Politinės, socialinės bei ekonominės permainos lemia esminius pokyčius visuose visuomenės gyvenimo srityse. Susidurti su naujais, anksčiau nepatirtais socialiniais reiškiniais, prisitaikyti prie kintančios aplinkos yra priverstos ir mūsų šeimos. Tačiau nedarbas, nestabilumas, stresinės būsenos kartais trukdo pasidžiaugti tuo, ką turime. Materialinės problemos tampa svarbesnės už dvasines, o pinigų uždirbimas – pagrindiniu prioritetu. Kodėl taip yra ir ką galime pakeisti?
Uždirbtus pinigus „pravalgo“
Finansų analitikė Jekaterina Rojaka „Šiaulių naujienoms“ teigia, kad jaunos šeimos, juo labiau auginančios vaikus, šiuo metu gyvena blogiau nei senjorai. Po ekonominės krizės jaunimas iki 29-erių metų apskritai pradėjo gyventi gerokai kukliau negu bet kada anksčiau.
Vertinant Lietuvos nedarbo lygį su kitomis Europos šalimis, atrodome gana neblogai, tačiau gaunamu darbo užmokesčiu ženkliai atsiliekame. Neretai minimalia mėnesio alga turi tenkintis tiek senjorai, tiek jaunimas.
Negano to, jauni žmonės dėl prastos finansinės situacijos yra priversti ilgiau gyventi su tėvais. Statistiniai duomenys rodo, kad pas mus žmonių iki 35 metų, gyvenančių kartu su tėvais, yra gerokai daugiau nei bet kur kitur Europoje.
„Štai, pavyzdžiui, gyvenantys Danijoje, Švedijoje ar kitose Šiaurės valstybėse savarankiškai būstą įsigyja daug anksčiau ir tam turi daugiau finansinių galimybių. Pagal šiuos rodiklius, mes, lietuviai, labiausiai galėtumėme lygintis su italais, tačiau nereikėtų pamiršti, kad Italijoje visai kitokia kultūra. Italijoje jaunimas su tėvais gyvena ilgiau ne dėl finansinių, bet kultūrinių priežasčių. Ten šeimos vertybės yra puoselėjamos ir vertinamos labiau negu Lietuvoje“, – išskiria J. Rojaka.
Neretai tenka išgirsti, kad padėtis lietuvių šeimose pasikeistų, jeigu padidėtų minimalus mėnesio ir vidutinis atlyginimas. Ekonomistė dar kartą akcentuoja, kad darbo užmokestis visame namų ūkyje yra gerokai mažesnis negu kitose Europos Sąjungos šalyse ir per kelerius metus pakeisti šią situaciją būtų sudėtinga.
Pasirodo, kad atlyginimų augimo proveržį galima numatyti tik tam tikruose atskiruose sektoriuose. Pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai jau dabar gali leisti sau gyventi padoriai, kaip ir kitose labiau išsivysčiusiose šalyse. Vis dėlto tokių sektorių pas mus yra per mažai, galbūt todėl ir sunku suvaldyti emigracijos srautus. Žmonės emigruoja, nes ieško geresnio gyvenimo.
Be to, padidėjusios algos neretai šeimoms atneša daugiau žalos negu naudos. Štai į viršų šoktelėjęs minimalus mėnesio atlyginimas atnešė nemažai pasekmių. Viena iš jų – pakilusios kainos, ypač paslaugų sektoriuje, kur dominuoja minimalios algos ir kur įmonės yra priverstos patirti didesnius kaštus.
„Didesni kaštai nugula ant pačių pirkėjų pečių, o labiausiai nuo didesnių kainų nukenčia mažiausiai uždirbantys asmenys. Todėl keldami minimalų atlyginimą patekome į savotiškus spąstus. Kitais metais situacija šiek tiek pagerės, nes galbūt didės neapmokestinamas pajamų dydis, kuris šiek tiek palengvintų naštą tiek jauniems žmonėms, tiek pensininkams, tiek skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Tačiau turint omenyje, kad dabar infliacija pradeda spartėti tiek Europoje, tiek Lietuvoje, gali būti, kad tas prieaugis paprasčiausiai bus pravalgytas“, – informuoja finansų ekspertė.
Ragina labiau taupyti
Jeigu neuždirbame pakankamai pinigų, kodėl vis tiek imame paskolas būstui? Ar taip tik neužsineriame sau kilpos? Finansų ekspertė atsako, jeigu vertiname kreditavimo lygį, tai tarp kitų Europos šalių atrodome kukliausiai. Mūsų namų ūkių kreditų santykis, privataus sektoriaus įsiskolinimo santykis yra vienas iš mažiausių Europoje. Todėl dėl skolinimosi didelės grėsmės nematyti. Aišku, tai nereiškia, kad turėtumėme bėgti į bankus skolintis pinigų. Vis tiek kiekviena šeima turėtų atsakingai įvertinti savo biudžetą. Jeigu būsto paskola praktiškai „suvalgo“ visas pajamas, tai nieko gero nežada. Tuomet skolintis iš tiesų labai rizikinga.
Jeigu negalime sau leisti būsto įsigyti, galbūt labiau apsimokėtų jį nuomotis? Ekonomistė šios minties neskuba nei patvirtinti, nei paneigti. Ji sako, kad lietuviai ilgą laiką buvo linkę būstą pirkti. Anksčiau net sklisdavo juokelių, esą gavęs didesnę sumą latvis bėgtų pirkti geresnio automobilio, o lietuvis – namo arba žemės.
