Šiauliuose, kaip ir kituose miestuose, vidaus migracijos reiškinys kasmet vis labiau ryškėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojai iš miesto dažniau migruoja į užmiesčio teritorijas. Dėl to Šiauliams tenka susidurti su nemenkais iššūkiais. Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir teritorijos ekonominis aktyvumas. Sunkiau išlaikyti ir gerinti gyvenimo lygį, užtikrinti užimtumą ir pajamas, daugėja socialinių problemų. Didėja infrastruktūros išlaikymo kaštai, viešųjų paslaugų, tokių kaip viešasis transportas ir švietimas, prieinamumas, patogumas ir pan.

Gyventojai keliasi į užmiestį
Žinoma, vis dar egzistuoja ir kita tendencija: migracija iš priemiesčių į miestus. Vieša paslaptis, kad verslą labiausiai vilioja didmiesčiai, o ten, kur verslas, – ten ir darbo vietų daugiau. Todėl miestuose ir gyvena daugiau žmonių nei kaimuose.

Tuo tarpu nepasiturintiems, nepajėgiantiems mokėti už šildymą ar įsigyti brangaus buto, daug pigiau įsikurti sodyboje ar kur nors toliau nuo miesto. Senos statybos pastatai taip pat ne visiems kelia džiugesį. Kam gyventi pastate, kur nuolat pučia skersvėjai, jeigu galima sau leisti komfortiškesnį gyvenimą. Be to, kai kurie žmonės tiesiog nori daugiau laisvės, artimesnio ryšio su gamta, nuosavo žemės lopinėlio ir namo.

Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pastebi, kad iš tiesų migracija iš miestų į priemiesčius sovietmečiu nebuvo tokia įprasta kaip dabar. Tuo tarpu ši tendencija kitose užsienio šalyse pasireiškė anksčiau nei pas mus. Negana to, kai kuriose šalyse segregaciją bandoma kažkaip apriboti ir sušvelninti. Pavyzdžiui, savivaldybės gyventojus bando išmėtyti po įvairius rajonus, nepasiturintiems asmenims nuomai siūlydamos pigesnius municipalinius būstus ir pan.

Pašnekovas „Šiaulių naujienoms“ paaiškina, kad tokia migracija gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį: „Kėlimasis gyventi į priemiestį turi poveikį, nes kai naujose vietose statomi namai, reikia ir infrastruktūrą tvarkyti. Savivaldybėms atsiranda poreikis ne tik tvarkyti senas gatves, bet ir jas tiesti. Esant tokiai paklausai, gerėja ekonominiai rodikliai. Kita vertus, dėl to atsiranda netolygus gyventojų pasiskirstymas. Turtingesni pradeda koncentruotis vienose vietovėse, kiti – kitose.“

Formuojasi naujos gyvenvietės
Panaši situacija pastebima ir Šiauliuose. Štai greta Šiaulių miesto esančių naujų gyvenviečių, tokių kaip Aukštelkė, Bubiai, Ginkūnai, formuojasi naujos. Teritorijos  užstatomos  ir administracinėse miesto ribose: Paitaičių g. rajone, Žaliūkių g., Baltų, Vyturių gatvių prieigose.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tokia plėtra turi neigiamą poveikį aplinkai – daugėja itin mažo intensyvumo užstatytų  teritorijų,  plečiama  transporto  infrastruktūra,  nors  gyventojų  skaičius  ženkliai  mažėja.

Jeigu plėtrai būtų naudojamos jau urbanizuotos teritorijos, būtų galima sutaupyti 20–40 proc. žemės išteklių, 15–25 proc. sumažinti transporto infrastruktūros ir 7–15 proc. vandentiekio ir vandenvalos įrenginių poreikį. Tačiau kol kas to daryti neskubama.

Šiauliuose taip pat neišnaudojamos konversijos, galimybės buvusiose pramoninėse teritorijose ir traukos centruose, paties miesto investicinis potencialas. Negana to, mieste gausu apleistų teritorijų, nenaudojamų privačių pastatų, kuriuos būtų galima naudoti naujai funkcijai. Galbūt dėl šių priežasčių Šiaulių miesto apgyvendinimo tankis yra vienas mažiausių tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

Taip pat dėl to iš miesto išvyksta daugiau jaunų, darbingo amžiaus žmonių.

