Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio mėnesį Lietuvoje užregistruoti du hepatito A protrūkiai. Įtariama, kad dviejų šeimų iš Vilniaus ir Šiaulių nariai šia virusine infekcija galėjo užsikrėsti atostogaudami Turkijoje. Dviejose šeimose virusiniu hepatitu A (VHA- kepenų uždegimas) susirgo keturi asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė aiškina, jog labiau tikėtina, kad šiauliečių šeima užsikrėtė Latvijos pajūryje. Specialistė nuogąstauja, kad šiauliečiai vangiai skiepijasi, todėl susirgimo atvejų ir daugėja.
Hepatitu A užsikrėtė du vaikai
„Spalio mėnesį turėjome registruotus 2 virusinio hepatito A (VHA) atvejus, kai susirgo vienos šeimos du vaikai. Apklausus mergaičių mamą, epidemiologinės anamnezės duomenimis, šeima gegužės pabaigos ir birželio pradžios laikotarpiu poilsiavo Turkijoje, o rugpjūčio pabaigoje poilsiavo Latvijos pajūryje. Kur galėjo užsikrėsti, sunku pasakyti ir nustatyti. Tačiau tikėtina, kad maudantis jūroje galėjo gurkštelėti vandens, nes vaikų maudymosi ypatybės skiriasi nuo suaugusiųjų. Kadangi inkubacinis hepatito A infekcijos periodas yra 15–50 dienų, todėl labiau tikėtina, kad užsikrėsta Latvijos pajūryje“, – sako R. Švambarienė.
Nuo 2012 metų Šiaulių mieste nebuvo registruojama šios infekcijos atvejų. Nors ir vykstant į keliones daugelyje šalių yra rekomendacinio pobūdžio skiepai, R. Švambarienė sako, jog labai svarbu įvertinti kelionės pobūdį – kur bus gyvenama, valgoma, koks bus vandens aprūpinimas ir maitinimas. 2015 metais Šiaulių apskrityje pirmąja vakcinos doze pasiskiepijo 33 asmenys. Anot R. Švambarienės, tokie skaičiai, atsižvelgiant į tai, kaip dažnai keliaujama, itin menki, todėl užsikrėtimo rizika didėja.
Hepatito A virusu žmogus dažniausiai užsikrečia virusui patekus per burną su maistu ar vandeniu. Dažniausi infekcija plinta valgant džiovintus ar vytintus pomidorus, žuvį, moliuskus, šaldytas uogas ar geriant sultis.
„Infekcija plinta ir fekaliniu-oraliniu keliu, kai žmogus išgeria ar suvalgo nesaugaus maisto ar vandens“, – aiškina specialistė.
Sveikatos specialistų teigimu, dažniausiai pirmieji hepatito A ligos simptomai pastebimi po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Apie 90 procentų vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Tuo tarpu 40 – 50 procentų vyresnių vaikų ir net 70 – 80 procentų suaugusiųjų infekcija greičiau pastebima. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1-2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki pusės metų. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.
Didelė rizika užsikrėsti egzotiškuose kraštuose
Pagal VHA paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio (Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija) šalis. Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio endemiškumo šalis, ypač jei gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos asmeninės higienos, saugaus geriamo vandens ir maisto.
ULAC duomenimis, paskutinius dešimt metų sergamumo rodiklis VHA sumažėjo nuo 2,89 atvejo 100 tūkstančių gyventojų (2006 m.) iki 0,2 (2015 m.).
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 7 hepatito A atvejai. Esant mažam sergamumui, nuolat didėja imlių virusui žmonių dalis, todėl padidėja ir rizika jiems užsikrėsti šalyse, kuriose aukštas VHA paplitimas.
Efektyviausia apsaugos priemonė nuo hepatito A – skiepai. Tačiau vieną kartą pasiskiepijus apsauga nuo šios ligos išlieka visą gyvenimą. Keliaujantiems į egzotiškus kraštus sveikatos specialistai rekomenduoja pasiskiepyti, nes ten visada išlieka reali rizika užsikrėsti.
Kasmet pasaulyje hepatitu A (VHA) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti yra visuotinė, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.
Nors sergamumas mūsų šalyje paskutinius 10 metų nėra didelis, tačiau yra didelė rizika užsikrėsti keliaujantiems į didelio endemiškumo šalis. Hepatito A plitimas per maistą yra labai aktyvus Turkijos, Egipto kurortų viešbučiuose.
Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio endemiškumo šalis, ypač jei gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos asmeninės higienos, saugaus geriamo vandens ir maisto. Hepatito A plitimas per maistą yra labai aktyvus Turkijos, Egipto kurortų viešbučiuose.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
