„Šiaulių naujienų“ redakcijos duris nedrąsiai pravėrusi šiaulietė Irena šiuo metu išgyvena didžiulę nelaimę – prieš mėnesį nusižudė jos vienturtis 36-erių metų sūnus. Mamos širdgėla privertė paviešinti labai asmenišką gyvenimo istoriją. Irena tikisi, jog tai padės kitiems tokio pat likimo žmonėms. Be to, moteris tikisi, jog ir sveikatos įstaigos atkreips dėmesį į šią opią problemą. „Sūnus bandė nusižudyti jau ne pirmą kartą, tačiau trečias buvo lemtingas. Nepavyko jo apsaugoti nuo nelaimės“, – ašarodama pokalbį pradėjo Irena. Tai viena iš daugelio istorijų, kurias kone kasdien girdi Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos gydytojai.

Trys bandymai nusižudyti
Rugsėjo 17-ąją iš gyvenimo pasitraukė šiaulietis Arūnas. Tai buvo jo trečiasis bandymas nusižudyti. Pirmąjį kartą praėjusių metų rugpjūtį jis bandė susideginti savo bute, tačiau gaisras buvo laiku užgesintas. Antrasis bandymas buvo šių metų birželį, kai Arūnas iššoko pro virtuvės langą iš penktojo aukšto, tačiau kad ir suluošintas jis liko gyvas. Po dviejų mėnesių sveikimo galiausiai istorija pasikartojo. Kai Arūnas sustiprėjo ir suprato, jog daugiau niekada nevaikščios, nes, anot gydytojų, iš jo kojų liko tik „šaltiena“, vyras ištaikęs progą iššoko pro langą. Šis kartas jau buvo lemtingas...

„Prisimenu antrąjį sūnaus bandymą nusižudyti. Tai buvo šių metų birželio 7-oji. Tą kartą jis vėl buvo susipykęs su žmona. Kada ji dirbo, aš atėjau pagaminti jam valgyti. Atrodo, tik akimirkai nusisukau ir jau žiūriu, kad sūnus stovi ant virtuvės palangės. Sušukau vardu, tačiau jis net neatsisukęs iššoko. Po nelaimės jo kūnas buvo visas sulaužytas.

Arūnas komos būsenos  ligoninėje išbuvo tris savaites. Sunkus buvo ir jo gijimas. Ilgą laiką slėpėme, kas atsitiko. Melavome, kad jis pakliuvo į didžiulę avariją, tikėdamiesi jį dar apsaugoti nuo noro žudytis. Tačiau jis nepatikėjo. Kai išgirdo tiesą, gailėjosi, kad liko gyvas.

Trečiasis kartas buvo lemtingas. Žinodama jo bėdą namuose sūnaus stengdavausi vieno nepalikti.  Visada bijojau. Visada šalia būdavo ir žmona, o kai ji dirbdavo, laiką su sūnumi namuose leisdavau aš.

Kartą po psichiatro apžiūros, palikau kelioms minutėms jį vieną, nes ėjau parnešti jam vaistų. Grįžusi jau radau pravirą balkono langą... Iš karto supratau, kas įvyko. Namai buvo tušti, o lauke sūnaus jau nebuvo. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Šis kartas buvo lemtingas. Labai gaila, kad nepavyko man jo apsaugoti nuo mirties“, – braukdama ašaras kartojo Irena.

Priežastis – nenusisekęs gyvenimas
Arūnas buvo vedęs, tačiau, kaip pasakoja mama, jis kažkodėl nesijautė laimingas ir pastaruoju metu nejautė gyvenimo džiaugsmo: su niekuo nebendravo, niekuo nesidomėjo, piktnaudžiaudavo alkoholiu ir dažniausiai sėdėdavo namuose prie televizoriaus. Minčių apie savižudybę vyras neslėpė ir šeimai kartojo, jog vieną dieną pasitrauks iš gyvenimo.
„Kai sūnus bandė susideginti, buvome jį išvežę į Psichiatrijos kliniką gydytis, tačiau jį ten paguldė tik vienai parai. Žinojau problemą, tai prašiau, kad sūnų palaikytų ligoninėje ilgiau. Tačiau gydytojai nematė prasmės jį gydyti ligoninėje. Tąkart nelaimės priežastimi tapo barnis su žmona. Antrą kartą žudėsi taip pat, kai susipyko su žmona.
Atrodė, kad iš jo galvos minčių apie savižudybę neįmanoma išmušti. Jis tik kartojo ir kartojo tai. Tiesa, jis labai pasikeitė, kai grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ten vyko kartu su ilgamete savo drauge, tačiau kai mergina sužinojo apie Arūno nesantuokinį sūnų, likusį Šiauliuose, su juo išsiskyrė. Manau, kad jį šios skyrybos labai pakeitė. Tačiau kai grįžo į Lietuvą, bandėme aiškintis, kas jam. Matėsi, kad jis nebe tas žmogus. Neturėjo jis dar mirti. Jam nieko netrūko. Gal kai žmonės varge gyvena, jiems net ir lengviau“, – nuogąstavo Irena.

