Pasirodo, tikra tiesa, jog net ir mokslininku Lietuvoje tapti neapsimoka. Seimui ir Vyriausybei pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) ekspertų parengta analizė apie santykinai mažus tyrėjų ir dėstytojų atlyginimus nedžiugina.
Atlyginimai – pagrindinė paskata jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai. O kaip tyrimas atskleidė, 25 – 29 metų tyrėjai ir dėstytojai iš mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir kolegijų uždirba vidutiniškai 513 eurų, 30 – 34 metų tyrėjai ir dėstytojai – vidutiniškai 678 eurus.
Atlyginimus paskaičiavo dar pavasarį
Projekto „Mokslo ir studijų pažangos stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ atstovai, remdamiesi išanalizuotais ir apibendrintais duomenimis Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose, paviešino, koks buvo vidutinis dėstytojų atlyginimas iki mokesčių.
Kaip paaiškėjo, asistentų atlyginimas siekia 345 eurus (asistentas užimdavo vidutiniškai 0,43 etato), lektorių – 553 eurai (0,61 etato), docentų – 903 eurai (0,78 etato), profesorių – 1518 eurų (0,88 etato).
Tyrėjų darbuotojų vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių antai pernai spalį buvo taip pat pakankamai mažas. Mokslo darbuotojas uždirbdavo 568 eurus (šis darbuotojas užimdavo vidutiniškai 0,61 etato), mokslo darbuotojas – 849 eurus (0,81 etato), vyresniojo mokslo darbuotojo alga siekė 1207 eurus (0,9 etato), o vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1809 eurus (0,93 etato).
Projekto „Mokslo ir studijų pažangos stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ metodininkas Tadas Juknevičius informuoja, kad šis tyrimas buvo atliktas kur kas seniau – šį kartą buvo dar kartą paviešinti jo rezultatai Seimui ir Vyriausybei.
„Tyrimas buvo atliktas vasaros pradžioje. Remdamiesi oficialiais duomenimis – tiek „Sodros“, tiek pedagogų registro, norėjome sužinoti, kokie yra realūs tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai. Klausimas buvo išties aktualus, juo buvo visuomenėje dažnai spekuliuojama, jis nuolat buvo svarstomas, tad siekta įsitikinti ir parodyti realius skaičius“, – sako T. Juknevičius.
Moksle dirbti neapsimoka
Kaip praneša T. Juknevičius, iki šiol tokių tyrimų nebuvo atlikta, nes Lietuvos universitetai patys apklausų būdu imdavosi išsiaiškinti tyrėjų atlyginimų dydžius, tik šie duomenys nebuvo viešinami. „Tai buvo pirmas bandymas pasižiūrėti į situaciją. Iš tikrųjų problemos visiems žinomos – atlyginimai yra tikrai maži, nes tai Lietuvoje yra aukščiausios kvalifikacijos žmonės, turintys aukščiausią išsilavinimą.
Atlyginimai, bent jau jaunųjų tyrėjų, nesiekia net Lietuvos atlyginimų vidurkio. Kita problema ta, kad nemaža dalis tyrėjų dirba dalimi etatų, taip gaudami tikrai žemą atlyginimą, ir tokia situacija neskatina jaunų žmonių rinktis tyrėjo ar dėstytojo profesijos. Jie tiesiog renkasi ekonomiškai patrauklias specialybes“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, dėstytojų ir tyrėjų etatai pasiskirsto labai įvairiai: nuo 0,1 iki viso etato, dažniausiai pasitaiko, jog beveik visu etatu dirba tik profesoriai.
„Atlikome ir kitų, tarp jų ir doktorantūros absolventų, jaunųjų mokslo daktarų, karjeros tyrimus. Matome, kad nemaža dalis iš jų dirba keliose darbovietėse norėdami išgyventi, norėdami gauti gerą atlyginimą. Tokia situacija yra spręstina, nes artimiausiu metu niekas turbūt nesirinks dėstytojo ar tyrėjo profesijos, bent jau gabiausi absolventai.
Tai turi būti padaryta artimiausiu metu, jeigu norime, jog šias profesijas rinktųsi gabiausi žmonės“, – sako V. Juknevičius.
O kad gabiausieji norėtų dirbti mokslininkais, reikės pasitelkti ir eilę priemonių – tiek tyrėjo karjeros prestižo kėlimui, tiek darbo sąlygų gerinimui, tiek finansavimo efektyvumui gerinti.
„Kaip tyrimai rodo, ne tik atlyginimai žemi, universitetų tinklas yra fragmentuotas (matyti labai daug dubliavimo smulkių veiklų, padalinių), ištekliai išskaidyti. Ir iki šiol nebuvo, nėra aiškios politikos, kaip bus tvarkomos šios problemos. Į sistemą reikia žiūrėti kompleksiškai“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė T. Juknevičius.



