Zoknių viaduko per geležinkelį greičiausiai nebus. Rengiant investicinį projektą jo vertė jau beveik padvigubėjo, o ir su pradine 4 mln. Eur suma šis objektas papuolė tik į rezervinį Vyriausybės sąrašą. O tai reiškia – kada nors, jei valstybė turės papildomų pinigų... Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuomone, to viaduko visai ir nereikia.

Pabrango kone dvigubai
Praėjusių metų gruodžio 13 d. susisiekimo ministras pasirašė įsakymą „Dėl preliminaraus Nacionalinės plėtros susisiekimo plėtros 2014 – 2020 metų programos projektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir naujos objektų sąrašo redakcijos.

Šiame sąraše Šiauliams dėmesio nedaug. Viadukas virš geležinkelio Zoknių rajone jame įrašytas, bet rezerve. Bendra projekto vertė užfiksuota 4 mln. Eur, iš jų  Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama siektų 3,4 mln. Eur. Likusius reikėtų pridėti Savivaldybė. Tik šiai kol kas dėl prisidėjimui reikalingų pinigų galvos sukti nereikia, nes valstybė viadukui skirs pinigų tik tada, jei atsiras papildomų finansavimo galimybių.

Dėl šio viaduko dar prieš Seimo rinkimus susikryžiavo politikų ietys. Taryba nepritarė investicinio projekto rengimui. Praėjusių metų spalį miesto meras Artūras Visockas pranešė, kad investicinį projektą miestui padovanos verslininkai – UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“. Neva, šis viadukas labai reikalingas verslo įmonėms, besikursiančioms LEZ‘e. Prieš metus atidarytoje Laisvojoje ekonominėje zonoje kol kas nesikuria nė vienas investuotojas.

Savivaldybės administracijos Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė „Šiaulių naujienas“ informavo, kad visiškai užbaigto investicinio projekto iš UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ Savivaldybė dar negavo. Ji patvirtino, kad viaduko kaina šio projekto pradiniame variante ūgtelėjo iki 7 mln. Eur. Rengėjų buvo paprašyta padaryti keletą korekcijų.

Pinigai ir nauda prasilenkia
Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai einanti Giedrė Mendoza-Herrera sako, kad norėtų kartu su administracija susidėlioti investicijų prioritetus, jog miesto pinigai keliautų ten, kur duotų didžiausią pridėtinę vertę Šiauliams ir naudą gyventojams.

„Iš kitos pusės, visos investicijos turėtų būti nukreiptos tam, kad išspręstų opiausias miesto problemas ir įveiktų didžiausius iššūkius. Jei priemonės yra įtrauktos į miesto Strateginį planą, tai nereiškia, kad jos turi prioritetą, ten priemonių labai daug. Skaičiuojama viaduko kaina yra 7 mln. Eur, Savivaldybės reikalingas gana reikšmingas prisidėjimas – 15 proc. Mano akimis, mes turime kitų vietų mieste, kitų spręstinų objektų, kurių reikėtų imtis pirmiausia“, – komentavo laikinoji direktorė.

Ji aiškino, kad ir minimaliai išspręsti pervažos klausimą yra sudėtinga. Prieš porą metų buvo išsiaiškinta, jog tam, kad būtų atidaryta pervaža, reikia rekonstruoti kelias sankryžas, įdiegti šviesoforinį reguliavimą, įrengti reguliuojamą pervažą. Bendra suma gaunasi beveik tokia pat, kaip viaduko.

G. Mendoza-Herrera paneigia ir kitą motyvą, kad viadukas reikalingas verslui, tranzitiniam transportui nukreipti nuo gyvenamųjų rajonų.

„Rėkyvos kryptimi tranzitinis sunkiasvoris transportas nevažiuoja, yra tik ten esančių įmonių transportas. Į LEZą jis važiuoja Radviliškio gatve, nors mes Saugaus eismo komisijoje rekomendavome uždrausti sunkiasvorio transporto eismą Radviliškio gatve, o nukreipti viską Serbentų gatve. Taip, šeštadieniais Serbentų gatvė ten kemšasi, bet nemanau, kad tam, jog išspręstume pusdienio Serbentų gatvės užsikišimą, reikia pastatyti milijonus eurų kainuojantį viaduką“, – savo požiūrį dėstė administracijos vadovė.

Ji pranešė, kad jau baigiamas žemės paėmimo valstybės poreikiams Šiaulių rajone ir mieste procesas P. Motiekaičio gatvei sujungti su Bertužių žiedu. Šiais metais žadama atiduoti gatves Kelių direkcijai, o ši parengs techninį projektą ir kitais metais pradės statyti šią jungtį. Anot G. Mendozos-Herreros, visas sunkiasvoris transportas bus nukreiptas ten iš LEZ'o ir jis nebeturės jokio sąlyčio su gyventojais. „Vadinasi, viaduko būtinumo pagrindimas kelia abejonių“, – reziumuoja laikinoji direktorė.

Ji įsitikinusi, kad reikėtų ištirti, kokiam gyventojų srautui reikalinga Zoknių pervaža ar viadukas. Ar tikrai tie 5 tūkstančiai gyventojų kasdien pervažiuotų geležinkelį ir važiuotų į Zoknius?

Administracijos vadovės nuomone, paprastai žmonės važiuoja į centrą, į Gubernijos rajoną, ten, kur yra darbo vietos, o kiek važiuotų į LEZ'ą ar pramoninį parką, neaišku.

„Kaštų ir naudos analizė mums visiškai nepalanki šiuo atveju. Pirmiausia turime spręsti tas problemas, kurios veikia miesto vystymąsi, o ne ten, kur kažkieno politinis kaprizas. Kaip tas viadukas išvis atsirado ministerijos sąrašuose? Spaudimas buvo iš miesto mero ir vicemero“, – paaiškina G. Mendoza-Herrera.

Daugiau projektų
Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014 – 2020 metų programos projektų sąraše yra dar keli Šiauliams svarbūs objektai. Šiaulių miesto savivaldybei numatyta skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimui mieste 87,5 tūkst. Eur, Darnaus judumo planui parengti – 102 tūkst. Eur. Kartu su kitomis keturiomis didžiosiomis savivaldybėmis Šiauliai dalysis 29 mln. Eur viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui, dalis lėšų bus skirta darnaus judumo priemonėms įrengti.

Valstybei įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta Šiauliai – Radviliškis geležinkelio atkarpos elektrifikavimo ir modernizavimo I etapui skirti beveik 44,4 mln. Eur. Už juos bus tvarkomas Radviliškio stoties kelynas. Taip „Lietuvos geležinkeliai“ ruošis įrengti europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos.

Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos už 10,8 mln. Eur remontuos kelią Šiauliai – Palanga nuo beveik 63 iki 70 km. 9,2 mln. šiems darbams bus skirta iš ES struktūrinių fondų.