Šiaulių universitete vyko diskusija, skirta Tarptautinei antikorupcijos dienai pažymėti. Diskusijos dalyviai kalbėjo apie antikorupcinio švietimo situaciją šalyje. Aptarė naujas bendradarbiavimo tarp institucijų galimybes. Diskusijoje dalyvavę policijos pareigūnai atviravo, kad šią dieną mini kasdien, nes korupcija – tai blogis, su kuriuo būtina kovoti.
Tikisi reikšmingų permainų
„Kažkada apie korupciją kalbėjome kaip apie paprasčiausią blogį, tačiau dėl to nieko nedarėme. Galime pasidžiaugti, jog per pastaruosius penkerius metus situacija Lietuvoje, Šiauliuose pasikeitė. Aišku, galbūt daugelis pasakys, kad buvo nubausti tie žmonės, kurie ir taip neturėjo patekti į tą sistemą. Tačiau mes vis tiek radome jėgų ir galimybių apie tai kalbėti. Mes norime išsivalyti, su korupcija kovojame, darome tai nuoširdžiai ir to paties tikimės iš visuomenės, ypač jaunimo, kuris papildo mūsų ir likusio viešojo sektoriaus gretas“, – įžanginį žodį tarė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Rimantas Bobinas.
Jis kalbėjo, kad kuo atviresni, švaresni būsime, kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo mažiau turėsime problemų dėl papirkimų, nesąžiningos konkurencijos, galimybių nemokėti už savo nusižengimus ir t. t. Nors daroma ir kalbama šia tema, realybėje korupcija vis dar turi neigiamos įtakos tiek šaliai, tiek visuomenei. Naujienos apie duodamus kyšius ir sulaikytus valdininkus nenyksta iš mūsų akiračio. Vadinasi, tobulėti dar tikrai yra kur.
Įžvelgia mažiau neskaidrumo
Panašiai mano ir Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas. Diskusijos metu jis akcentavo, kad nepaisant pasitaikančių pavienių korupcijos apraiškų, šiandienos policija yra visai kitokia nei bet kada anksčiau.
Štai turbūt visi prisimename istorijas apie pareigūnus, parduodančius savo mundurą už penkiasdešimt litų. Viešojoje erdvėje matėme daug vaizdų, kai pareigūnai vairuotojų nebausdavo, o už tai gautus pinigus slėpdavo kišenėse, pirštinėse, ginklų vamzdžiuose ir pan. Ką jau bekalbėti apie patrulių automobilius tamsintais langais, kai jie ten ne aišku ką veikdavo.
Departamento atstovas kalbėjo, kad visa tai jau toli praeityje. Pavyzdžiui, šiandien policijos pareigūnai važinėja automobiliais, kurių stiklai yra skaidrūs. Policijos pajėgas papildė dailiosios lyties atstovės. O moterys, kaip žinia, yra atsakingesnės ir korupcijai atsparesnės. Be to, matyti, kad šiandien areštinėse atsiduria ne tik patruliai, bet ir aukšto lygio vadovai.
„Korupcija pareigybių nesirenka. Jos buvo visur, aišku, negalima sakyti, kad visai išnyko, tačiau mes su ja kovojame. Šių laikų policija yra kitokia nei buvo anksčiau. Šiandien pareigūnas turi pasirinkti: keisti savo nuostatas arba atsidurti areštinėje“, – pabrėžė E. Jablonskas.
Vertina visuomenės atvirumą
Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas Rolandas Karalius šiandieninę situaciją pagrindė tyrimo rezultatais. Siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai reaguoja į korupcijos apraiškas, vykdyta Pakruojo ir Joniškio apskrities gyventojų apklausa. R. Karalius sakė, kad Pakruojo ir Joniškio gyventojų nuomonės yra panašios, todėl galbūt analogiška padėtis yra tiek Radviliškyje, tiek Šiaulių mieste ir rajone.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik pusė abiejų rajonų gyventojų yra susidūrę su eismo kontrolę užtikrinančiais pareigūnais. Vadinasi, per dvejus metus beveik kas antram gyventojui tenka susidurti su pareigūnais. Be to, galima manyti, kad būtent iš eismo kontrolę užtikrinančių pareigūnų gyventojai įgauna didžiausios korupcinės arba antikorupcinės patirties.
Taip pat gyventojų klausta apie tai, kokias korupcijos apraiškas pastebi dažniausiai. Pasirodo, piliečiams į akis labiausiai krenta savų, pažįstamų, giminaičių protegavimas įvairioms pareigoms užimti ir pan.
Kai jų buvo paklausta, ar praneštų apie korupcijos atvejį, didžioji dalis atsakė teigiamai – tai darytų vedami pilietiškumo jausmo. O jeigu nepraneštų, tai iš baimės, kad dėl to galėtų nukentėti patys. Vis dėlto džiugina tai, kad 60 proc. gyventojų neduotų kyšio apskritai.
Respondentai pateikė ir savo pasiūlymus, kaip policijai reikėtų kovoti su korupcija. Dažniausi atsakymai buvo šie: mokėti europinius atlyginimus policijos darbuotojams, viešinti korumpuotus pareigūnus, bausti kyšius priėmusius pareigūnus, atleisti juos iš tarnybos, skatinti darbuotojus premijomis, vykdyti prevencines priemones visuomenės nariams, vykdyti tinkamų pareigūnų atranką ir pan.
