Neturime pinigų, tačiau vis tiek beveik kiekvieną dieną apsilankome prekybos centruose. Įvairūs tyrimai rodo, kad daugiausiai lėšų išleidžiame maistui. Vieno apsipirkimo metu kartais paklojame iki trisdešimt eurų. Šių metų prognozės taip pat nežada nieko gero. Maisto produktų, gėrimų kainos toliau didės. Kas žino, galbūt todėl būsime taupesni ir dažniau taupysime maisto sąskaita?

Kainos  augs
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė „Šiaulių naujienoms“ patvirtina – šalies namų ūkiai iš tiesų daugiausiai pajamų skiria  maistui. Galima sakyti, pravalgome trečdalį savo sunkiai uždirbtų pinigų.

Tuo tarpu Vakarų šalyse žmonės ne tokie „apsirijėliai“. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse maistui skiriama apie 15 proc. Paradoksalu, bet tose šalyse kainos panašios ar net mažesnės nei pas mus.

Tai kokios priežastys mus verčia skirti pinigus tam, ką galime suvalgyti?

O. Bložienė paaiškina – perkame tai, ką galime sau leisti. Kitaip tariant, viskas dėl mažų pajamų. Kai uždirbame nedaug, belieka tik pasvajoti apie naują išmanųjį televizorių. Tad kodėl nenusipirkus skanaus jogurto ar šokolado plytelės, juk bent jau taip galime save palepinti.

Ekonomistai čia nemato nieko blogo. Tačiau panašu, kad greitai net ir maistas taps mažiau pasiekiamas. Dienraštyje jau rašėme, kad šiais metais viskas turėtų dar labiau pabrangti.

Skirtumą pajausime visi
Apie laukiamus pokyčius nenustoja kalbėti ir makroekonomikos specialistai. Štai analitikas Tadas Povilauskas viešai išplatintame pranešime išsamiau paaiškina, kaip kis svarbiausių prekių ir paslaugų kainos.

Mūsų šalies parduotuvėse turbūt brangs pieno produktai, nes jų kaina tebedidėja ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, sviesto kaina Europoje gruodį buvo 40 proc., sūrio 25 proc. didesnė negu prieš metus. Mėsos kaina taip pat turėtų būti didesnė nei praėjusiais metais. Gali keistis ir baltojo cukraus kaina. O brangiausiai turbūt mokėsime už alkoholį.

„Jeigu Seimas patvirtins pateiktą siūlymą nuo 2017 m. kovo 1 d. padidinti akcizo tarifą alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams 111 proc., tai lems gana smarkų šių gėrimų pabrangimą. Pavyzdžiui, 0,5 litro alus pabrangtų apie 11 euro centų, arba 10–20 procentų (priklauso nuo alaus kainos). Taip pat nuo kovo 1 d. didės akcizas ir cigaretėms, todėl vidutiniškai cigarečių pakelio kaina padidės 16 euro centų, arba apie 5 procentus“, – rašoma išplatintame pranešime.

Vis dėlto O. Bložienė ramina ir sako, kad nors maisto produktų kainos iš tiesų didės, pokytis nebus drastiškas: „Planuojama trijų proc. infliacija brangins ne tik paslaugas, bet ir maisto produktus. Natūralu, kad dėl brangstančių žaliavų kainos auga. Tačiau drastiškų pokyčių nebus. Kita vertus, neabejoju – namų ūkiai skirtumą tikrai pajus.“

Prekybininkų netrūks
Taigi kainos auga ir toliau augs, o vartotojai nors tai pastebi, bet toliau lankosi prekybos centruose. O naujų parduotuvių atsidaro vis daugiau. Niekam nerūpi, kad galbūt miestui reikia sniego arenos ar erdvės jaunimui, svarbiau pastatyti parduotuvę.

Šeimos finansų ekspertė patvirtina – situacija iš tiesų paradoksali. Atrodo, rinka prisotinta, bet atsiranda vis naujų „žaidėjų“ ir prekybos centrų skaičius auga.

„Skaičiuojami apsilankymai prekybos centruose nėra iš piršto laužti. Pasirodo, naujiems „žaidėjams“, rinkos dalyviams erdvės iš tiesų yra. Mes matome nuolat vykstančius pokyčius. Lidl‘o atsiradimas, prekybos centrų susijungimas rodo, kad prekybos tinklai ieško optimizavimo ir geriausių valdymo būdų. Iš tiesų tai yra gyva rinka, ji nuolatos keičiasi ir naujų „žaidėjų“ noras atsiriekti kažkokią dalį yra natūralus“, – pasakoja ekonomistė.

Jeigu naujos parduotuvės ir toliau augs kaip ant mielių, o noras prisipirkti maisto niekur nedings, kaip sutaupyti?

Pašnekovė primena pasitelkti senus, bet vis dar veiksmingus metodus. Ji pataria dar susidaryti biudžeto planą, peržvelgti praėjusių metų klaidas, išlaidas, prisiminti patirtus finansinius sunkumus ir iš to daryti išvadas.

