Sakoma, kad valdžios veiksmus galima pradėti vertinti tik praėjus šimtui dienų nuo jos oficialios darbo dienos. Tačiau socialiniai tinklai vis tiek „ūžia“ nuo pašaipių komentarų, šmaikščių nuotraukų apie naująją valdžią: „Mūsų vertybės nesutampa“; „Trūksta profesionalių politikų“; „Partijai nerūpi jaunimo nuomonė“. Tokie komentarai dažniausiai pasigirsta iš jaunuolių lūpų. Nepasitenkinimą šiais rinkimais rodo ir atlikta studentų apklausa. Iš apklausos rezultatų matyti, kad jauni žmonės nepatenkinti ir jaunimo padėtimi visuomenėje apskritai.

Pasijautė esantys apvilti
Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Malik Agamalijev „Šiaulių naujienoms“ sako, kad per rinkimus Šiaulių jaunimas buvo aktyvus ir turėjo savo nuomonę. Dauguma iš jų palaikė jaunesnius, perspektyvesnius lyderius. Todėl jiems nelaimėjus viešojoje erdvėje kilo sąmyšis.

„Vertinant bendrą nuotaiką mūsų aplinkoje, matyti, kad jaunuoliai rinkimų rezultatais nėra patenkinti. Kita vertus, galbūt tai tik trumpalaikė emocija, nes dauguma iš jų balsavo pirmą kartą. Jie svajojo apie jų kandidatų pergalę, į tai dėjo daug vilčių. O kai visa tai nepasiteisino, pasijautė kažko neįgyvendinę, nesuprasti“, – nepasitenkinimo priežastis vardija M. Agamalijev.

Jis svarsto, kad galbūt didžiausią nepasitenkinimą rinkimus laimėjusia partija lėmė partijos nenoras kelti švietimo sistemos problemas. Štai viešojoje erdvėje visai nesunku pastebėti, kai jaunimas su švietimo ministre siekia nusifotografuoti tik tam, kad paskui iš to galėtų pasijuokti ir šmaikštų juokelį išplatinti internete. Toks elgesys rodo, kad jie labai nusivylę dabartine švietimo politika.

„Moksleiviams rūpi švietimo sistema, tačiau valdžia kiekvienais metais jiems pateikia vis naujų staigmenų. Jeigu ši Vyriausybė nori padaryti ką nors gero jaunimui, tai turėtų sutvarkyti švietimo sistemą. Galbūt tuomet jaunimas domėtųsi politinėmis naujienomis, nuo politikų nenusisuktų ir nesakytų, jog valdžioje yra tik blogi žmonės ir daugiau nieko gero“, – svarsto asociacijos pirmininkas.

Priimtinesnės liberalios pažiūros
Panašiai mąsto ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos jaunuoliai. Mykolo Romerio universiteto, Viešųjų ryšių vadybos magistro pirmojo kurso studentės atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad iš 1687 (16–29) metų jaunuolių 71,8 proc. rinkimus vertina neigiamai, o 19,4 proc. respondentų – vidutiniškai.

Paklausus, kodėl jie vertina būtent taip, dažniausi atsakymai buvo nepasitenkinimas laimėjusia partija. Respondentams partijos programos tikslai atrodo gan drastiški, abejotini, nemažai respondentų abejoja, ar partijoje yra užtektinai profesionalių politikų, galinčių valdyti šalį.

Kita vertus, iš atsakymų galima teigti, kad Lietuvos piliečiai išsirinko partiją, kuri žadėjo permainas, tačiau tuo pačiu „valstiečių“ pergalė vertinama kaip populistinė ir itin trapi. Dalis jaunimo yra susirūpinusi ir partijos požiūriu į švietimo politiką, baiminasi, kad šios partijos pergalė reikš dar 4-erius metus stagnacijos švietimo sistemoje.

Dalis respondentų tikina, kad šiųmečiai Seimo rinkimai buvo pirmieji, kurie juos įtraukė domėtis kandidatais ir politinių partijų programomis, todėl partijos, kurios nepalaiko jaunimas, laimėjimas kelia dar didesnį nusivylimą. Galiausiai, respondentų nuomone, „valstiečių“ deklaruojamos vertybės neatitinka jaunų žmonių palaikomų.

Sprendžiat koalicijos klausimą, didžioji dalis respondentų valdančiojoje daugumoje norėtų matyti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos liberalų sąjūdį (LLS).

Paklausti, kodėl palaiko būtent tą partiją, jaunimas akcentavo TS-LKD vertybes, kandidatų išsilavinimą ir patirtį. Dalis respondentų teigia tikintys, kad TS-LKD ir LLS galėtų Lietuvą artinti prie stipriausių Europos valstybių vertybių bei pragyvenimo lygio.

Lietuvai jaunimo nereikia
„Apklausos rezultatai parodė, kad jaunuoliai nusivylę rinkimų rezultatais. Jaunimas labiau norėjo liberalias ar konservatyvias pažiūras išpažįstančios valdžios, negu buvo prieš ketverius metus. Aišku, mes nežinome, ar į Seimą atėję naujieji padarys kažką gero ar blogo, tačiau jau dabar iš jaunų žmonių tenka išgirsti įvairių pasisakymų, keliančių tam tikrus jausmus“, – apklausos rezultatus dienraščiui komentuoja studentė Gabija Rakauskaitė.

Jos nuomone, neteisingai mąstoma, esą jaunuoliai nesidomi politika. Iš tiesų domisi ir nori žinoti, kas atsakingi už šalies problemų sprendimą. Tai rodo ir vis aktyvesnis jaunų žmonių dalyvavimas rinkimuose, informacinė sklaida socialiniuose tinkluose, dažniau reiškiamas nepasitenkinimas valdžia ir t. t.

