Kodėl Vilnius pasiglemžia daugiausiai užsienio ir vietos investicijų? Atsakymas paprastas – tikrai ne dėl gražesnės gamtos. Konferencijoje ,,Verslo situacija bei verslumas Šiaulių regione – dabartis, iššūkiai, aktualijos ir perspektyvos“ Verslo angelų fondo I valdytojas Arvydas Strumskis kalbėjo, kad investuotojams visiškai nerūpi, kur stovės nauja gamykla ar įmonė, svarbiausia – pati idėja. O šiauliečiams idėjų kartais pritrūksta. Pritrūksta ne tik idėjų, bet ir noro kopijuoti kitus.

Įmonės vieta nebe tokia svarbi
„Mums visiškai nesvarbu, kur investuoti. Ne miesto dydis nulemia mūsų pasirinkimą. Gamykla gali būti įkurta net miške, ne tai svarbiausia“, – pasakojimą pradėjo A. Strumskis.

Pasvarstykime, kodėl mokslo ir technologijos naujienos dažniausiai ir greičiausiai pasiekia sostinės gyventojus? Matyt, nes ten gyvena daugiau šios srities mokslus baigusių jaunuolių. Galbūt jeigu Šiauliams netrūktų inžinierių, čia taip pat atsirastų naujų, pavyzdžiui, technologijos produktų siūlančių įmonių.

Kitaip tariant, gamyklai atsirasti užtektų tik tūkstančio kvadratinių metrų ir visai nesvarbu, jeigu ji būtų toli nuo miesto. Šiais laikais įmonės sėkmę lemia ne tik produkto naujumas ar kokybė. Svarbiau tinkamai išnaudoti tam tikrus procesus ir procedūras. Pavyzdžiui, juk šiandien pardavėjų daug nereikia, produktą galima parduoti ir internetu. Susikuri elektroninę parduotuvę, aktyviai dalyvauji socialiniuose tinkluose – ir sėkmė garantuota.

„Jeigu verslas ne klasikinis, o labiau susijęs su naujausiomis technologijomis, jo lokacija visiškai nesvarbi. Tai gali būti tiek Šiauliai, tiek Pakruojis, nėra jokio skirtumo. Kita vertus, Šiauliai verslui yra tobula vieta, nes čia yra universitetas, galima mokytis programuoti. Tiesa, kas šiandien nemokės programuoti, turės problemų ateityje“, – tvirtino pranešėjas.
Štai vokiečiai yra labai susirūpinę savo ateitimi, todėl didelį dėmesį skiria mokslui ir inovacijoms. Pavyzdžiui, viename iš Vokietijos universitetų besimokantys studentai kremta ne tik inžinerijos mokslus, bet ir daug dėmesio skiria kinų, japonų kalboms, negana to – nuolat atnaujina savo žinias, t. y. mokosi visą gyvenimą.

Specialistų ateitis niekam nerūpi
O kaip yra pas mus? Ogi turime per daug aukštųjų mokyklų ir absolventų dirbančių ne pagal specialybę ar geresnio gyvenimo išvykusių ieškoti svetur. Žodžiu, yra manančių, kad universitetai nori išlaikyti jaunuolį trejus, ketverius metus, o paskui daryk tu – ką nori, vis tiek tai niekam nerūpi.

Turbūt visi suprantame, kad nuolatinio žinių atnaujinimo procesai yra brangūs ir sudėtingi. Tačiau galbūt universitetai vis tiek neturėtų absolventų išleisti visam laikui, bet su jais gyventi visą gyvenimą, duodami nuolatinį žinių atnaujinimą. Priešingu atveju, tie, kurie nesimokys nuolat ir reguliariai, ateityje neturės darbo, nepriklausomai nuo regiono, kuriame gyvens.

„Ateina laikas pradėti regeneracijos procesą. Mes turime iš naujo pradėti mokyti žmones dirbti ir atnaujinti žinias. Reikia mokytis visą gyvenimą, nes situacija darbo rinkoje yra kapitaliai pasikeitusi. Anksčiau nebuvo toks aštrus efektyvumo, užsienio kalbų mokėjimo klausimas. Tuo tarpu dabar, jeigu žmogus minimaliai nekalba bent dviem užsienio kalbomis, su juo neįmanoma dirbti“, – akcentavo A. Strumskis.

Nuo kitų šalių skiriamės ne tik skiriamu nevienodu dėmesiu švietimo sistemai. Fondo valdytojas pasigenda ir pačių verslininkų kultūros. Jis papasakojo istoriją, kurios pasiklausius, akivaizdu, kaip lietuviai nemėgsta tų, kuriems sekasi geriau.

Nuvažiuoji į Lenkiją, paprašai, kad pagamintų tau produktą, o gamintojas atsako, kad negali. Tuomet paskambina savo konkurentui ir pasiūlo ten nuvažiuoti. Ar Lietuvoje verslininkai elgtųsi taip pat? Vargu. Jeigu lenkai nepabijo paskambinti savo konkurentams, kodėl bijome mes? Atsakymo nėra, tik reikia tikėtis, kad galbūt ir mes kada nors to išmoksime.

