Didždvario gimnazijos bendruomenė trankiais būgnų garsais atidarė Algirdo Juliaus Geimo vardo skaityklą. Po iškilmingo atidarymo gimnazistai ir gimnazijos administracijos atstovai patraukė į skaityklą. Joje pristatytas renginių ciklas, skirtas lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginių ciklas, skirtas žymiam semiotikui, Didždvario, J. Janonio gimnazijose vyks iki pat kovo.

Nuo šiol gimnazijoje – A. J. Greimo skaitykla
2017-uosius Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs A. J. Greimo metais. Šią sukaktį į atmintinų datų sąrašą yra įtraukusi ir UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija. Siekiant paminėti šios asmenybės nuopelnus daugybė renginių šiemet vyks ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje.

Profesoriaus A. J. Greimo vardu yra pavadintos gatvės Vilniuje ir Kaune. Vilniaus universitete veikia jo semiotikos ir literatūros centras. Žymus semiotikas taip pat įamžintas ir Prancūzijoje – ant namo, kuriame jis gyveno atidengta atminimo lenta, taip pat jo vardu viename Prancūzijos miestelyje pavadinta aikštė.

2010 m. balandžio 22 d. Didždvario gimnazija atidengė atminimo lentą, dar viena atminimo lentelė yra Stambulo universiteto filologijos fakultete.

O šiandien Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje vyksiančioje popietėje, skirtoje A. J. Greimui, bus galima išgirsti pranešimą apie semiotikos mokslą pasaulyje (prof. K. R. Kašponis), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas pristatys K. R. Kašponio knygą „Greimas arti ir toli“, tuo pačiu bibliotekoje bus galima apžiūrėti A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms skirtą parodą. Beje, šis renginys sulaukė ir Prancūzijos ambasados Lietuvoje dėmesio – laukiama ambasados kalbos atašė Nicola Torres vizito.

„A. J. Greimas – tai žmogus, garsinęs Lietuvą užsienyje, konkrečiai – Prancūzijoje, tai yra Prancūzijos semiotikos mokyklos pradininkas, vienas didžiųjų mokslininkų, kuris tikrai darė įtaką visam pasauliui“, – sakė Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.

Susirinkę skaitykloje gimnazistai klausėsi prie tribūnos stojusios Viktorijos Povilionytės pranešimo. Ji papasakojo apie žymaus semiotiko gyvenimą ir pasiekimus.

A. J. Greimo semiotika
A. J. Greimas buvo kalbininkas, publicistas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas ir vienas žymiausių lietuvių kilmės mokslininkų pasaulyje. Jo žinomumas, pasak V. Povilionytės, prilyginamas M. K. Čiurlioniui. A. J. Greimas Šiauliuose gyveno 1929–1931 m., lankė berniukų gimnaziją (dabar  J. Janonio gimnazija), 1940–1944 m. mokytojavo mergaičių gimnazijoje (dabar Didždvario gimnazija) ir Prekybos institute.

A. J. Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje (Rusija), po dešimties metų jo šeima persikėlė gyventi į Šiaulius – ten jo tėvas buvo paskirtas pradžios mokyklų inspektoriumi. Mokytis sekėsi gerai. Pradinę mokyklą jis baigė per dvejus metus Kupiškyje sutrumpintu kursu.

„Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę ir jau 1936 m. gavęs valstybinę stipendiją buvo išsiųstas į Prancūziją, į Grenoblio universitetą, studijuoti prancūzų kalbos, tarmių mokslo ir viduramžių istorijos.

Jis taip pat dalyvavo ir Šiaulių gyvenime, priklausė studentų korporacijai, Šiaulių kultūrininkų būreliui bei buvo vienas iš almanacho „Varpai“ iniciatorių“, – pasakojo gimnazistė.

1944 m. A. J. Greimas pasitraukė į Prancūziją. Buvo vedęs du kartus, deja, vaikų neturėjo, tačiau turėjo daug talentingų mokinių, kurie tęsė jo veiklą.

„A. J. Greimas dėstė daugelyje užsienio universitetų. 1965 m. jis vadovavo semiolingvistinio tyrimo seminare, po kurio ir susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla“, – aiškino V. Povilionytė.

A. J. Greimas sukūrė reikšmės teoriją, taikė semiotikos arba logikos kvadratą, kuris susijęs su keturiais teiginių tipais. Daugelį kalbinių darbų parašė prancūzų kalba, taip pat sukūrė reikšmės teoriją, kurią išdėste knygose.

Artūro STAPONKAUS nuotr.