Radviliškyje kilusiam milžiniškam gaisrui užgesinti prireikė daugiau nei savaitės. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su kariškių pagalba įtemptai gesino „Gairelitos“ teritorijoje įsiplieskusį gaisrą, dėl kurio mieste paskelbta nepaprastoji padėtis. Atvira ugnimi degė apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų medienos atliekų krūva. Kalnas, kuriame vyko giluminis degimas, prilygo septynaukščiam pastatui. O tai jau ne pirmas gaisro atvejis bendrovėje.

Šiuo metu skaičiuojami padaryti nuostoliai: padaryta milžiniška žala gamtai, sugadintas aplinkinių gyventojų turtas, o Radviliškio rajono savivaldybė gaisro gesinimo darbams jau išleido apie 150 tūkstančių eurų.

Gyventojai kaltina rajono valdžią
„Sulaukėme pačių įvairiausių kaltinimų. Gyventojai gal penkiolika kartų grasino, jog atleis iš darbo. Tikriausiai ir aš taip būčiau daręs, jei gaisras būtų buvęs prie mano namo, nes dažniausiai kalčiausia lieka vietos valdžia. Gal ir būčiau atsistatydinęs, jei Rajono savivaldybė būtų nieko nedariusi. O šiuo metu visu pajėgumu stengėmės situaciją suvaldyti. Mes atlikome visus darbus, kurie mums numatyti. Dabar turės atsakyti tie, kurie neužtikrino, kad įmonėje būtų vykdomi įstatymų numatyti reikalavimai“, – teigia Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.

Šiuo metu dar neaišku, kiek tiksliai nuostolių patyrė gamta ir gyventojai. Dar tik skaičiuojama, atliekami aplinkinių vandens užterštumo tyrimai. Kadangi gyventojai yra apdraudę savo būstą, vyksta jų sugadinto turto vertinimo procesai. O visą padarytą žalą gamtai privalės suskaičiuoti gamtosaugininkai.

„Mes skaičiuojame savo išlaidas: savivaldybė gaisro gesinimo metu išleido apie 150 tūkstančių eurų. Tai suma, į kurią įeina transporto nuoma, kuro išlaidos, vandens sąnaudos, kelių, sugadintų per gaisrą, atstatymas“, – sakė meras A. Čepononis.

Šiuo metu gaisravietėje negalima atlikti ir aplinkos tvarkymo darbų, nes bendrovės teritorija ir gyventojų valdos vis dar apsemtos.

„Darbai stovi vietoje, nes laukiama, kol nusistovės išpiltas didžiulis kiekis vandens. Patys gyventojų namai neapsemti, tačiau prieigos prie namų itin drėgnos. Gera žinia, kad evakuoti per gaisrą gyventojai jau sugrįžo į savo namus. Pagal esamą tvarką, Radviliškio rajono savivaldybės nuostoliai, patirti gaisro metu, bus pateikti Finansų ministerijai, kuri bendra tvarka iš valstybės rezervo sumokės Radviliškio rajono savivaldybei“, – aiškino A. Čepononis.

Gamykla miesto zonoje – nieko keisto?
Pagal įstatymus net savo žemės sklype negalima savivaliauti sodinant medžius ar statant naujus pastatus. Tad radviliškiečiai po įvykio kalba, jog sunku net įsivaizduoti, kaip buvo duoti leidimai statyti gamyklą kone Radviliškio mieste centre.

„Gamykla pastatyta pagal visus reikalavimus. Kiek mums žinoma, buvo viskas suderinta ir su gyventojais. Jei gamykla būtų laikiusis visų numatytų reikalavimų, tai gal tokio masto gaisro būtų buvę galima išvengti. Gaisras kilo dėl to, kad įmonės teritorijoje buvo laikoma tris kartus daugiau nei leistina žaliavų granulių gamybai. Kadangi neveikė pagrindinė presavimo linija, susikaupusi žaliava stovėjo ir laikui bėgant užsidegė. Manau, jog tai pamoka visai Lietuvai. Baisu, kad ji įvyko pas mus, Radviliškyje. O įvyko todėl, kad visi žinojo problemą, bet nebuvo galima imtis veiksmų. Mes net Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje svarstėme, kas galėtų užtikrinti, kad įmonė laikytųsi projekte numatytų reikalavimų. Ar meras turi stovėti prie vartų ir tikrinti? Mano įsitikinimu, tie, kas numatė, kad 14 tūkstančių tonų žaliavos tokioje įmonėje yra norma, tai ir turi stebėti, ar tokia įmonė laikosi numatytų reikalavimų. Darėme viską, ką galima padaryti, tačiau savivaldybė neišduoda leidimų statyti, neišduoda ir leidimo kaupti žaliavas, todėl negali sureguliuoti Radviliškyje veikiančių įmonių produkcijos gamybos kiekių. Yra institucijos, kurios tiesiogiai atsakingos: Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijos bei joms pavaldūs departamentai“, – teigia A. Čepononis.

Radviliškio rajono savivaldybė buvo gavusi raštą, kuriame įmonė savo neleistiną kiekį žaliavų ketino likviduoti iki spalio pirmos dienos. Tačiau iki gaisro niekas nieko taip ir nedarė.

Įžvelgia galimą pareigūnų aplaidumą
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai šia tema nenusiteikę kalbėti. Visi lyg susitarę telefonu atsisako komentuoti situaciją ir žiniasklaidai siūlo klausimus pateikti raštu.
Tačiau pažeidimai galiausiai bus išaiškinti, nes jau ir Seimo Antikorupcijos komisija įžvelgia galimą pareigūnų aplaidumą dėl gaisro Radviliškyje. Ši komisija kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir vidaus reikalų ministrą Tomą Žilinską dėl informacijos pateikimo apie prevencines ar priežiūros priemones, taikytas iki įvykusio gaisro „Gairelita“ teritorijoje, kurio metu užsidegė penkiolikos metrų aukščio medžio atliekų krūva.  

Įtariamas pareigūnų aplaidumas, nes jau ne pirmą kartą degė Radviliškio įmonė: buvo kilę net keturi gaisrai. Dėl įmonės veiklos skundėsi ir gyventojai, taip pat ir dėl aplinkosauginių pažeidimų.

Žala gamtai ir žuvų gelbėjimo operacijos
Kadangi gaisrui, kuris kilo Radviliškio mieste bendrovės „Gairelita“ teritorijoje, gesinti panaudotas labai didelis kiekis vandens iš šalia esančių vandens telkinių, buvo padaryta didžiulė žala gamtai. Gaisro gesinimo vanduo pateko į Obelės upę ir atitekėjo į Pakruojo rajone esantį Petraičių tvenkinį.

Praėjusią savaitę Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas informavo Aplinkos apsaugos agentūrą bei Žuvininkystės tarnybą, kad Pakruojo rajono savivaldybėje, Pakruojo MŽD išnuomotame Petraičių tvenkinyje, prasidėjo žuvų dusimas.

Išmatavus ištirpusio vandenyje deguonies koncentraciją Petraičių tvenkinyje nustatyta, jog deguonies kiekis pasiekė kritinę ribą. Informavus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus pirmininką apie susidariusią padėtį, pradėti žuvų perkėlimo į kitus tvenkinius darbai. Iš Petraičių tvenkinio pervežta ir išleista į Šukionių, Bitaičių ir Pakruojo tvenkinius apie 2,8 t žuvies.

 
Straipsnių peržiūros
94545457
Į viršų