Neturinčius idėjų ragina kopijuoti kitus
Taigi Lietuva puikia švietimo sistema pasigirti negali, verslo kultūros mums dar trūksta. Galbūt bent jau galime didžiuotis savo pasiekimais turizmo srityje? Deja, atsakymas ir vėl – ne. Tuo tarpu ko tik nesugalvoja britai, kad pritrauktų daugiau turistų, ten net egzistuoja purvo turizmas.

Įsivaizduokite, vyksta koks įmonės renginys, susirenka penkiolika, dvidešimt žmonių ir visi šliaužioja po purvo trasas. Tai yra „trendai“, kuriuos žino visas pasaulis ir kuriuos mums, lietuviams, taip pat reikėtų matyti.

„Mes iš esmės turime sekti jau vykstančius procesus ir juos kopijuoti. Nemanykite, kad kažką kopijuoti yra gėda, tikrai – ne“, – pabrėžia A. Strumskis.

Stebint šių laikų tendencijas taip pat būtų pravartu kažkuo supaprastinti inovacijas. Štai seni knygynai persikelia į internetą, įvairias paslaugas galima užsisakyti internetu... Žodžiu, reikia daryti viską, kad paslauga ar prekė vartotoją pasiektų kuo paprasčiau.

Visuomenė labiau išloštų, jeigu būtų skatinimas ne tik jaunimo, bet ir vyresnių (nuo 50 m.) verslumas. Priešingu atveju strategija leisti darbingiems žmonėms nieko neveikti reikštų žalą ne tik visuomenei, bet ir kiekvienam iš mūsų individualiai. Žodžiu, jeigu sujungtumėme patirtį su jaunystės entuziazmu, gautumėme nuostabius rezultatus.

Fondo valdytojas atkreipė dėmesį ir į kitą problemą. Galbūt Šiauliai nesulaukia pakankamai investuotojų, nes jiems paprasčiausiai sunku čia patekti. Pavyzdžiui, kai lėktuvu nusileidi Vilniaus oro uoste, po to turbūt nesinori kažkur toliau keliauti. Situacija pasikeistų, jeigu verslininkai į tai nenumotų ranka ir su potencialiais partneriais daugiau bendrautų.
„Nemanau, kad mes esame kažkuo unikalūs. Tiesiog turime sudaryti geras sąlygas aplinkos ir infrastruktūros gerinimui tam, kad įmonės kurtųsi ir pritrauktų investuotojus. Švedų verslininkai jau seniai yra parodę pavyzdį, kad asmeninių santykių kūrimas duoda geresnius rezultatus negu bet kokia reklaminė kompanija. Mano nuomone, Lietuvoje nebuvo padaryta didelių investicijų, nes nebuvo atsiradusių asmeninių santykių. Galbūt latviai sulaukia daugiau investicijų, nes ten žmonės paprasčiausiai vieni kitiems labiau patinka“, – svarstė A. Strumskis.

Bandys problemas spręsti kartu
Pasakyti lengva, o kaip visa tai įgyvendinti? Po fondo valdytojo pranešimo iš salės ataidėjo komentaras, esą lietuvių verslininkai su savo tautiečiais nelabai sugeba susitarti, tai ką jau bekalbėti apie naujas pažintis su užsienio investuotojais.

„Atsirado nauja rinka Kinijoje, turime kontaktus, galime su jais bendradarbiauti, tačiau niekas nevyksta. Kinai gali kažką atgabenti į mūsų pusę, bet nenori iškeliauti tušti. O mūsų verslininkai neskuba susėsti ir tarpusavyje apsitarti ką dėl šio klausimo daryti. Jeigu jiems blogai, svarbu, kad ir kitiems taip būtų. Štai ir atsiskleidžia visas mūsų verslininkų mentalitetas“, – pasigirdo komentaras iš salės.

Išsakyta mintis greitai sulaukė kitų pritarimo. Štai Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad savivaldybių patarimai ne visada rūpi ne tik verslininkams, bet ir šalies ministerijoms.

„Sunku ką nors įgyvendinti, kai viena Vyriausybė keičia kitą. Štai su ankstesne buvo daug kalbama apie regionų svarbą, daromos įvairios išvykos su ministerijomis. Taip pat mūsų buvo prašoma atsiųsti įvairių pasiūlymų kaip regiono problemas spręsti. Mes pateikėme gal aštuoniolika pasiūlymų, tačiau kol kas nesureaguota nė į vieną. Kiekvienam punktui vis atrandamas gražus pasiteisinimas – „tai ne mūsų kompetencija“ ir pan. Tai apie kokį bendradarbiavimą mes dar galime kalbėti?“ – retoriškai klausė V. Mitrofanovas.

„Todėl turime į institucijas kreiptis ne po vieną, bet po kelis, galbūt tada kas nors mus išgirs“, – problemos sprendimo būdą pasiūlė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Kontraargumentų šiam siūlymui iš salės nepasigirdo. Tuomet Šiaulių regiono merai pasirašė jungtinės veiklos ketinimų protokolą, kuriuo bus siekiama stiprinti Šiaulių regiono savivaldybių bendradarbiavimą pritraukiant investicijas.

Kas žino, gal tai visai neblogas žingsnis, o kaip ten bus iš tiesų, parodys tik laikas.