Netrukus žmonėms ir darbovietėms reikės adaptuotis prie naujos aplinkos, kurioje norint pasiekti sėkmės būtinos technologinės žinios, įgūdžiai, lankstumas. Deja, Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo prastai. Pagal profesinius ir techninius įgūdžius, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, esame pačiame sąrašo gale. Be to, nenustojama skųstis, esą Lietuvos darbdaviams trūksta talentingų darbuotojų.

Prie konvejerio talentų nereikia
PRIMUM ESSE direktorė, vadybos konsultantė, PVPA valdybos narė Solveiga Grudienė teiginio, kad Lietuvoje darbdaviams trūksta talentų negali nei patvirtinti, nei paneigti. Specialistės teigimu, viskas priklauso nuo to, kaip mes apibrėžiame talentus.

Jeigu kalbame apie kompetentingus žmones, kurie geba puikiai atlikti savo darbą, siekia tobulėti ir tobulinti veiklą, kurioje dirba, tai tokių žmonių organizacijos nuolat ieško ir susiduria su sunkumais juos rasdami, pritraukdami ir išlaikydami.

Taip yra, nes Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius mažėja dėl įvairių demografinių ir socialinių veiksnių, o verslas plečiasi ir jų poreikis darbuotojams didėja.

Kitas, siauresnis talentų apibūdinimas nusako grupę darbuotojų, kurie turi išskirtinių gebėjimų bei potencialo augti ir todėl organizacijose turi karjeros perspektyvas. Kartais juos vadina rezervu. Iš jų pasirenkami žmonės naujai veiklai ar projektui, jiems siūloma užimti atsiradusias vadovaujamas pozicijas.

„Kalbant apie tokius talentus, reikia pasakyti, kad ne kiekviena organizacija yra pasirengusi atskleisti ir išlaikyti talentus. Tad sunku pasakyti, ar jiems jų trūksta, ar ne“, – svarsto S. Grudienė.

Tad kieno pareiga talentus ugdyti: valdžios, švietimo institucijų, o gal šeimos?

Specialistės nuomone, visos minėtos šalys turi savo atsakomybės dalį, kuri viena kitą papildo.

Valdžia turi rūpintis, kaip sudaryti sąlygas progresyviam verslui augti, mokslui vystytis, inovacijoms diegti. Taip pat valstybė atsakinga už progresyvią švietimo strategiją, kuri siektų toliau negu brandos egzaminai, kuri įgalintų auginti laisvą, savarankišką, kūrybišką ir laimingą pilietį.

Švietimo institucijos atsakingos už tai, kad jose būtų ugdomi XXI amžiaus piliečiai, kad jie būtų mokomi tų dalykų, kurių reikia dabar ir reikės ateityje, o ne to, ko buvo mokoma XX amžiuje.

Deja, daugelyje švietimo įstaigų – tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštųjų mokyklų – tik pradedama kalbėti apie XXI amžiaus kompetencijas (kritinio mąstymo, kūrybinio problemų sprendimo, kūrybiškumo, socialinių įgūdžių ir pan.), o mokoma vis dar tik techninių-dalykinių žinių (matematikos, fizikos ir kt.).

Valstybinė švietimo sistema daugeliu atvejų veikia taip, tarsi vis dar rengtų darbininkus fabrikams prie konvejerio. Tad kalbai apie talentus čia kaip ir nelieka vietos. Prie konvejerio talentų nelabai reikia.

Tuo tarpu šeima turi sudaryti palankias sąlygas vaikams augti ir užtikrinti jų emocinį, fizinį bei socialinį saugumą. Tėvai taip pat laikomi pirmaisiais ir pagrindiniais veikėjais, kurie atsakingi už vaiko mokymąsi. Todėl labai svarbu, kad šeima būtų pajėgi suteikti reikiamą pagalbą.

Darbo pobūdis sparčiai keisis
S. Grudienė sako, kad įmonės, nerandančios talentų, neturėtų nuleisti rankų. Organizacijos, susiduriančios su talentų trūkumu, pirmiausia turi paklausti savęs, ar yra patrauklus darbdavys. Ar žmonės, kurie pas juos dirba, jaučia, kad turi sąlygų atsiskleisti, tobulėti. Ar kuriama palanki atmosfera, ar rūpinamasi žmonėmis, ar jie ugdomi.

„Organizacijos neretai  vis dar tikisi, kad joms pavyks rasti puikų darbuotoją už nedidelę algą, kuris jiems dirbs ilgai ir atsidavusiai. Deja, tai tik viltys. Žmonės dabar aktyvesni, drąsiau priima sprendimus dėl savo ateities, keičia darbus, išvyksta į kitus miestus ar kitas šalis. Todėl organizacijoms reikia labai stengtis konkuruojant dėl tų darbuotojų, kurie gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę“, – pabrėžia pašnekovė.

Ji taip pat neigia mitus, esą geriausias darbuotojas yra tas, kuris per savo gyvenimą pakeičia kuo daugiau darbo vietų. Iš tiesų darbų kaita pati savaime nėra kriterijus. Žmogus gali sėkmingai ir ilgai dirbti vienoje vietoje ir būti tuo patenkintas bei efektyvus. Tačiau yra veiklų, pozicijų, kur labai svarbu platus akiratis, skirtingų gebėjimų sintezė. Tais atvejais naudingesnis gali būti darbuotojas, kuris dirbęs keliose srityse.

Stebima tendencija, kad žmonės vis dažniau keičia darbus, nes drąsiau ieško jiems tinkančios veiklos ar sąlygų. Tad natūraliai išeina, kad žmonės yra vidutiniškai pakeitę daugiau darbų negu anksčiau.

