Praėjusią savaitę minėta Europos supratimo apie antibiotikus diena. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė sako, jog atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 procentų šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.
Seminare aptartos problemos ir gydymo galimybės
Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Šiaulių apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė kartu su Higienos institutu praėjusią savaitę organizavo seminarą, skirtą Šiaulių apskrities administracinių teritorijų savivaldybių gydytojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biurų vadovams ir specialistams ,,Antimikrobinio atsparumo problema ir valdymo galimybės Šiaulių apskrityje“.
Renginio metu buvo siekiama kuo išsamiau supažindinti su aktualia antimikrobinio atsparumo problema ir numatyti bendradarbiavimo apskrityje galimybes. Didinti informuotumą apie visuotinį atsparumą antibiotikams ir skatinti geriausią praktiką tarp plačiosios visuomenės, sveikatos apsaugos darbuotojų ir politikų, kad būtų išvengta tolesnio atsparumo antibiotikams atsiradimo ir plitimo.
Taip pat seminare pristatyta antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistų vartojimo situacija Lietuvoje ir Europoje bei Šiaulių apskrityje. Įvairių sričių specialistai supažindino, su kokiomis problemomis susiduria medikai, gydydami sunkias visuomenėje ir ligoninėse įgytas ligas, kurių išsivystymui įtaką daro netinkamas ar neracionalus antibiotikų naudojimas vaikams ir suaugusiems. Seminare buvo akcentuojama, kad visoje Lietuvoje vis dar yra ydingas, neracionalus antibiotikų skyrimas ir vartojimas, pasirenkant stipriuosius antimikrobinius vaistus, nors daugelio bakterinių ligų gydymui pakaktų skirti pirmojo pasirinkimo – siauro veikimo spektro penicilinus.
Ligos atsparios antibiotikams
Naujausi duomenys patvirtina, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, o atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Viena pagrindinių Europos Sąjungos veiksmų plano dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms užduočių – siekti, kad ir Europoje, ir visame pasaulyje antibiotikai būtų vartojami racionaliau.
Anot specialistų, gausus ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas yra varomoji jėga bakterijoms keistis ir įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus. Taigi bakterijos tampa atsparios antibiotikams.
„Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 procentų šių paskyrimų yra nereikalingų arba paskiriamų netinkamai. Kad antimikrobinį atsparumą (AMA) galima suvaldyti, rodo kai kurių Europos šalių (Prancūzijos, Čekijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos ir kt.) patirtis – įgyvendinus įrodymais pagrįsto vartojimo principus, užtikrinus infekcijų diagnostikos prieinamumą, panaudojus teisinio ir finansinio valdymo mechanizmus, keliant specialistų kvalifikaciją ir šviečiant visuomenę galima ligų sukėlėjų atsparumą ne tik stabilizuoti, bet ir gerokai sumažinti.
O tokios šalys kaip Švedija, Olandija ir Danija jau yra beveik išvengusios AMA problemos. Lietuvoje antimikrobinių preparatų suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug antimikrobinių preparatų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje. Šalyje daugėja atsparių antibiotikams bakterijų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį“, – aiškina R. Švambarienė.
Nerimą kelia atspari antibiotikams tuberkuliozė
Anot sveikatos specialistų, ypač šiuo metu nerimą kelia sparčiai plintanti atspari antibiotikams tuberkuliozė.
Atsakingas antibiotikų vartojimas – tai kiekvieno iš mūsų indėlis į antibiotikų efektyvumo išsaugojimą bei sparčiai plintančio antimikrobinio atsparumo mažinimą. Turėtume žinoti, kad antibiotikai nepadeda sergant gripu ar peršalus. Antibiotikai neveikia virusų ir todėl negydo virusinės kilmės ligų.
Gydymą antibiotikais gali skirti tik gydytojas, negalima jų vartoti savo nuožiūra. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų – suvartoti visus skirtus antibiotikus, vartoti vienodais laiko tarpais. Antibiotikai nemalšina skausmo ir negydo visų ligų, įspėja specialistai.
Todėl visuomenės sveikatos specialistai primena, jog gydytojams labai svarbu atlikti tyrimus: C reaktyvinio baltymo nustatymą kraujyje (CRB) ir paimant tepinėlį greitajam streptokoko testui atlikti. Būtent šie tyrimai padės nustatyti, kokios kilmės yra infekcija – virusinė ar sukelta bakterijų. Pavyzdžiui, A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltos gerklės, ryklės ligos yra lengvai gydomos antibiotikais. Greitojo streptokokų testo jautrumas ir specifiškumas yra maždaug 95 procentai, jo atlikimas nesudėtingas. Todėl medikai primena gyventojams, kad reikia gydytis tausojant savo sveikatą ir laikantis gydytojų nurodymų. Ypač rekomenduojama atkreipti dėmesį į vaistų vartojimą.
