Spalio 13–14 d. Šiaulių universitete surengta 5-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Geras valdymas vietos savivaldoje: bendradarbiaujančio valdymo plėtros galimybės ir iššūkiai“. Ji šiemet yra orientuota į vis dažniau akcentuojamas skirtingų sekretorių bendradarbiavimo problemas. Į konferenciją atvyko 15 šalių mokslininkai iš 22 mokslo ir studijų institucijų.
Konferencijos išvakarėse vykusioje diskusijoje „Gero valdymo modelis: ką galime pakeisti?“ taip pat dalyvavo Šiaulių universiteto socialiniai partneriai – LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos atstovai, tarptautinio projekto „Lietuvos Respublikos ir Norvegijos karalystes institucijų bendradarbiavimas perteikiant žinias ir gerąją patirtį administracinio-finansinio valdymo bei korupcijos mažinimo ir prevencijos srityje Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms“ vadovas Vaidotas Petronis, Panevėžio ir Šiaulių, Joniškio rajonų savivaldybių atstovai ir kt.
Diskusijos 4 darbo grupėse
Konferencijos „Geras valdymas vietos savivaldoje: bendradarbiaujančio valdymo plėtros galimybės ir iššūkiai“ plenariniame posėdyje savo pranešimus skaitė Vokietijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Italijos ir Portugalijos mokslininkai. Šiame posėdyje buvo nagrinėjamos galios ir lyderystės vaidmuo viešosios politikos ir valdymo procesuose, savivaldos institucijų įgalinimą, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę teikiant viešąsias paslaugas, kalbėta apie skirtingų sektorių bendradarbiavimo problemas.
Konferencijos metu darbas taip pat vyko 4 darbo grupėse. Pirmoje iš jų buvo kalbama apie elektroninės demokratijos diegimą vietos savivaldos sistemoje. Taip pat buvo kalbėta apie bendruomenių įgalinimą ir piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus.
Kitoje darbo grupėje mokslininkai gilinosi į lyderystės ir kompetencijų valdyti ugdymą bei valdančiųjų kompetencijų analizės problemas.
Grupė mokslininkų taip pat analizavo socialines-ekonomines problemas, kurios atsiranda bendradarbiaujant, bet kartu ir siekiant vietos savivaldos stiprinimo. Buvo nagrinėti tokie aspektai, kaip: savivaldybės mokesčių bazė ir jos analizė, mikro regiono ir jo reikšmė vietos savivaldos sistemai. Taip pat buvo kalbėta apie Baltijos regiono valstybių ekonominio ir socialinio augimo tendencijas ir perspektyvas.
Ketvirtojoje darbo grupėje, į kurią pakvietė Šiaulių universiteto Tyrėjų kompetencijų tinklas, buvo kalbama apie globalias tendencijas ir iššūkius vykstant bendradarbiaujantį valdymą. Šioje sekcijoje išskirtinį pranešimą nuotoliniu būdu padarė Kento valstybinio universiteto (JAV) profesorius Markas Keiselis (Mark Cassell), analizavęs JAV prezidento rinkimų peripetijas ir numanomas šios šalies užsienio politikos kryptis po rinkimų. Kiti pranešėjai analizavo kitų valstybių savivaldos praktiką vystant miestų teritorijas, nagrinėjo vietos savivaldos autonomijos situaciją Europoje ir Lietuvoje.
Kitose sekcijose buvo nagrinėjami ekonominės infrastruktūros, nevyriausybinių organizacijų vaidmens bendruomenių įgalinimui, tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybių ugdant kompetencijas ir integruojant socialiai atskirtas žmonių grupes klausimai.
Gero valdymo koncepcija
Taip pat buvo kalbama apie vietos savivaldos transformacijas: valstybės tarnautojų profesinių vertybių raiškos ir ugdymo, jų kompetencijų vertinimo, etikos integracijos į organizacijos valdymą, korupcijos prevenciją ir viešojo intereso svarbą, vietos bendruomenių vaidmenį priimant sprendimus.
„Gero valdymo koncepciją išvystė Pasaulio bankas. Ji gali būti taikoma ne tik vietos savivaldos, bet ir regiono, nacionaliniu ar platesniu lygmeniu, kai mes kalbame apie tam tikrų bendrųjų principų diegimą, kurie būtų orientuoti į tarpsektorinį bendradarbiavimą, skaidrumo užtikrinimą, jautrumą į socialinių grupių interesus ir kt. Džiugu, kad Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros vedėja prof. Diana Šaparnienė subūrė grupę mokslininkų, kurie domisi ne tik pasaulinėmis tendencijomis, bet ir ieško tų tendencijų atspindžių ir raiškos vietos lygmeniu.
Šiemet Šiauliuose surengtoje tarptautinėje konferencijoje atkreipiame dėmesį į bendradarbiaujantį valdymą, nes vis dažniau suvokiame, kad valdžios institucijos nėra pajėgios spręsti visų visuomenei kylančių problemų. Tam, kad būtų stebimas ekonominis ir socialinis augimas, yra būtinas visų partnerių prisidėjimas, įskaitant valdžios, mokslo institucijas, verslo atstovus ir aktyvią visuomenę“, – sako viena iš konferencijos organizatorių, Šiaulių universiteto Tyrėjų kompetencijų tinklo vadovė dr. Vita Juknevičienė.
Mokslininkė mano, kad kartais kyla klausimas dėl politinių partijų programų įgyvendinimo politikos koreliavimo su gerojo valdymo modeliu. „Iš tikrųjų turime suvokti, kad gerojo valdymo principų diegimas yra ne tik valdymo administratorių, t. y. tų, kurie įgyvendina viešąją politiką, bet ir viešosios politikos formuotojų reikalas. Politinės partijos turi savo programų prioritetus ir jų interesai kartais gali nesutapti su tuo, kas koreliuoja su gerojo valdymo modeliu vietos savivaldoje. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad politinėms partijoms tampa svarbios gerojo valdymo aktualijos. Visuomenė keičiasi. Gerojo valdymo principai juk atsirado ne vien mokslininkų teoretikų pagalba. Partijos, kurios ateina į rinkimus, supranta, kad jos nebegali vadovautis tradicinėmis normomis. Būtinas kitoks požiūris į visuomenę ir bendradarbiavimą“, – mano dr. V. Juknevičienė.
Planuojamas nacionalinis Gerojo valdymo reitingas
Reikia pažymėti, kad šiuo metu yra rengiamas Gerojo valdymo klausimynas savivaldybėms, nes planuojamas sudaryti nacionalinis Gerojo valdymo reitingas. Bus stebima, kokios yra silpnosios pusės savivaldybių darbe ir analizuojama, kokius sprendimus reikėtų priimti gerinant jų darbą. Projektas „Lietuvos Respublikos ir Norvegijos karalystes institucijų bendradarbiavimas perteikiant žinias ir gerąją patirtį administracinio-finansinio valdymo bei korupcijos mažinimo ir prevencijos srityje Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms“ parengs metodologinį šio tyrimo instrumentą. Visa informacija apie tyrimų rezultatus bus viešinama.
Konferencijos Šiaulių universitete straipsniai bus spausdinami mokslo žurnale „Socialiniai tyrimai“, kai kurie iš jų pateks ir kitą mokslo leidinį – „Ekonomika ir vadyba. Aktualijos ir perspektyvos“. Abu leidinius leidžia Šiaulių universitetas.