„Jaunimas yra tam tikra mūsų visuomenės, valstybės ateitis. Todėl būtent mes turime domėtis, norėti, kad mūsų valstybėje būtų smagu ir gera gyventi. Patys turime kažką daryti, kad atsirastų noras grįžti iš užsienio ir kurti pridėtinę vertę savo valstybėje. Kita vertus, jeigu mums valdžia nepatinka, tai mes negrįšime ir nekursime“, – akcentuoja G. Rakauskaitė.

Negana to, ji pastebi, kad į jaunimo nuomonę visuomenėje atsižvelgiama per retai. Žinoma, egzistuoja tam tikros asociacijos, kurios kovoja už jaunimo požiūrį, tačiau aukštesnio lygmens institucijos jaunimo nepastebi. Tuomet jauniems žmonėms tenka labiau už save pakovoti, aktyviau kelti tam tikrus klausimus, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgta.

Stengėsi įtikti vyresniems
Tuo tarpu politologas Romualdas Bakutis dienraščiai sako, kad apklausos rezultatų nereikėtų pernelyg sureikšminti. Taip, galbūt jaunimo balsas visuomenėje nėra labai girdimas, tačiau iš dalies dėl to jaunuoliai patys kalti.

Situaciją akivaizdžiai iliustruoja jaunų žmonių aktyvumas Seimo rinkimuose. Jeigu pirmajame ture jaunuolių balsavimo aktyvumas siekė iki 38 proc., tai antrajame – 22 proc. Taigi galima sakyti, kad antrajame ture dalyvavo tik apie penktadalį viso jaunimo, kas ir nulėmė „valstiečių“ pergalę. Todėl kyla klausimas, ar jaunimo pasipiktinimas rinkimo rezultatais yra pagrįstas, jeigu didelė dalis iš jų apskritai neatėjo balsuoti.

Kita vertus, politologo nuomone, nesunku nuspėti, kodėl jaunuoliai yra nusivylę rinkimų rezultatais. Pirmiausia „valstiečiai“ šiuose rinkimuose save pozicionavo, kaip labiau negatyvią ir moralizuojančią partiją. Nemažai kalbėjo apie prekybos alkoholiu uždraudimą, šeimos sampratos tikslinimą, o tai nelabai patrauklu jaunimui.

„Priešingai, nei koks liberalų sąjūdis, kuris dažnai bando akcentuoti pozityvius dalykus, „valstiečiai“ labiau stengėsi moralizuoti ar kalbėti apie kažkokius būsimus draudimus, kas, matyt, patraukliau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nori išsaugoti kažkokias vertybes, gyvenimo tvarką“, – svarsto R. Bakutis.

Jauniems žmonėms svarbesni pozityvūs ir mažiau moralizuojantys aspektai. Galbūt todėl „valstiečiai“ galėjo pasirodyti kaip labiau atmestina ir nepriimtina partija, kalbanti daugiau apie negatyvius ir mažiau pozityvius aspektus. Be to, politinės partijos, žinodamos, kad jaunimas nėra pagrindinė elektorato dalis, labiau koncentravosi į tas žmonių grupes, kurios ateina balsuoti.

Nori reikšmingų permainų
Politologas įtariai vertina ir jaunuolių nuomonę, esą Lietuvą išgelbės tik jauni veidai Seime.

Iš tiesų tai reikia žiūrėti, kokios yra ateinančių į Seimą žmonių vertybės, pasaulėžiūra, kokioms idėjoms jie atstovauja, kokia yra jų darbinė patirtis, biografija, darbo etika. Galiausiai juk ir dabar Seime yra jaunų žmonių, įsivėlusių į įvairius teisminius procesus. Kitaip tariant, pats amžius savaime nėra vertybė. Vertybė yra tai, kokios yra žmogaus pažiūros ir gebėjimai. Tiek jauni, tiek vyresni žmonės gali jų turėti arba ne.

„Mano požiūriu, didelė dalis jaunimo politinio aktyvumo ateina iš to, kad jų šeimose dažnai yra negatyviai žvelgiama į politiką. Jeigu tėvai yra labai nusivylę Lietuvos politiniais įvykiais ir nenueina balsuoti, tai ir vaikai nesivargina to padaryti. Taip pat reikėtų pridėti ir tai, kad mokyklose pilietinis ugdymas yra labai minimalus. Tai labiau formalus dalykas nei kažkoks ugdymas, turintis realų santykį su politinių aktualijų aptarimu. Tad kol čia neįvyks reikšmingų permainų, tol niekas iš esmės ir nepasikeis“, – sako R. Bakutis.

Politologo nuomone, požiūris į šalies politinį gyvenimą pasikeis tik tada, kai visuomenėje atsiras daugiau socialinių iniciatyvų, galbūt paraginimų iš žinomų žmonių eiti balsuoti. Taip pat reikia aktyvesnio partijų indėlio į organizacijų vystymą, kad tai nebūtų tik pora jaunimo organizacijų, veikiančių pavieniui. Reikia platesnio sąlyčio, kuris dalyvavimą politikoje jaunimui rodytų, kaip madingą kelią, kuriuo reikia didžiuotis, o ne kurio reikėtų vengti ar apie ką kalbėti draugų kompanijoje būtų gėda ir nerimta.

Dalis jaunimo nusivylė 2016 m. LR Seimo rinkimų rezultatais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.