Kalbant apie ateitį, prognozuojama, kad pats darbo pobūdis dėl technologinių inovacijų gana dažnai labai gali keistis. Tada net ir dirbant tame pačiame darbe ilgainiui gali tekti daryti skirtingus dalykus. Geriausi darbuotojai bus tie, kurie gebės greitai mokytis ir įsisavinti naujoves.

Specialistės teigimu, esminės savybės, kuriomis turi pasižymėti šiuolaikiniai darbuotojai: lankstumas, gebėjimas spręsti problemas ir bendradarbiauti, kūrybiškumas, savarankiškumas.

Taip pat itin svarbu nenustoti nuolat mokytis. Nuolatinis mokymasis reiškia, kad žmogus domisi, stebi besikeičiantį pasaulį ir keičiasi pats. Tada technologinės naujovės ir patobulinimai tampa jo darbo dalimi ir tokiu būdu greičiau padeda kurti pridėtinę vertę.

Reikia mokytis visą gyvenime
„Mokslas sako, kad mūsų smegenys yra plastiškos – kaip raumenys. Kuo daugiau jas treniruojame, tuo jis labiau lavėja, tad tas žmogus, kuris nuolat mokysis, turės privalumų lyginant su kolega, kuris prieš  penkiolika metų baigė studijas, įvaldė vieną darbo sritį ir nusprendė, kad jis jau viską moka“, – paaiškina S. Grudienė.

Kita vertus, toks pavyzdys jau tampa teoriniu, nes per tą laiką jis turėjo išmokti naudotis internetu bei mobiliuoju, o paskui – išmaniuoju telefonu, elektronine bankininkyste ir kitomis technologinėmis naujovėmis, kurios jau tapę kasdienėmis mūsų gyvenime. Tai reiškia, kad XXI amžiuje nuolatinis mokymasis – neišvengiamas. Skirtumas tik, kiek daug ir ko kiekvienas mūsų mokomės.

Ji sako, kad galvojant apie būdus, kaip mokyti darbuotojus jiems reikalingų įgūdžių, turėtume savęs paklausti, ar mes sudarome sąlygas jiems mokytis efektyviausiu būdu. Ar mes sudarome sąlygas naujai veiklai išbandyti, ar mes leidžiame eksperimentuoti ir klysti, ar nebaudžiame jų už kitų, kitokių, negu žinome mes, sprendimo būdų paiešką? Ar leidžiame jiems dalyvauti profesiniuose tinkluose ir iš ten parsinešti idėjų? Ar skatiname bendradarbiavimą savo komandoje, ar užkertame kelią nesveikai konkurencijai?

Galiausiai – ar žinios, kurias ketiname jiems suteikti, yra aktualios, suprantamos, pateiktos priimtinu ir įtraukiančiu būdu. Naujoji karta linkusi mokytis interaktyviai, tad monotoniškas paskaitų skaitymas jiems nepriimtinas. Jau nekalbant apie „kalbančią galvą“, kurios mintis reikia konspektuoti.

Šiauliai turi ką pasiūlyti
Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas dr. Gediminas Valiulis sutinka, kad švietimo institucijos jaunų žmonių ugdyme iš tiesų atlieka svarbų vaidmenį. Kita vertus, sako, kad daug kas priklauso ir nuo šeimoje skiepijamų vertybių ir paties vaiko, jaunuolio motyvacijos.

„Viskas prasideda nuo mokyklos ir šeimos. Techniniai įgūdžiai atsiranda mokyklose per technologijų, fizikos pamokas, neformalų ugdymą. Tai yra pradžia, nuo ko vaikai galėtų pradėti technologijas arba inovacijas kurti“, – tvirtina G. Valiulis.

Docento nuomone, visai nesunku paaiškinti, kodėl darbdaviams trūksta talentų: inžinierių ar matematinį mąstymą turinčių asmenų. Vaikai nesirenka fizikos, nes turbūt šis mokslas jiems atrodo per sunkus. Negana to, ne visos mokyklos savo ugdytiniams gali pasiūlyti šiuolaikiškas laboratorijas. Daugumai tenka dirbti su pasenusiomis technologijomis. Tad neverta tikėtis, kad tai, kas buvo sukurta prieš kelias dešimtis metų, jauniems asmenims atrodys įdomu.

Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad situacija po truputį keičiasi. Pagaliau valdžia pradeda suvokti technologijų svarbą. Siekiant šalyje išugdyti daugiau inovatorių, pradėjo steigtis STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrai mokiniams. Jų paskirtis padėti jaunimui nuo mažens susidomėti šiais sudėtingais mokslais.

„STEAM centras atsiras ir Šiauliuose. Kai turėsime STEAM laboratoriją universitete, mokinius išmokysime visko, kas reikalinga inovatoriui. Su mokslu supažindinsime įdomiau, pritaikydami šiuolaikines technologijas“, – sako G. Valiulis.

Šiauliuose jau dabar veikia išmanioji mokyklėlė, kurią gali lankyti visi mokiniai. Ten vaikai užsiima robotų programavimu, elektronika, 3D spausdinimu, technologijomis, kurios reikalingos verslui.

Negana to, pradėta įgyvendinti verslininkų iniciatyva, kai verslininkai į savo įmones, gamyklas kviečiasi mokinius, mokytojus ir kitus švietimo atstovus vien tam, kad supažindintų, kaip vyksta gamyba.

„Šiauliuose pramonė yra pakankamai aukšto lygio. Tereikia vaikams parodyti, kad mieste yra ką veikti. Svarbiausia, kad vaikai patys norėtų mokytis, o tėveliai skirtų jiems pakankamai laiko ir labiau skatintų kažko siekti“, – reziumuoja G. Valiulis.

S. Grudienė: „Ne kiekviena organizacija yra pasirengusi atskleisti ir išlaikyti talentus.“
PRIMUM ESSE nuotr.