Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje. Vieni specialistai mano, kad tokiu būdu pavyks į šalį pritraukti daugiau investicijų ir gerinti verslo aplinką. Kiti perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą.

Lietuviai jaučiasi nesaugūs
Ūkio ministro patarėjas Mindaugas Janulionis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad Lietuvoje ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje.

Todėl, anot jo, lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos.

Ministro patarėjas paaiškina, kad nuo šiol, jeigu verslas norės įdarbinti darbuotoją iš užsienio ir jeigu tai bus specialistas iš sudaryto sąrašo, tuomet jo įdarbinimas turėtų užtrukti iki mėnesio. Ar tai reiškia, kad nuo šiol verslininkai plačiai atvers duris pigiai darbo jėgai, o visa kita visuomenės dalis liks už užtrenktų durų?

M. Janulionis atsako, kad ši ir panašios baimės nėra racionaliai pagrįstos: „Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties yra įforminti saugikliai, kurie garantuoja, kad pagal tą sritį ar veiklą, kurią įmonė vykdo, tiek užsienietis, tiek lietuvis turi gauti tinkamą atlygį. Jeigu lietuvis gauna du vidutinio darbo užmokesčio atlyginimus, tai atitinkamai toje srityje dirbantis užsienietis irgi turėtų gauti tokį patį atlyginimą. Tokiu būdu užtikrinama, kad verslas neįdarbintų užsieniečių tik dėl noro mokėti mažesnį atlygį.“

Ragina baimių atsikratyti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sutinka, kad dėl užsieniečių įdarbinimo reikėtų baimintis mažiausiai.

„Tai visiškai nepagrįstos baimės, nes užsieniečiai bus įdarbinami tose darbo vietose, kur lietuviai nedirba ir specialistų labai trūksta. Čia kalbame apie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius, ypač pramonės srityje dirbančius žmones“, – dienraščiui komentuoja Ž. Šilėnas.

Jis primena, kad apskritai darbuotojus iš užsienio šalių visada buvo ir tebėra sunku įdarbinti dėl tam tikrų teisinių reikalavimų. Pavyzdžiui, darbdavys turi įrodyti, kad tos profesijos žmonių Lietuvoje nėra. Taip pat darbdavys turi mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį.

Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalo mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.

Kitaip tariant, anot jo, tai yra saugikliai, dėl kurių užsieniečiai į Lietuvą, vargu ar pradės plūsti: „Nereikia tikėtis, kad dabar mus užplūs užsieniečiai, to tikrai nebus. Yra žymiai patrauklesnių šalių, kur tie patys ukrainiečiai gali dirbti. Daugybė jų dirba Lenkijoje už dar didesnį atlyginimą. Manau, mums reikia galvoti ne kaip apsisaugoti nuo užsieniečių, bet į viską pažvelgti iš kitos pusės. Pamąstyti, kaip mes neišnaudojame galimybių į Lietuvą pritraukti kūrybingų, darbščių žmonių. Užsieniečiai čia atvažiuoja ne iš pašalpų gyventi, o čia dirbti. Sakyčiau, mūsų strateginis interesas yra tuos žmones prisitraukti, kad jie čia dirbtų, mokėtų mokesčius ir galbūt ilgalaikėje perspektyvoje pasiliktų gyventi.“

Nori motyvuotų ir atsakingų specialistų
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų  (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas sako, kad užsieniečių įdarbinimas aktualus ir Šiauliams. Tai ypač aktualu šiandien, kai pasiūlos rinka neatitinka specialistų poreikio paklausos. Be to, labai dažnai specialistai yra perviliojami dirbti iš vienos vietos į kitą, pasiūlius didesnį atlyginimą. Tad tie darbdaviai, kurie negali daugiau mokėti, yra priversti susidurti su didžiausiais iššūkiais.

Štai turbūt visos iš užsienio į Lietuvą persikeliančios kompanijos skaičiuoja, kiek jiems kainuos pasamdyti specialistą. Suvokę, kad Lietuvoje jų galima pasamdyti pigiau, nei jų pačių šalyje, jie perkelia savo verslus ir tuos pačius specialistus atima iš Lietuvos kompanijų.