Gyventojų  mažėjimo  tendencija  stebima  visose  amžiaus  grupėse. Duomenys rodo, kad per 2001–2015 m. labiausiai sumažėjo vaikų nuo 0–15 metų amžiaus skaičius 42 proc., darbingo amžiaus gyventojų – 21 proc., pensinio amžiaus – 2,5 proc. Palyginti su kitų didžiųjų miestų savivaldybėmis, tiek darbingo amžiaus, tiek pensinio amžiaus gyventojų procentas pasiskirstęs tolygiai.

Per minėtą laikotarpį Šiaulių miesto savivaldybėje 14 proc. išaugo iki 45 metų amžiaus gyventojų skaičius. Šis rodiklis rodo, kad Šiaulių miesto savivaldybėje yra nemažai jaunos darbo jėgos, kuri kelia Šiaulių miesto užimtumo lygį, keičia miesto požiūrį į jaunąją kartą: infrastruktūros, verslumo, socialiniais, švietimo ir kt. klausimais.

Nepaisant to, analizuojant Šiaulių miesto gyventojų sudėtį detaliau, matyti, kad pensinio amžiaus gyventojų dalis 2001–2015 m. laikotarpiu išaugo nuo 18 iki 22 proc., kai 0–15 metų amžiaus gyventojų sumažėjo nuo 21 iki 15 proc.

Savivaldybės netenka dalies mokesčių
Ekonomisto nuomone, dėl to, kad jaunos šeimos vis dažniau, mieliau renkasi užmiestį, nereikėtų labai nerimauti. Neretai net jeigu jie išsikelia kažkur toliau, pasistato namą gyvenimui, vis tiek dirba mieste. Būna ir taip, kad toliau nuo miesto įsikūrusios šeimos ten ilgai neužtrunka, nes važinėjimas pirmyn ir atgal brangiai kainuoja ir atima laiko.

Be to, mažus vaikus nepatogu kaskart vežti į būrelius, mokyklą ir t. t. Aišku, kai vaikai užauga, jie patys savarankiškai gali pasiekti reikiamą vietą, tačiau atokesni rajonai nelabai gali pasigirti gerai išvystytomis viešojo transporto paslaugomis. Neretai ten trūksta autobusų, o jie ir važinėja ne taip dažnai. Todėl po tokių išbandymų, žmonės gyventi grįžta į miestą.

Kuris variantas savivaldybėms yra geresnis, sunku tiksliai pasakyti. Kadangi kai kurie sklypai formaliai priklauso ne miesto rajono, bet kitai savivaldybei, netenkama dalies mokesčių. Galbūt todėl rajonų savivaldybės yra suinteresuotos, jog pajamų mokestis būtų mokomas pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal darbą.

Kita vertus, neretai tie asmenys, kurie įsikuria priemiesčiuose, vis tiek daugiau laiko praleidžia mieste, kur dirba, pramogauja ir t. t. Dėl to miestai pernelyg nenukenčia, nebent tik dėl automobilių keliamos taršos, didesnių kelių eismo srautų ir pan.

„Dėl mokesčių savivaldybėms būtų naudingiau, jeigu žmonės liktų mieste ir gyventų tankiau. Tuomet nebereikia taip intensyviai rūpintis infrastruktūra: tiesti kelius, apšviesti gatves, valyti sniegą... Kai gyvenama ne taip tankiai, vandens, dujų, elektros tiekimas kainuoja brangiau ir tai ne taip apsimoka. Miesto valdžia sutaupo pinigų, kai žmonės gyvena tankiau. Neretai sutaupo ir patys gyventojai, nes nebereikia įveikti tokių didelių atstumų“, – tvirtina R. Lazutka.

Namus statosi patys
Registro centro duomenys patvirtina, kad susidomėjimas žemės sklypais ir gyvenamaisiais namais iš tiesų auga. Vis dėlto dažniau gyventojai renkasi žemės sklypą nei jau pastatytą namą. Pasirodo, mes mėgstame patys statytis namus.

Įsigyti žemės sklypą užmiestyje ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą arba nusipirkti butą miesto centre kainuoja labai panašiai, bet ties šia pradine investicija praktiškai visi panašumai ir baigiasi. Daugeliui, be abejo, būsto įsigijimo kaina yra svertinis kriterijus, todėl žmonės, visą gyvenimą svajoję apie nuosavą gyvenamąjį namą su sodu, kiemu, daržu, per daug nedvejodami pasirenka pastarąjį variantą.

Tačiau prieš įsigyjant būstą, patartina atsižvelgti ir įvertinti kitus veiksnius, galinčius lemti gyvenimo kokybę įsigytame būste. Gyvenimas bute ar nuosavame name, mieste ar užmiestyje turi savo privalumų ir trūkumų, o kur geriau gyventi, galime nuspręsti tik mes patys.