Seimui atidėjus naujojo Darbo kodekso ir lydimuosius įstatymų projektus, vyksta intensyvus darbas Trišalėje taryboje dėl nuostatų tobulinimo ir socialinio kompromiso. Kol kas profsąjungos tikina, kad dialogas vyksta darbuotojų naudai. Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacija iki šiol negali suprasti, kodėl iš Trišalės tarybos posėdžių yra išstumta.
Vienas paradoksas seka kitą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas informuoja, kad šiuo metu yra orientuojamasi į darbą Trišalės tarybos posėdžiuose. Aišku, jis neslepia, kad ne viskas klojasi lyg sviestu patepta.
Tačiau teigia, jog jau pavyko pasiekti tam tikrų teigiamų pokyčių dėl darbo ir poilsio laiko apskaitos reglamentavimo.
Pirmininko teigimu, profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai susitarė, kad darbo apskaitos laikotarpis turi grįžti prie vieno mėnesio. Tuo metu, esant suminei darbo laiko apskaitai, jis sieks tris mėnesius. Tiesa, jį bus galima pailginti sudarant kolektyvines sutartis.
Svarbu ir tai, kad maksimali darbo laiko trukmė su viršvalandžiais negalės viršyti 60 valandų, o, esant suminei darbo laiko apskaitai, – 48 valandų.
Kol vieni pasakoja apie nuveiktus darbus, kiti skundžiasi, kad jų nuomonė niekam nerūpi.
Štai Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus „Šiaulių naujienoms“ atskleidžia įdomų paradoksą. Pasirodo, Trišalėje taryboje nėra nė vieno nario, kuris atstovautų konfederacijos interesams. Todėl LVK buvo priversta Trišalei tarybai pateikti prašymą lygiateisiais pagrindais įtraukti ją į tarybą.
„Ten yra uždaras klubas, susiformavęs prieš daug metų. Jis neįsileidžia naujų socialinių partnerių. Trišalė taryba save deklaruoja kaip patariamąjį organą įstatymų leidyboje. Ten Lietuvos pramonininkų konfederacija turi tris vietas, o mes neturime nė vienos vietos, nors kaip verslo organizacija jungiame didžiausius darbdavius. Tai čia toks paradoksas“, – tvirtina V. Sutkus.
Prioritetu laiko Darbo kodeksą
Kol kas tikimasi, kad Trišalė taryba artimiausiame posėdyje svarstys komisijos sudėties klausimą ir įtrauks į darbą daugiau darbdavių. Konfederacijos prezidento nuomone, toks žingsnis taip pat suteiktų daugiau skaidrumo ir aiškumo priimant sprendimus, reguliuosiančius darbdavio ir darbuotojo santykius.
„Kas kitas turi dalyvauti Trišalėje taryboje, jeigu ne darbdaviai. Juk Trišalė taryba taip ir vadinasi, nes ten turi dalyvauti darbuotojų, darbdavių organizacijos, kurioms aktualūs darbo santykiai. Aišku, kad mes turime dalyvauti, o jeigu nedalyvaujame, tuomet galima sakyti, kad Trišalėje taryboje vykstantis dialogas yra bevertis“, – akcentuoja konfederacijos prezidentas.
Tuo tarpu LPSK pirmininkas A. Černiauskas dienraščiui paaiškina, kad Trišalės tarybos formavimas yra pačios tarybos reikalas. Taryba buvo įkurta darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės bendru susitarimu. Todėl aiškinimai, kad esą kažkas kažką skriaudžia, pirmininkui yra nesuprantami.
Pirmininko teigimu, norą prisijungti prie Trišalės tarybos pareiškė ne tik verslo subjektai, bet ir kitos organizacijos. Artimiausiu metu šis klausimas bus apsvarstytas. Tik bėda ta, kad šiuo metu pati Trišalė taryba „yra nežinioje“.
Liepos pirmąją įsigaliosiantis įstatymas formuoja visai kitokį tarybos formatą. Gali nutikti taip, kad taryba nuspręs atsakyti teigimai į verslo subjektų ir kitų organizacijų norą prie jų prisijungti. Tačiau po to, pagal įstatymą, ir vėl reikės viską keisti. Todėl, anot jo, kol kas dabar būtų geriausia neskubėti ir galvoti ne apie tarybos sudėtį, bet Darbo kodeksą.
„Manau, pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie naują kėdę Trišalėje taryboje, bet apie Darbo kodeksą. Tarybos sureikšminimas yra per didelis. Šiuo metu visi tariamės dėl kodekso ir, kai sutarsime, toliau kalbėsime apie Trišalę tarybą. Nesuprantu, kodėl kai kurios verslo struktūros, profesinės sąjungos nori tą klausimą apversti aukštyn kojomis. Tad kol kas mūsų prioritetu vis tiek išliks Darbo kodekso taisymas“, – pabrėžia A. Černiauskas.
Šiuo metu Trišalėje taryboje dirba 20 narių: 7 Vyriausybės, 6 įvairių profesinių sąjungų ir 7 pramonininkų bei darbdavių organizacijų atstovai.
V. Sutkus tikisi, kad artimiausiu metu bus aptartas komisijos sudėties klausimas.
LVK nuotr.