„Žmonių, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo kitur, yra tikrai daug. Vadinasi, kažkas turi juos pakeisti. Mums reikalingi motyvuoti ir savo darbo jėgą už tam tikrus finansinius išteklius galintys pasiūlyti asmenys. Todėl užsieniečių įdarbinimas, manau, aktualus visiems regionams“, – akcentuoja V. Japertas.

Verslininkas pritaria anksčiau išsakytoms mintims ir pabrėžia, kad lietuviai neturėtų dėl nieko baimintis. Anot jo, svarbiausia yra mylėti savo darbą, turėti žinių jam atlikti. Toks darbuotojas yra kiekvienos įmonės stabilumo garantas. Jis visada bus branginamas ir vertinamas.

ŠPPAR prezidento nuomone, jeigu žmogus nustoja tobulėti, mano, kad paprasčiausio sėdėjimo privačioje kompanijoje ar viešajame subjekte pakanka, o papildomų žinių nereikia, tuomet verta pamąstyti, ar jo turima darbo vieta yra pelnytai užimama.

Kalbama, kad tiek žinios, tiek sprendimo priėmimo greitis nulems, ar verslai išliks ir galės konkuruoti globalioje erdvėje. Tad nepaisant to, ar darbuotojas bus iš užsienio, ar Lietuvos, visada pirmiausia bus vertinamos jo žinios, gebėjimas priimti sprendimus, dirbti komandoje. Jeigu tokių neatsiras, įmonės tiesiog taps nekonkurencingos.

„Manau, kad šiandien lietuviai ne užsienių turėtų baimintis. Nereikėtų galvoti apie tai, kad štai kažkas atvažiuos ir dirbs geriau nei prastai motyvuoti darbuotojai. Vietoje to reikėtų galvoti, ar mes tinkamai reaguojame į aplinkoje vykstančius pasikeitimus. Būtent tai yra svarbiausia“, – pabrėžia V. Japertas.

Pataria didinti algas
Tuo tarpu socialinių mokslų daktaras ekonomistas Romas Lazutka sako, kad darbdavių noras įsileisti darbuotojus iš užsienio yra visiškai suprantamas. Anot jo, verslas tiesiog nori samdyti žmones už kuo mažesnes algas. Kitaip tariant, kai rinkoje trūksta tam tikrų profesijos atstovų, verslas yra priverstas kelti algas, o tai gali padaryti ne visi, todėl užsieniečių įdarbinimas tampa išeitimi.

„Jeigu lyginsimės su kitomis panašaus ekonominio lygio šalimis, turime leisti, kad algos didėtų. Žinoma, gamintojui tai reiškia didesnius kaštus, tačiau tuomet galima didinti gaminamų produktų kainas ir taip rinkoje konkuruoti“, – sako R. Lazutka.

Ekonomisto teigimu, prieš priimant bet kokį sprendimą, reikia pasverti abiejų pusių interesus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus mažai uždirba, valstybė iš jo surenka mažiau mokesčių, socialinio draudimo įmokų, o tai reiškia, kad tokiems asmenims po to vis tiek reikia padėti ir dažniausiai tai padaroma valstybės ar daugiau uždirbančių sąskaita. Vadinasi, būtų naudingiau ir visi gyventumėme geriau, jeigu algos kiltų.

Kita vertus, anot jo, jeigu Vyriausybė paskelbė trūkstamų darbuotojų sąrašą, galima manyti, jog tai yra įrodymai. Štai žinome, kad programuotojai gauna dideles algas, tačiau jų vis tiek sunku rasti. Taip yra, nes tiesiog trūksta žmonių, turinčių tinkamą išsilavinimą, gebėjimų ir t. t. Tokiu atveju, kai ištekliai yra riboti, atrodo teisinga trūkstamų specialistų iš kažkur parsivežti. Tačiau to paties negalima pasakyti apie nekvalifikuotų darbuotojų iš užsienio įdarbinimą. Tokiu atveju lietuviai iš tiesų liktų nuskriausti.

Kaip ten bebūtų, R. Lazutka vis dėlto mano, kad būtų teisingiau, jeigu įmonės neieškotų specialistų iš užsienio, bet didintų algas: „Siekiant persivilioti specialistus būtų naudingiau didinti algas. Tuomet mažų algų kaštai nepersikeltų likusiai visuomenės daliai.“

V. Japertas siūlo nesibaiminti dėl užsieniečių, bet kelti įgytą kvalifikaciją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.