Gydytojai savo kaltės neįžvelgia
Dabar Irena kaltina ir gydymo sistemą, nes jos manymu, jei sūnus būtų buvęs laiku hospitalizuotas Psichiatrijos klinikoje ilgesniam laikui, gal nelaimės būtų buvę galima ir išvengti.

„Sūnus nesuprato, ką jis daro. Jis net po savižudybės nesuprato, kad bandė sau atimti gyvybę. Po dviejų bandymų aš net kviečiau privatų psichiatrą į namus, kad pakonsultuotų. Kai gydėsi namuose, net buvo nustojęs vartoti alkoholį, nes jį tada kankino stiprūs kaulų lūžių skausmai. Tačiau kiek kartų vežėme jį pas medikus, sūnus gydytojams tvirtindavo, jog jam nieko nėra ir jis savo problemas sutvarkys pats. Tai girdėdami gydytojai sakė, jog labiau mamai reikia gultis į ligoninę, o ne sūnui. O Arūnui medikai tik patardavo tvarkytis su alkoholio problema“, – pasakoja mama.

Psichiatrijos klinikos direktorė Ilona Pavlavičienė sako, kad situacija apie šį šiaulietį Artūrą jiems buvo gerai žinoma. Tačiau kaip pagrindinę priežastį, kodėl žmogus buvo linkęs į savižudybę, medikai įvardija – alkoholio problemą. Dėl to šiam pacientui ir nebuvo taikomas priverstinis gydymas.

„Kiek mums yra žinoma, jaunas vyras bandė žudytis todėl, kad artimieji netenkino jo noro ir nedavė alkoholio, kai jis prašydavo. Savižudybių problema itin dažna ir mūsų gydymo įstaigoje, tačiau stebime, kad didžioji dalis pacientų, kurie linkę į savižudybę, į gydymo įstaigą atvažiuoja neblaivūs.

Dažnai tokie pacientai yra hospitalizuojami vienai parai, kol galiausiai išsiblaivo ir dingsta noras žudytis. Juk jiems gerti nėra uždrausta ir tai nėra priežastis juos hospitalizuoti“, – sako direktorė I. Pavlavičienė.

Yra galimybė pacientus hospitalizuoti ir Krizių ir intervencijų centre, kur pacientams, atsižvelgdami į jų būklę, pasakojimus ir ketinimus, gydytojai skiria gydymą.

Jei žmogus pats neigia suicidines mintis ir nėra artimųjų, kad tai patvirtintų, tada nėra prasmės tokiam pacientui taikyti priverstinį gydymą. Kai yra reali suicido grėsmė, visi pacientai yra hospitalizuojami, kur gaunama intensyvi gydytojų specialistų pagalba. Tačiau pagalba taikoma ne tik Psichiatrijos klinikoje, nes vėliau su tokiais pacientais dirba ir šeimos gydytojai, specialistai pirminio lygio gydymo centruose.

Gydymo sistemoje yra spragų
Pasak Psichiatrijos klinikos vyriausiosios slaugos administratorės Laimutės Onos Mikelevičienės, yra spragų ir sveikatos gydymo sistemoje, tačiau nemaža dalimi prie psichikos ligų atsiradimo prisideda ir nedarbo problema.

„Reikėtų sutelkti šeimos gydytojus, psichikos centrų gydytojus ir Psichiatrijos klinikos specialistus, tačiau tikėtis, kad sveikatos įstaigos visiškai panaikins šias problemas, neverta. Itin aktuali yra ir socialinė problema. Esu pati susidūrusi su situacija Krizių ir intervencijų centre, kai ten gydėsi penkių vaikų mama, kuri jau po trijų dienų prašėsi namo, nes nebuvo kam prižiūrėti vaikų. Todėl manau, kad Lietuvoje šias opias problemas turėtų padėti spręsti ir seniūnijų darbuotojai ar socialiniai darbuotojai iš tos pačios gyvenamosios vietos. Sveikatos priežiūros įstaigos – labai svarbios , tačiau jei kiti specialistai nepadės, ši sistema esminių problemų taip ir neišspręs“, – teigia L. O. Mikelevičienė.

Pats žmogus turi atsakyti už savo sveikatą
Psichiatrijos klinikos I poūmių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus, pritardamas kolegoms, sako, jog dažniausiai suicidiniai atvejai įvyksta dėl alkoholinės priklausomybės.

