Tiksliau, filmą. Lapkričio pabaigoje nacionalinė Lietuvos televizija demonstravo filmą „Mano miestas – Šiauliai“. Jame valandą laiko šiauliečiai ir ne šiauliečiai kalbėjo gražius žodžius apie Šiaulius, filmas sukosi apie pagrindinę ašį – pasaulinio garso akordeonininką Martyną Levickį. Už kadro skambėjo aksominis Ingos Valinskienės balsas. Tiesa, jo intonacijos ne itin skyrėsi nuo jos dubliuojamų filmų apie gyvūniją. Filmas šiauliečiams, ko gero, turėtų patikti. Tik ne jo sukūrimo peripetijos.
Kas užsakė filmo sukūrimą?
Ar Savivaldybė galėjo įsigyti pigesnį ir įdomesnį filmą, reprezentuojantį Šiaulius? To nesužinosime, nes nebuvo skelbiama nei idėjų konkurso, nei filmo sukūrimo paslaugos viešojo pirkimo konkurso.
Pabandėme išsiaiškinti, atrodytų, elementarų dalyką – kas užsakė sukurti šį filmą apie Šiaulius. Miesto Savivaldybė tikina, kad tiesioginio filmo užsakovo nėra. Tiesiog idėja turėti reprezentacinę informaciją apie miestą kilo verslo atstovams ir kūrybinei miesto šventės ,,Šiaulių dienos“ grupei. Renginių filmavimo ir reprezentacinės medžiagos sumontavimo paslaugos užsakovu įvardijamas Šiaulių kultūros centras. Tačiau filmą kūrusios viešosios įstaigos „Pilietinė medija“ vadovas ir filmo prodiuseris Arnas Marcinkus nedvejodamas užsakovu įvardijo Šiaulių miesto savivaldybę, kuri kūrėjams buvo ir pagrindinis informacijos šaltinis.
Pirkimai „dėl akių“?
A. Marcinkus patikino, kad jo vadovaujama kompanija dalyvavo Savivaldybės skelbtame viešojo pirkimo konkurse ir pagal jo sąlygas bei sutartį sukūrė filmą.
„Viešasis pirkimas viso filmo sukūrimo paslaugai vykdomas nebuvo, nes dalį filmo kūrimo darbų tiesiogiai užsakė privatus rėmėjas. Kultūros centras, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Kultūros centro viešųjų pirkimų taisyklėmis, viešųjų pirkimų būdu nupirko technines filmavimo ir vaizdo montavimo paslaugas. Šioms paslaugoms teikti pasirinkta VšĮ ,,Pilietinė medija“, nes užtikrino aukštos vaizdo raiškos filmo sklaidą nacionaliniu mastu“, – rašoma Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto Vitalio Lebedžio „Šiaulių naujienoms“ atsiųstam atsakyme.
Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Diana Martinaitienė paaiškino, kad įstaiga iš VšĮ „Pilietinė medija“ paslaugas pirko du kartus: miesto šventės „Šiaulių dienos 779“ filmavimui ir filmo apie Šiaulius montavimui. Abu kartus paslaugos pirktos supaprastinto pirkimo būdu, niekur apie tai neskelbiant, o apklausiant vieną (tą pačią VšĮ „Pilietinė medija“) paslaugos tiekėją. Neva, paslaugos kaina ir kūrybinis pobūdis leido pasirinkti būtent tokį pirkimo būdą, o VšĮ „Pilietinė medija“ pasirinkta kaip įmonė, dirbanti su sudėtingais, unikaliais projektais, bendradarbiaujanti su aukščiausios klasės profesionalais ir pasiūliusi aukštos kokybės paslaugas.
Aiškinantis, nuo ko prasidėjo filmo kūrimas, paaiškėjo, kad dar 2015 m. vasarą prodiuserinės kompanijos „Pilietinė medija“ vadovas su kitais kūrėjais atvyko į Šiaulių savivaldybę ir prie apvalaus stalo būrelį savivaldos atstovų įtikino savo išskirtinėmis galimybėmis.
