Rytoj miestą  sudrebins Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos organizuotas VI tarptautinis mušamųjų instrumentų festivalis-konkursas „Ritmas kitaip 2017“. Čia bus galima išgirsti įvairių sudėčių įvairiais instrumentais grojančius atlikėjus – jų bus net 120.

O juk dar palyginti visai neseniai – šio amžiaus pradžioje – 1-ojoje muzikos mokykloje šio festivalio-konkurso vieno iš pagrindinių organizatorių, ansamblio „Ritmas kitaip“ vadovo mokytojo metodininko Arūno Banio klasėje tebuvo tik 3 mokiniai, panorę išmokti groti mušamaisiais, ir nebuvo net minties apie tokius specifinius festivalius, o juolab kad jie bus tradiciniai ir tarptautiniai. Tad apie šį neįtikėtiną mušamųjų instrumentų išpopuliarėjimą ir kalbamės su pačiu A. Baniu.

– Ką suplanavote šį kartą?
– Mes tęsiame savo tradicijas, kurias pradėjome kurti nuo 2006 m. – toliau organizuojame mušamųjų instrumentų festivalį. Pirmajame festivalyje, kurį organizavome, dalyviai buvo iš Šiaulių apskrities. Vėliau pradėjome plėstis, tad ir antrasis, trečiasis festivalis vyko respublikiniu mastu. Ketvirtasis, penktasis – jau buvo tarptautiniai.

Šiemet organizuojame jau šeštąjį „Ritmas kitaip“ mušamųjų instrumentų festivalį. Tik šį kartą įvesime naujovę. Panorėję, kad vaikai ne tik koncertuotų, bet ir galėtų konkuruoti tarpusavyje, organizuojame ir konkursą.

Šiemet, kaip ir tikėjomės, tarptautiniame mušamųjų instrumentų festivalyje-konkurse dalyvaus apie 20 mokyklų, 120 muzikantų iš įvairių Lietuvos vietų – iš Palangos, Kretingos, Vilniaus, Kauno, Šilalės, Šiaulių regiono. Taip pat pakviesti mūsų buvę mokiniai – dabartiniai Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentai-būgnininkai. Tikiu, kad turėsime gražų festivalį, kur žiūrovai išgirs įvairių mušamųjų muzikos instrumentų garsų.

– Festivalyje-konkurse dalyvaus ir muzikantai iš užsienio?
– Taip, keletas mokinių iš Latvijos muzikos mokyklų. Tai bus puiki galimybė pažiūrėti, kaip jie groja, ir palyginti, kaip grojame mes. Konkurso dalyvius vertins specialiai tam suburta komisija. Komisijai atstovaus būgnininkas iš Amerikos Aaronas Spalek, buvęs mano dėstytojas Aurimas Povilaitis, buvęs mokinys Ernestas Verba ir aš.

Konkursas bus padalytas į dvi grupes. Vieni gros ritminiais mušamaisiais instrumentais, kiti – melodiniais mušamaisiais. Kiekvienoje grupėje bus dar išskirtos trys amžiaus grupės. Konkurse dalyvaus mokiniai nuo 7 iki 18 metų.

Kadangi konkursą organizuojame pirmą kartą, nežinome, kaip viskas pasiseks, tačiau tikimės geriausio rezultato. O jeigu kas nors bus ne taip, pasimokysime iš savo klaidų, pasidomėsime, ko pritrūko pedagogams, ir po poros metų viską padarysime dar geriau.

Festivalis-konkursas vyks vasario 9 d. Konkursas prasidės 11 val., festivalis – 18 val. Viskas vyks „Polifonijos“ kamerinėje salėje. Festivalį-konkursą organizuoja Šiaulių 1-oji muzikos mokykla, prisidedame ir mes – „Ritmas kitaip“ asociacija.

– Pedagogu dirbate ne pirmus metus?
– Pedagogu dirbu penkioliktus metus. Turiu mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Per tuos metus pavyko nemažai pasiekti.

Štai kai pirmą kartą organizavome mušamųjų instrumentų festivalį, jame buvo 21 dalyvis. O dabar vien mano klasėje yra daugiau vaikų – šiuo metu mušamaisiais instrumentais mokosi groti 23 mokiniai.

Visa tai, ką mes iki šiol darėme, link kur ėjome, duoda rezultatų. Atsirado daugiau vaikų, norinčių groti mušamaisiais, o mūsų atliekama muzika tampa vis populiaresnė.

– Kiek prie šio populiarinimo prisidėjo „Ritmas kitaip“ asociacija?
– Aš visada sakiau, kad „Ritmas kitaip“ yra po keturiomis vėliavomis. Viskas prasidėjo nuo pirmojo festivalio, kurį mes suorganizavome. Paskui Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje subūrėme ansamblį. Vėliau, kai mūsų mokiniai išaugo, įkūrėme grupę, su kuriais toliau koncertuojame.  Norėdami toliau plėstis, rašyti projektus, su būgnininkais įkūrėme asociaciją.

Manau, visa tai davė rezultatų. Turbūt Lietuvoje praktiškai nėra mokyklų, kuriose nežinotų, kas yra „Ritmas kitaip“. Be to, dalyvaudami 2014 m. dainų šventėje, mes pademonstravome neblogus rezultatus. Šventėje buvome vieni iš pagrindinių būgnininkų, kurie pasirodė su soliniu numeriu. Taip pat atstovavome visam orkestrui.