„Kuo daugiau šalyje yra suvartojama alkoholio, tuo daugiau žmonių ir nusižudo. Man nėra priimtina, kad valstybė nori pradėti reguliuoti ir aiškinti, ką kam gerti ar valgyti, o ko ne. Tačiau tai rezultatų, manykime, duoda. Nors labiau reikėtų atkreipti dėmesį į gydymo paslaugų apmokestinimą. Žmogus gali laisvai nuodyti save alkoholiu, kai žino, kad reikalui esant jam bus suteikta pagalba. Tačiau žmonės tuo piktnaudžiauja. Tada tokie žmonės ir kviečiasi 300 kartų per metus greitąją medicinos pagalbą grasindami, kad nusižudys, o medikai priversti į tokius iškvietimus reaguoti. Manau, jei žmogus žinotų, kad piktnaudžiaudamas alkoholiu tos pagalbos lengvai negaus, kitaip pradėtų mąstyti. Iš esmės žmonės turėtų patys mokėti už savo klaidas. Jei jie nesirūpina sveikata, tai patys turėtų už jos gydymą ir atsakyti. Manau, kad ir alkoholikai turėtų patys už savo gydymo paslaugas susimokėti. Taip pat tokie asmenys, mano manymu, turėtų būti ir kontroliuojami už jų pačių pinigus. Tačiau kai vyras geria, nuostolius patirs visa šeima. Problema – opi“, – teigia A. Rimkus.

Prie alkoholio problemų, anot psichiatro, prisideda ir mūsų savijauta. Pasak A. Rimkaus, ypač nelaimingi žmonės yra tie, kurie  yra pripratę viską gauti, tačiau nėra pratę visko užsidirbti. Tai tie pripratę gauti ir skundžiasi valdžia, kuri vis per mažai duoda.

„Dažniausiai nelaimingi žmonės yra užaugę vaikų namuose. Vis girdime, kad žmonės skundžiasi, jog dabar blogas gyvenimas, tačiau buvo ir blogesnių laikų, tačiau tada žmonės mažiau ir žudėsi“, – teigia gydytojas.

Savižudybių skaičiai auga
Lietuva išsiskiria augančiais savižudybių skaičiais. Tai patvirtina ir psichologas Pauliaus Skruibis, kuris sako, jog lietuviai itin nedrąsūs žmonės, todėl jie neretai savo psichikos ligas linkę ignoruoti.

Be to, daugelis netiki, kad kas nors iš viso gali jiems padėti. Net ir specialistai pastebi, jog Lietuvoje trūksta psichologinės pagalbos, todėl aktualesnė tampa ir savižudybių problema.

„Lietuva išsiskiria savižudybių skaičiumi. Tai tikriausiai parodo mūsų šalyje egzistuojančias nuostatas: kai žmogus susiduria su sunkumais, jis dažniausiai nesikreipia pagalbos, nes netiki, kad kas nors gali padėti. Be to, psichologinės pagalbos šalyje labai trūksta, todėl palengva užsitęsusios depresijos ir perauga į savižudybes. Tai paaiškina, kodėl mūsų šalyje tiek daug savižudybių. Lietuvoje vis dar nekalbama apie savižudybes, bijoma. O kai nekalbama, dažniausiai problemos ir nesprendžiama“, – sako P. Skruibis.

Psichologas pastebi, jog dėl psichikos ligų stigmos atidėliodami gydymą žmonės pradeda užsiiminėti savigyda, todėl ne tik neleistinais būdais bando gauti raminamųjų vaistų, bet ir pasineria į alkoholio, narkotikų liūną. Be to, niekas neskuba teikti pagalbos ir savižudybę išgyvenusiai šeimai, kuri pati turi norėti ieškoti pagalbos gydymo centruose.

Psichiatrijos klinikos direktorė I. Pavlavičienė sako, kad žmonės, linkę į savižudybę, kovoja dar ir su alkoholio problema. Tačiau dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tokiems pacientams Psichiatrijos klinikoje netaikomas priverstinis gydymas.
Arūno STAPONKAUS nuotr.

Pasak Psichiatrijos klinikos vyriausiosios slaugos administratorės Laimutės Onos Mikelevičienės, yra spragų ir sveikatos gydymo sistemoje, tačiau nemaža dalimi prie psichikos ligų atsiradimo ar net suicidinių atvejų prisideda ir nedarbo problema Lietuvoje.
Arūno STAPONKAUS nuotr.

Psichiatrijos klinikos I poūmių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus, pritardamas kolegoms, sako, jog dažniausiai suicidiniai atvejai įvyksta dėl alkoholio priklausomybės problemos.
Arūno STAPONKAUS nuotr.