Po sekmadienį įvykusio antrojo Seimo rinkimų turo tapo aišku, kas laimėjo ir kur. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjai daugiausiai savo balsų atidavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. „Valstiečiai“ rinkimus laimėjo ryškia persvara ir Seime turės 54 mandatus. Antri liko konservatoriai su 31 mandatu, treti – socialdemokratai, jų sąskaitoje 17 mandatų. Šiauliuose favoritais taip pat tapo „valstiečių“ partijos atstovai. Aušros apygardoje laimėjo Stasys Tumėnas, jis aplenkė Edvardą Žakarį. Kuršėnų-Dainų apygardoje laimėjo Rima Baškienė, ji nugalėjo Gintautą Sitniką. Saulės apygardoje daugiausiai rinkėjų balsų surinko Valerijus Simulik, jis aplenkė Arvydą Mockų.

Sugundė emocingi pasisakymai
„Lietuva – kaimiečių šalis“, – tokie ir panašūs komentarai po rinkimų aidi iš lietuvių lūpų. Kaip ir visada, pasikartojo panašus scenarijus: kažką išsirenkame, o po to – kritikuojame. Politologas Saulius Spurga „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tai nieko keisto.

„Valstiečiai“ susirinko protesto balsus. Už juos balsavo tie, kurie pirmajame Seimo rinkimų ture palaikė Darbo partiją ar socialdemokratus ir kitus. Tuo tarpu konservatoriams galbūt būtų pasisekę labiau, jeigu rinkėjų aktyvumas būtų buvęs mažesnis, tačiau atsitiko priešingai, todėl ir rezultatas ganėtinai logiškas.

Turime, ką turime, belieka laukti, kol naujoji valdžia „įsivažiuos“ ir pradės priimti rimtus sprendimus. Būtent tuomet ir pamatysime, ką išsirinkome. O kol kas politologas gyventojus ragina nesipravardžiuoti. Na ir kas, kad rinkimuose triumfavo „valstiečiai“, – anot jo, tai nereiškia, kad bus sprendžiama tik Lietuvos kaimų problema.

„Partijos pavadinimas tradicinis ir nominalus, tačiau jis tik iš dalies kažką pasako apie politinę partiją. Taip, galbūt žemės ūkis šiai partijai tikrai svarbus, tačiau manau, jog už juos žmonės balsavo ne tik dėl to. Politinė partija kalbėjo ta kalba ir tais žodžiais, kurie smigo į širdį daugeliui rinkėjų“, – sako S. Spurga.

Galbūt „valstiečių“ lyderiai savo rinkėjus papirko emocinga kalba. Laki vaizduotė, skvarbi mintis ir tikslinga kalba, matyt, padarė savo. Tuo tarpu kitų partijų lyderiai debatuose kalbėjo ramiau, be tokio „gyvo“ polėkio. Be to, rinkėjams nusibodo senos, jau ne kartą valdžioje buvusios partijos. Todėl jie nutarė į Seimą atvesti daugiau naujų politikų, kurių nepažįstame.

Po rinkimų keičia scenarijų
Rinkėjų nuomone, nauji veidai yra tai, ko šiuo metu Seimui labiausiai reikia. Esą tai žmonės, kurie sugrąžins emigrantus ir išgelbės Lietuvą. Deja, politologas sako, kad taip mąstyti mažų mažiausiai yra naivu: „Nauji veidai šalies tikrai neišgelbės, tai yra tam tikra iliuzija. Norint nuveikti kažką prasmingo, neužtenka vien gražių kalbų, tuos dalykus reikia išmanyti.“

Politologo teigimu, politikos naujokai neturi jokių galimybių iš tiesų ką nors reikšmingai pakeisti. „Taip jau yra – gerai suformuluota idėja pati savaime netampa „kūnu“. Kiekvienas teisės aktas, įstatymas gali būti susijęs tiek su viešaisiais, tiek privačiais interesais. O žinant šalies korupcijos mastus vien tik teigiamų politikų sprendimų neverta tikėtis.

Nėra taip, kad atėjęs žmogus, neuostęs politikos ir nesusipažinęs su teisės aktais, pradės vykdyti reformas ir jos bus veiksmingos. Tokių stebuklų nebūna“, – pabrėžia S. Spurga.

Negana to, nerimą kelia ir neaiškumas, kokią vietą vadžioje užims nepartiniai kandidatai. Iki šiol mums nežinoma, kokie jų planai, interesai, ar pritaria kiekvienam programiniam punktui ir pan. Taigi mes dar tikrai galime sulaukti staigmenų.

Štai ir dabar keistai atrodo tos kalbos, kai partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis viešai skelbia, kad Vyriausybės vadovu galėtų būti ir nepartinis kandidatas. Iki šiol pagrindiniu partijos kandidatu į premjerus buvo įvardijamas Saulius Skvernelis. Tačiau po viešų pasisakymų aiškėja ir kitas scenarijus – Vyriausybės vadovu gali būti siūlomas ir europarlamentaras Bronis Ropė.

Kai kam keistai atrodo ir partijos pirmininko sprendimas likti Seimo nariu bei nepretenduoti į postą Vyriausybėje. Kita vertus, politologas ragina nenuvertinti Seimo galios. Mūsų Seimas yra parlamentinėje respublikoje, vadinasi, Seimas turi svarbų vaidmenį. Tad gali būti, kad R. Karbauskis savo pareiškimu mato Seimą kaip tautos atstovybę, reikšmingą instituciją.

Įmanomi trys variantai
Ne ką mažiau diskusijų kelia ir pamąstymai apie galimus koalicijų scenarijus. Politologo nuomone, teoriškai įmanomos trys koalicijos: „valstiečiai“ su konservatoriais arba socialdemokratais, arba su Tvarka ir teisingumu bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjunga. Matyt, būtent „valstiečiai“ ir nulems, galutinį rezultatą.

Vis dėlto galima manyti, kad realiausia koalicija įmanoma tarp „valstiečių“ ir konservatorių. Toks sprendimas labiausiai atspindėtų rinkėjų valią bei iš dalies tarnautų konservatorių interesams. Kitaip tariant, konservatoriai turbūt nenorėtų antrą kadenciją praleisti opozicijoje, o socialdemokratai – vėl eiti į valdžią, nes galbūt jiems parankiau būtų pailsėti.

„Aišku, toks koalicijos partneris nėra „dovanėlė“ konservatoriams. Jie nėra labai susižavėję tokia galimybe. Todėl niekas negali tiksliai pasakyti, kuris scenarijaus variantas taps realybe. Viešoje erdvėje buvo matyti, kad tarp partijų yra nemažai nesitarimų, nevengta apsižodžiavimų, kelti prieštaringi reikalavimai. Iš kitos pusės, buvo pešamasi dėl smulkmenų. Pažiūrėsime, kuria kryptimi viskas pakryps, kai bus kalbama apie rimtus sprendimus“, – akcentuoja S. Spurga.

Tiek „valstiečių“, tiek konservatorių deklaruojamos pažiūros iš tiesų yra skirtingos. Vadinasi, sudariusios koaliciją abi pusės neišvengtų kompromisų. Galbūt nesusipratimų kiltų mažiau, jeigu problemos ir klausimai būtų formuluojami teisingai. Matyt, būtų teisingiau kalbėti apie tikslus, o ne apie priemones, tuomet atsirastų mažiau pretekstų ginčui. Kita vertus, „valstiečių“ išdėstyti punktai yra neaiškūs ir prieštaringi, todėl tiksliai ir neaišku, kaip derybų eigoje dar viskas gali pakrypti.