Tuo tarpu šiandien situacija šiek tiek pasikeitė. Šiandien jauni žmonės dažniau migruoja šalies viduje, todėl jiems, atvykus iš pakraščių į didmiestį, įpirkti būstą yra pakankami sudėtinga ir brangu. Be to, jaunimas šiais laikais yra daug mobilesnis, žino daugiau kalbų ir yra technologiškai labiau pažengęs. Tad natūralu, kad tiek jaunos šeimos, tiek pavieniai asmenys nebeskuba pirkti būsto.
Todėl šiuo atveju galbūt būtų parankiau butą nuomotis. Finansų analitikės teigimu, iki šiol ilgalaikės nuomos paslauga pas mus nebuvo tinkamai išvystyta, ilgai neturėjome tokios tradicijos kaip Vokietijoje nuomotis būstą visam gyvenimui. Ten pasirašius sutartį įstatymiškai yra apsaugotas tiek nuomininkas, tiek nuomotojas. Šiuo atžvilgiu mes dar turime spragų, kurias reikėtų užlopyti.
Taigi pasirinkimas butą nuomoti, o ne pirkti gali padėti šeimoms sutaupyti pinigų.
Įdomu, ką būtų galima dar padaryti, kad finansinė padėtis pagerėtų? J. Rojaka pataria pradėti taupyti, taip pat pagalvoti, ar ne per daug išleidžiame nebūtinoms prekėms. Pavyzdžiui, užuot pirkus naują išmanųjį telefoną reikėtų pagalvoti apie kitokias investicijas. Taip pat būtų idealu apie ateitį pradėti galvoti ir jai ruoštis vos gavus pirmąjį atlyginimą.
Pataria tapti atviresniems
Tuo tarpu Šiaulių vyskupijos Šeimos centro direktorė Edita Gulbinienė dienraščiui sako, kad įvairių bėdų patiria ne tik tos šeimos, kurios neturi materialaus pagrindo po kojomis. Gyvenimu skundžiasi ir gaunantys vidutines algas. Ji svarsto, kad galbūt materialinės bėdos nebūtų tokios didelės, jeigu šeimos nariai pirmiausia pajėgtų susikalbėti tarpusavyje.
„Manau, kad pagrindinė problema yra ta, kad mes norime to, ko negalime pasiekti. Skubame, lekiame, dirbame kelis darbus, bandome uždirbti kuo daugiau pinigų ir pamirštame dėmesį skirti vaikams, bendravimo santykio palaikymui. Galbūt todėl šeimos griūva ir žmonės tampa nelaimingi“, – svarsto E. Gulbinienė.
Pašnekovės nuomone, tokius komentarus, esą šeimos yra nelaimingos, nes neturi kažko materialaus, reikėtų vertinti atsargiai. Visuomenėje yra ir kitų pavyzdžių, kai šeimos, kurios labai sunkiai verčiasi, augina daugiau vaikučių, yra laimingesnės, nes labiau vertina žmogiškąjį ryšį ir moka džiaugtis tuo, ką turi.
„Valdžia gali stengtis, kažką daryti ir suteikti pagalbą šeimoms, tačiau duok tu ką nori, jeigu viduje nebus ramybės, dvasinio džiaugsmo ar pasitenkinimo šeimoje, tai ir laimės daugiau neatsiras. Tokioms šeimoms vis tiek kažko trūks“, – pabrėžia centro direktorė.
Ji taip pat pastebi, kad šeimas kamuoja kitokios problemos nei anksčiau. Žmonės yra vienišesni ir uždaresni. Atrodo, kad dabartinės technologijos atveria daugiau komunikacijos kelių, tačiau per technologijas bendravimas tampa kažkoks kitoks – taip nepaliečiantis širdies.
E. Gulbinienė svarsto, kad galbūt visos problemos kyla, nes esame per daug išlepinti. Galbūt gyvenime kartais iš tiesų reikia sukrėtimų, kad įvertintumėme tai, ką turime. Juk iš tiesų gyvenime yra tiek daug gražių dalykų, kuriais galėtumėme džiaugtis, bet nemokame. Matyt, todėl ir nereikėtų laukti, kol pats gyvenimas mums spirs į užpakalį. Galbūt būtų naudingiau prisiimti daugiau iniciatyvos, nenuleisti rankų, pasistengti ką nors sukurti ar padėti kitiems.
„Individualizmas mums neleidžia prieiti prie kito žmogaus, todėl reikėtų labiau atsigręžti į kitus. Kuo daugiau žmogus stengiasi dėl kito, tuo labiau savyje jaučia didesnį pasitenkinimą. Materialinė pagalba, dvasinis patarimas, žmogaus išklausymas ir pan. yra labai svarbūs dalykai, neleidžiantys užsidaryti savo kiaute ir gyventi tik dėl savęs“, – pataria E. Gulbinienė.
Ji taip pat pastebi, kad kiekvienas iš mūsų turime įvairių dovanų: talentų, gebėjimų, gabumų, kuriais galėtumėme pasidalyti su kitais. Kol netapsime bendruomeniškesni, tol vyraus individualizmas, kentės šeimos ir jausimės vieniši. Tad dabar tinkamiausias laikas keisti mąstymą ir labiau atsiverti vienas kitam.