Jau rugpjūčio 12 d. Kultūros centras pasirašė su minėta kompanija labai konkrečią sutartį: paslaugos teikėjas nufilmuoja „Šiaulių dienų“ didžiuosius renginius, o užsakovas į jo sąskaitą praveda 5 tūkstančius Eur. Daugiau jokių įsipareigojimų. Apie reikalavimus paslaugų kokybei – nė žodžio. Kas yra didieji renginiai, ką konkrečiai turi nufilmuoti paslaugos teikėjai sutartyje irgi nenurodoma. Neoficialiai buvo kalbama, jog tokiu būdu kūrėjai gavo avansą filmo kūrimui.
Filmui – „Šiaulių dienų“ pinigai?
Lygiai po metų, 2016 m. rugpjūčio 12 d., Šiaulių kultūros centras pasirašė antrą sutartį su VšĮ „Pilietinė medija“, kurios objektas 60 min. reprezentacinio filmo apie Šiaulius sumontavimo paslauga. Kūrėjas įsipareigojo suteikti teisę filmą naudoti reprezentaciniams tikslams tiek Kultūros centrui, tiek Šiaulių miesto savivaldybei.
Iki lapkričio pabaigos filmo kūrėjai turėjo savo kūrinį parodyti per Lietuvos televiziją ir iš filmo medžiagos sukurti 3 min. videoklipą. Savivaldybėje tokio klipo dar nematė.
Už filmo montavimo paslaugą Kultūros centras filmo kūrėjui įsipareigojo pervesti 3227 Eur. Vėlgi, jokių reikalavimų filmo kokybei sutartyje nekeliama.
Kodėl filmo kūrimą užsako ir koordinuoja Šiaulių miesto savivaldybė, o paslaugas apmoka Kultūros centras? Centro direktoriaus pavaduotoja paaiškino, kad Šiaulių kultūros centras, būdamas miesto šventės rėmėjų lėšų administratoriumi, dalį šventei skirtų rėmėjų lėšų panaudojo aukščiau minėtoms paslaugoms apmokėti.
Įslaptintas rėmėjas
Kokią dalį lėšų už filmo sukūrimą sumokėjo privatus rėmėjas, neatskleidžiama. Šiaulių mero padėjėja Kamilė Sakalauskaitė, Savivaldybėje koordinavusi filmo kūrimo procesą, apie mistinį mecenatą „Šiaulių naujienoms“ sakė: „Didžioji dalis filmo sukūrimo sumos skirta privataus rėmėjo, kuris tiesiogiai bendravo su kūrėjais. Nei mes, nei Kultūros centras su rėmėju jokio kontakto neturėjome.“
K. Sakalauskaitė patvirtino, kad „Pilietinės medijos“ atstovai su Savivaldybe derino filmavimo objektus, padėjėja pati rinko ir perdavė jiems reikiamą informaciją. Gal todėl filmo pabaigoje ekrane pasirodo filmo kūrėjų padėka personaliai K. Sakalauskaitei. Taip pat filme padėkota per 8 tūkst. Eur „Pilietinei medijai“ pervedusiam Kultūros centrui.
Mero padėjėja įsitikinusi, kad filmas sukurtas mažiausiai penkeriems metams, nes jame nėra senstančios informacijos. Filmo pabaigoje savo žodį tarė ir meras A. Visockas. Paklausta, jei po pustrečių metų Šiauliams vadovaus kitas meras, ar jos manymu, reprezentacinis Savivaldybės filmas nepraras savo aktualumo, K. Sakalauskaitė sakė, jog tą dalį iš filmo tiesiog bus galima ištrinti.
VšĮ „Pilietinė medija“ vadovas patvirtino, kad filmo „Mano miestas – Šiauliai“ autorinės teisės priklauso minėtai kompanijai, tačiau jas tikrai perduos Šiaulių miesto savivaldybei.
Pakalbinti Vilniuje dirbančių kompanijų, kuriančių dokumentinius filmus, atstovai „Šiaulių naujienoms“ sakė, jei Šiaulių miesto savivaldybė būtų skelbusi konkursą reprezentaciniam dokumentiniam filmui sukurti, būtų jame dalyvavę, jei tik sąlygos būtų priimtinos.
Mero padėjėja K. Sakalauskaitė, Savivaldybėje koordinavusi filmo kūrimą, sako su privačiu finansuotoju kontaktų neturėjusi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
