kai paaiškėjo, kad įmonės veikla nuostolinga, o ji nedaro žingsnių mažinti veiklos sąnaudas.

E. Bivainis stebėjosi, kad kasmet atliekamo audito išvados buvo teigiamos.

Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių veiklą kuruoja Strateginės plėtros ir ekonomikos skyrius. Jo vedėja Kristina Šmidtienė taip pat patvirtino, kad tiek metų, tiek ketvirčių balansinės įmonės ataskaitos pagrindo nerimui nesuteikė. Vedėja informavo, kad nuo 2012 m. kasmetinį įmonės auditą atlikdavo UAB „Šiaulių pagautė“ auditorė Laima Gerikienė. Audito išvados buvo teigiamos. 2016 m. auditui nusamdyta kita įmonė UAB „Lauditas“, tačiau auditorė – ta pati Laima Gerikienė. Auditas dar kol kas neatliktas. Kodėl auditas neinformavo apie realią įmonės padėtį, galvas šiandien laužo ir meras, ir kiti miesto politikai.

K. Šmidtienė informavo, kad knygyno direktorei paprašius Savivaldybės atlikti vidinį 2011–2015 m. įmonės veiklos auditą, kreipėsi į Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Pastaroji audituoti įmonę atsisakė motyvuodama, kad sukurtas vidaus kontrolės mechanizmas (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinama audito įmonė, audito išvada) yra pakankamas užtikrinti bendrovės finansinių ataskaitų sudarymo teisingumą bei turto ir lėšų naudojimo efektyvumą, ekonomiškumą ir teisėtumą.

Knygyno direktorės buvo prašyta išsiaiškinti, ar bendrovė galėtų išspręsti apyvartinių lėšų trūkumą skolindamasi iš bankų. R. Ignatavičienė pranešė, kad apklausus kelis bankus įmonė gavo neigiamą atsakymą dėl galimybės gauti kreditą.

Ekonomikos skyrius mato išeitį iš situacijos – Savivaldybė 80 tūkst. arba 120 tūkst. Eur padidintų savo akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Įmonei atsiskaičius su tiekėjais ir skyrus lėšų veiklai, būtų galima daryti sprendimus dėl jos ateities.

Žinia šokiravo
Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus: „Mes šį klausimą komitete svarstėme. Skirti komercinei įmonei lėšas iš miesto biudžeto logikos nėra. Jei įmonė neišsilaiko, tai gal ją reikia sutvarkyti ir parduoti? Paprašėme Savivaldybės administraciją pateikti informaciją, kaip buvo kontroliuojama įmonės veikla, kaip audituojama. Jei knygynas traktuojamas kaip kultūros židinys, tai gal juo turi rūpintis ir Kultūros ar Švietimo skyriai.

Įmonė pati turi ieškoti išeičių. Siūlėme direktorei parengti trejų metų efektyvų verslo planą. Dabar visi šunys kariami ant buvusios direktorės, o kur Savivaldybės atstovai įmonės valdyboje.

Mus šokiravo žinia apie sudėtingą įmonės finansinę būklę. Tarybos nariams buvo sakoma, kad knygynas išsilaiko, turi nediduką pelną. Vadinasi, mes buvome apgaudinėjami.

Kitą komiteto posėdį toliau svarstysime, aiškinsimės situaciją. Taip nebus, kad „bac“ ir pinigai paskirti.“

Bus skandalas
Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys Justinas Sartauskas: „Man nepatiko, kad knygyno direktorė pareiškė, jog situacijos istorija nesvarbi, reikia spręsti dabartį. Kol neturėsime aiškumo, sprendimo nepriimsime. Yra įmonės valdyba, samdomas auditas ir tik atėjusi direktorė pamatė „stebuklus“. Tai ką, mes tik nuo direktorių esame priklausomi?

Jau nebe paskutinėje vietoje yra ir bendrovės pardavimo klausimas. Jei tampame direktorių įkaitais, o vykdoma funkcija yra nebūdinga savivaldybei, reikia svarstyti įvairius variantus. Tačiau neveikiančią įmonę parduoti yra žymiai sudėtingiau. Mes čia turėsime galvos skausmą.

Ką veikė E. Bivainio suformuota valdyba, kuri nematė jokių signalų? Reikėjo žiūrėti. Jei auditas prisidėjo, turime į Audito rūmus kreiptis. Bus skandalas nemenkas, turės kažkas prisiimti ir administracinę atsakomybę.

Šiandien vargiai matau galimybę paskirti prašomus 100 tūkst. Eur. Reikia galvoti, kaip įmonė galėtų pati pasiskolinti, gal Savivaldybės laidavimas geriau būtų.

Apie knygyno privatizavimą kalbėdavome ir anksčiau, bet nugalėdavo mintis, kad bulvare nebeliktų nieko kultūrinio.“