Vakar Šiaulių kultūrininkai su miesto valdžia tarėsi dėl papildomo finansavimo numatymo profesionaliam menui Savivaldybės biudžete. Susirinkusieji svarstė galimybę skirti papildomų lėšų Šiaulių kameriniam orkestrui, nes dabar esą būtina stiprinti kolektyvo profesionalumą. Stipresnis, profesionalesnis orkestras – galimybė auginti ir miesto žinomumą, ir galimybė susigrąžinti investuotas lėšas.

Savivaldybės Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėja Daiva Kerutienė, pritardama Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriaus vedėjai Dainai Kinčinaitienei, paaiškino – finansavimui galimybė yra, tik kažkur reikės „pasispausti“, kad būtų galima kažkur „pridėti“. Be to, reikia sulaukti ir miesto Tarybos sprendimo.

Vadovo noras – orkestro pastiprinimas atlikėjais
Kaip pasitarime sakė Šiaulių kamerinio orkestro vadovas dirigentas Ričardas Šumila, stiprios bazės ganėtinai stipriam orkestrui nepakanka. Jame groja muzikantai, kuriems daug metų neteko stažuotis, stebėti kitų kolegų darbo.

„Mano buvimas orkestre negali pakelti jo į aukštesnį lygį dėl to, kad mes neturime stiprių muzikantų, kurie galėtų mums padėti repeticijose, koncertuose. Manau, reikėtų pritraukti ir atvesti keletą stiprių muzikantų, kurie sustiprintų mūsų repetavimo procesą, kurie būtų vedliai ir mokytojai, galėtų dirbti ne tik kartu su manimi, bet ir tada, kai manęs nėra. Ypač svarbi dalis kamerinių orkestrų repeticijose yra grupinės repeticijos, kai kiekvienas balsas dirba atskirai. Tikrai yra žmonių, kurie sutiktų dirbti. Jie išmokytų šiauliečius ir po kelerių metų tik su šiaulietiškais resursais galėtumėme siekti ir pasiekti dar aukštesnį lygį“, – pasitarime kalbėjo R. Šumila.

Vadovas pabrėžė, jog orkestras ruošė ir ruošiasi daryti daug programų, kurioms nepakanka pajėgų, kokios Šiauliuose šiuo metu.

„Aš kalbu apie simfonines programas. Visą laiką mes šiek tiek nusileidžiame į žemesnį lygį vien dėl to, kad negalime atlikti tų kūrinių, partitūrų taip, kaip jas sukūrė autoriai. Mes kažko atsisakome, pakeičiame, dėl to kūrinys netampa išties autentišku. Tad mes kartais atrodome daugiau išmanantiems žmonėms mėgėjiškai. Mums reikia papildomų žmonių, kad turėtumėme papildomus balsus, kad galėtumėme aprėpti daugiau kūrinių, daugiau epochų, daugiau kompozitorių“, – sakė R. Šumila.

Reikėtų 58 tūkst. eurų
Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė pasitarime taip pat pabrėžė kolektyvo kokybės svarbą. „Orkestras turi savo įkainius. Jeigu orkestras yra aukštos kokybės, jis yra kviečiamas, dalyvauja renginiuose ir parneša į savo kolektyvus pinigų. Jei į orkestrą Miesto savivaldybė investuoja, orkestras grįžta su savo uždirbtais pinigais.

Jeigu orkestras yra nepakankamo profesionalumo, tai jis dirba sau, jį retai kas kviečia ir retai – už aukštą kainą. Šiaulių kamerinis orkestras negali kainuoti daugiau pagal savo kokybę. Jei, tarkime, renkuosi orkestrą, tai aš sutinku pridėti kelis šimtus eurų daugiau, kad surengčiau gražų didelį dalyką vietoje to, kad susimenkinčiau programą, nusipiginčiau ir prarasčiau dalį žiūrovų, prestižo“, – aiškino N. Saimininkienė. Pasak jos, atsiradus išskirtinės kokybės orkestrui ir miestas tampa ypatingas visame bendrame muzikiniame ir kultūriniame kontekste.

Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovas Saulius Kauneckas paaiškino, kad reikėtų 7 etatų, o jiems – 58 tūkst. eurų.

„Septyni etatai – yra pats minimumas. Jeigu norėtumėme simfoninio orkestro kaip tokio, mums trūktų maždaug 25–30 etatų. Kameriniame yra tik 18 atlikėjų, o simfoniniame orkestre – 56. Tai mes prijungiame savo pučiamųjų orkestrų muzikantus, kad jie dirbtų dviejuose kolektyvuose, – sako S. Kauneckas. – Tad tai yra pirmas žingsnis į kokybę. 58 tūkst. nėra daug – žmogus gautų į rankas 400 eurų.“