Manau, visi vieši pasirodymai tiek koncertų salėse, tiek televizijos šou projektuose – davė savo. „Ritmas kitaip“ toliau populiarėja ir mes stengsimės, kad šis pavadinimas būtų žinomas visur.

– Už tai jums nieko nemoka?
– Taip, bet aš šios veiklos nelaikau darbu. Galbūt daugumai darbas iš tiesų siejasi su tuo, už ką moka pinigus, tačiau ne man. Kai tu darai dalykus, kurie tau patinka, nevadini tai darbu ir neskaičiuoji, kiek tau ši veikla gali atnešti finansinės naudos. Aš visada sakau, kad reikia daryti tai, ką mėgsti ir atlikti tai su meile. Tuomet finansiniai ir visi kiti dalykai ateis su laiku. Be to, kai darai, kas tau patinka, o žiūrovai tai įvertina, būna labai džiugu.

Apskritai, manau, kad mes Šiauliuose jau parodėme, kad mušamieji instrumentai yra ne tik didysis būgnas. Turbūt tai pamatė ir kiti Lietuvos miestai. Kiek žinau, mušamaisiais grojančių asmenų į kolektyvą pritraukiame ne tik mes. Didesnis susidomėjimas mušamaisiais instrumentais atsirado ir kituose miestuose.

Turiu keletą kolegų Lietuvoje, kurie taip pat nori daryti tai, ką darome mes. Tačiau jiems visa pradžia atrodo labai sudėtinga. Vis dėlto aš sakau, kad jeigu yra noras, reikia nebijoti ir tai daryti, jeigu reikės, prie to prisidėsime ir mes. Juk viską darome ne dėl kažkokio vidinio pliuso. Viską darome dėl vaikų, kad jiems patiktų čia mokytis.

– Ar nepritrūksta kūrinių repertuarui?
– Ritminėje grupėje galima groti mušamųjų komplektu arba vien solinuku. Yra ir kompozitorių, kurie rašo kūrinius ir mušamiesiems instrumentams. Žinoma, šiems instrumentams galbūt neprikuriama tiek daug kūrinių, kaip pianistams, smuikininkams, tačiau mums užtenka.

Be to, mes mokame iš atskirų dalių paimti tai, kas yra įdomu. Pavyzdžiui, grodami marimbomis, panaudojame kūrinius iš smuikininkų ir kitų instrumentų repertuaro. Taip, kūrinių tikrai nėra daug, bet kas ieško, tas ir randa. O tą tikrąjį lygį pamatysime konkurso metu, kai gros vaikai.

Mūsų vaikams pavyksta pasiekti iš tiesų įspūdingų rezultatų. Štai mano mokinys Titas Jukšta pernai buvo keliems mėnesiams išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, kur grojo viename orkestre.

Jis tiesiog į JAV nusiuntė klipuką, parodė, kokiais instrumentais groja, ir gavo kvietimą į šalį atvykti. Jam tai nieko nekainavo, rado rėmėją ir nuvykęs ten įgavo daugiau patirties.

Dabar jis mums savo pavyzdžiu rodo tai, kas vyksta ten, už Atlanto. Šiuo metu jis vėl ieško orkestro, kur galėtų groti. Ten labai sunku papulti, bet jis savo noru, užsidegimu, manau, tikrai daug pasieks savo srityje. Be to, jis pavyzdys ne tik mums, pedagogams, bet ir kitiems mokiniams. Galbūt pamatę, kiek daug dirba T. Jukšta, ir patys labiau stengsis, kad ką nors pasiektų.

– Europoje panašūs konkursai organizuojami dažnai?
– Negaliu tiksliai pasakyti. Dar neturiu tiek daug patirties, kad galėtumėme kažkur toliau nukeliauti, tačiau to siekiu. Dabar per kolegas iš užsienio teiraujuosi informacijos apie tai, kas vyksta pas juos šalyje. Kadangi turime nemažą mokinių ratą, manau, su jais dar pakeliausime.

Didesni konkursai organizuojami ir čia, Lietuvoje. Pavyzdžiui, rudenį didžiulis konkursas vyko Panevėžyje. Ten būgnininkai turėjo kovoti vieni prieš kitus, kaip bokso ringe. Galiausiai teisėjas nuspręsdavo, kurie pereina į kitą raundą.

Ten mums sekėsi visai neblogai, nors buvome patys jauniausi dalyviai, parsivežėme antrąją vietą. Aplenkėme slovakus, lenkus, nors jie buvo vyresni už mus ir labiau patyrę. Tačiau mes savo užsispyrimu, sunkiu darbu parodėme, kad galime būti stiprūs mušamųjų instrumentų srityje.

– Ateityje mušamieji instrumentai išliks populiarūs?
– Manau, kad mušamieji išliks tokie pat populiarūs, kaip pavyzdžiui, gitaros specialybė. Popmuzikai, simfoniniam orkestrui, kapeloms ir t. t. visada bus reikalingi mušamieji. Kur bepažiūrėtum, kiekvienai grupei reikalingas būgnininkas. Todėl mušamieji instrumentai turėtų išlikti gana populiarūs. O mes stengsimės šią šaką dar labiau populiarinti, nes mūsų tikslas – garsinti Šiaulių miestą ir Lietuvą.

„Mes Šiauliuose jau parodėme, kad mušamieji instrumentai yra ne tik didysis būgnas“, – sako A. Banys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.