„Gyventojų pasiūlytos priemonės yra beveik 100 proc. vykdomos, t. y. daroma tai, kas įmanoma. Aišku, reikia pripažinti, kad tyrimas mums davė naujų minčių, parodė krypčių, kur dar reikia dirbti, tobulėti, ir mes tai darysime“, – pažadėjo R. Karalius.
Korupcijos pasekmės – žiaurios
Tyrimas atskleidė, kad gyventojai darosi vis nepakantesni korupcijai. Specialistų nuomone, tai yra ir vykdomų šviečiamųjų projektų, antikorupcinių akcijų nuopelnas.
„Kovoje su korupcija daug pinigų nereikia. Kartais užtenka idėjos, gero tvirto moralinio nusiteikimo ir palaikymo iš visuomenės. Anksčiau to pristigdavome, tačiau šiandien visuomenė tampa vis labiau pilietiška ir dažniau išsakanti savo nuomonę“, – tvirtino Specialiųjų tyrimų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Jurgita Razmytė.
Vieša paslaptis, kad su korupcijos apraiškomis susiduriama ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Kartais atrodo, kad tik valstybės tarnautojas, pareigūnas gali būti nesąžiningas. Tačiau čia svarbi ir antroji pusė, kuria neretai tampa ir eilinis pilietis. Kitaip tariant, jeigu atsiranda duodantis, tai atsiranda ir imantis.
Korupcija neturi sienų, moralės, pasigailėjimo. Pasekmės yra žiaurios ir visuomenė turi tai suprasti. Negalime apsiriboti suvokimu, kad korupcija yra kažkur toli ir tai mūsų neliečia. Nusikalstamų veikų yra visokių, tai ir prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimas ir t. t.
Be to, kyšio formos įgauna vis naujesnius pavidalus, kuriuos ne taip lengva nustatyti. Pavyzdžiui, kyšininkaujama dėl sutarčių darbams atlikti. Čia įsivelia tiek privatus sektorius, tiek savivaldos atstovai. Būna „labai neskanu“, kai apie tai paviešinama, užtenka prisiminti vien „auksinių šaukštų“ skandalą. Ką jau bekalbėti apie neskaidrius susitarimus ir neteisingus sprendimus, kai nusprendžiama dovanoti automobilius, prabangias keliones, papuošalus, pinigus.
Visuomenė korupcijai nebėra pakanti
Džiugi žinia yra ta, kad įvairiausios institucijos sulaukia vis daugiau informacijos iš gyventojų.
„Su visuomene bendradarbiaujame kur kas efektyviau. Gyventojus į antikorupcinę veiklą įtraukiame ne tik vykdydami antikorupcinį švietimą. Mes pereiname į kitą bendradarbiavimo lygmenį. Vis mažiau sulaukiame anonimiškų pranešimų, o iš visuomenės gauta informacija leidžia pradėti kas trečią ikiteisminį tyrimą. Žmonės apie tai kalba drąsiau ir suvokia, kad nesiskundžia, o gelbėja savo visuomenę“, – tvirtino J. Razmytė.
Jos teigimu, gyventojai kaip labiausiai pažeidžiamas korupcijos sritis išskiria savivaldybių ir įstaigų veiklą, žemėtvarką, sveikatos apsaugą ir farmaciją, viešuosius pirkimus, finansų vadybą ir jų kontrolę, teisėsaugos institucijų veiklą, statybos klausimus ir t. t.
Ji neatmeta galimybės, kad visuomenė tampa atviresnė ir dėl galimo atlygio už suteiktą informaciją.
Nuo praėjusių metų Vyriausybės patvirtinta tvarka už vertingą informaciją yra atlyginama. Per pirmuosius nutarimo įgyvendinimo metus informatoriams išmokėta daugiau nei 7 tūkst. eurų. Per šių metų pirmąjį pusmetį išmokėta daugiau nei 4 tūkst. eurų. Sumos svyruoja nuo 300 iki 3 tūkst. eurų, priklausomai nuo informacijos kiekio, jos svarbos ir sėkmės vėlesniuose procesuose.
„Gyventojai yra reikšmingas instrumentas, įrankis, siekiant skaidrinti visuomenę. Tik tuomet, kai žmonės nereaguoja į antikorupcinio švietimo ir prevencijos veiksmus, tenka imtis baudžiamojo persekiojimo. Tikimės, kad laikui bėgant užteks tik švietimo ir prevencijos, kita vertus, dar turime padaryti nemažai namų darbų“, – akcentavo J. Razmytė.
Diskusijos metu savo nuomonę išsakė ir kiti miesto gyventojai. Jie visi sutartinai tvirtino, kad kol visi nesuvoks, kokia blogybė yra korupcija, kol mokyklose vaikams nebus apie tai aiškinama nuo mažų dienų, tol nepavyks pasiekti džiuginančių rezultatų. Todėl diskusijos pabaigoje įvairių institucijų atstovai, pedagogai, nevyriausybininkai nutarė dažniau keistis informacija ir pasižadėjo ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.
Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas E. Jablonskas kalbėjo, kad šiandienos policija yra kitokia nei anksčiau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė J. Razmytė: „Gyventojai yra reikšmingas instrumentas, įrankis, siekiant skaidrinti visuomenę.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