„Peržvelgę praėjusius metus, nusistatykite naujus prioritetus. Išsiaiškinkite, kokie jūsų tikslai. Galbūt svajojate apie atostogas, didesnį pirkinį, o gal norite atsidėti lėšų vaikų mokslams. Tuomet pasirinkite nors ir nedidelius, bet taupymo žingsnius. Biudžetas tam ir skirtas, kad susiplanuotumėme savo ateitį ir vėliau nesiskųstumėme, jog vėl neatostogavome ar neturėjome jokio finansinio rezervo. Todėl reikia susiplanuoti savo biudžetą. Manau, tą daryti verta kiekvienam namų ūkiui“, – pataria O. Bložienė.

Įtakos turi ir mąstymas
Tuo tarpu psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius dienraščiui sako, kad daugiausiai pinigų išleidžiame maistui nebūtinai tik dėl pinigų stygiaus. Jis ragina prisiminti psichologo Abrahamo Maslow žmogaus poreikių piramidę.

Piramidė pradedama sluoksniuoti nuo apačios (bazinių poreikių) iki viršūnės (savirealizacijos). Todėl, anot pašnekovo, noras pirmiausia tenkinti savo bazinius poreikius (maistas, vanduo, būstas) yra visiškai suprantamas. Kiekvienas žmogus nori išgyventi, dėl to reikia valgyti. Aišku, tai nereiškia, kad visiems rūpi tik maistas.

„Manau, tobulėti nori kiekvienas žmogus, tačiau galbūt dėl ribotų finansinių resursų žmogus intuityviai finansus skiria bazinių poreikių patenkinimui. Kai atsiranda daugiau finansinių resursų, atsiranda ir daugiau prioritetų kitiems dalykams. Aišku, visi žmonės skirtingi. Galbūt menininkams, mokslininkams savirealizacijos idėjos yra net svarbesnės už išgyvenimo lygmenį, maistą“, – svarsto M. Daugelavičius.

Psichologo teigimu, poreikis pirkti daug maisto gali reikšti ir nelabai malonius dalykus. Galbūt žmogus maistu stengiasi „užkišti“ psichologines problemas, o dėl to vėliau atsiranda valgymo sutrikimų ir pan.

„Iš principo, kai žmogus nekomfortiškai, psichologiškai prastai jaučiasi, nori visa tai kažkuo kompensuoti. O valgymas yra toks paprastas, elementarus ir lengvai pasiekiamas malonumas. Šiuo malonumu žmonės dažnai pasinaudoja, kad pašalintų stresą arba nepasitenkinimo jausmą. Vėlgi taip elgiasi ne visi, bet tokių atvejų iš tiesų būna“, – pabrėžia psichologas.

Todėl jis ragina pagalvoti ir apie kitus gyvenimo teikiamus malonumus, juk nebūtina persivalgyti, kad taptumėme laimingi.

Planuoja veržtis diržus
Ką apie kainų augimą, maisto svarbą mano šiauliečiai? Dauguma jų nėra patenkinti prekybininkais. Kai kurie iki šiol dėl visko kaltina Europos Sąjungą ir skaudžiai išgyvena lito netekimą. Kiti prekybininkus stengiasi suprasti, tačiau pripažįsta, kad tai, kas vyksta aplink, jų nė kiek nedžiugina.

„Manau, dėl maisto kainų susitarė perdirbėjai ir prekybos tinklai. Iš vienos pusės juos galima suprasti, juk gyvename sunkiais laikais. O ką jau bekalbėti apie prastą derlių, padidėjusią ar sumažėjusią paklausą ir t. t. Žinoma, augančios kainos mūsų nė kiek nedžiugina, tačiau ką mes galime padaryti, nieko nepirkti? Ilgai netemptumėme, juk valgyti vis tiek kažką reikia“, – sako Marius.

Tomas teigia, kad kainų augimas jo visiškai nestebina: „Nieko naujo aš čia nematau, kainos Lietuvoje ir taip kasmet didėja. Per pastaruosius dvejus metus jau daugiau mokame už įvairias paslaugas. Matyt, kai kas galvoja, kad ir už maisto produktus esame pajėgūs mokėti daugiau. Galbūt iš dalies tai susiję ir su euro įvedimu. Mūsų šaliai jo nereikėjo, galbūt jei ne euras, šiandien gyventumėme geriau“, – svarsto Tomas.

Lina pripažįsta, kad iš tiesų daugiausiai pinigų išleidžia maistui. Kadangi rūpinasi didele šeima, mėnesio gale susidaro nemenka suma.

„Šeimoje auga du sūnūs. Paruošti jiems pietus kainuoja tikrai nepigiai. Vyras taip pat neatsisako malonumo ragauti skanesnio maisto. Todėl taip ir gyvename: dažniau apsilankome prekybos centre, o ne kino ar dramos teatre. Kylančios maisto kainos nedžiugina ir mūsų, ką gi teks veržtis diržus“, – sako Lina.