Per Lietuvos nepriklausomybės metus iš darbo negrįžo daugiau kaip 6 tūkstančiai žmonių. Jie žuvo arba buvo sunkiai sužaloti savo darbo vietose. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, tačiau vis tiek išlieka didžiulis. Informuojama, jog darbe pavojingiausi būna pirmieji metai.

Taigi, Valstybinė darbo inspekcija ne tik konsultuoja, sankcijas už pažeidimus taiko administracinėmis nuobaudomis, baudomis, bet ir imasi švietimo bei meno.

Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus organizuotoje Saugaus darbo dienoje viešėjo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola ir vyriausiasis darbo inspektorius Mantas Leščiauskas. Moksleiviams ir mokytojams jie vedė pamoką apie saugą darbe. Renginio metu taip pat pristatyta paroda „Į darbą – kaip į karą?“, kurioje galima išvysti daugybę saugaus darbo logotipų, sukurtų vykdant Valstybinės darbo inspekcijos ir Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros bendrą projektą.

Pernai nelaimingų atsitikimų buvo daug
„Nelaimingų atsitikimų darbe mažėja kasmet, tačiau skaičius vis tiek išlieka didelis. Mirtinų nelaimingų atsitikimų pernai Šiaulių apskrityje buvo penki, o Lietuvoje – penkiasdešimt aštuoni. Tai tikrai siaubingas skaičius – ypač kai suvokiame, kad iš darbo namo negrįžo kažkieno mama ar tėtis. Tai juk ne karas, o darbo vietos, – susirinkusiems moksleiviams ir mokytojams sakė Z. Griguola. – Tikriausiai nemažai Prekybos ir verslo skyriuje mokomasi tų profesijų, kuriose reikės naudoti ir peilį, dirbti prie mašinų, pavyzdžiui, tešlos maišymo. Tad jeigu eisite dirbti į pramonę, į gamybą, ten bus mechanizmų. Iš karto atsiranda rizika dėl fizinių veiksnių. Jeigu elektrinis įrenginys bus netinkamai eksploatuojamas, atsiras gedimų susijusių su elektra. Gali atsirasti  neapsaugotų to įrenginio dalių – tai irgi yra rizika. Net ir išplovus patalpą, atsiranda rizika paslysti ant šlapio ir slidaus paviršiaus ir susižeisti.“

Į Prekybos ir verslo skyrių taip pat atvežta Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentų paroda, pavadinta „Į darbą –  kaip į karą“. Studentai kūrė logotipus, skatinančius saugoti savo, kitų sveikatą ir gyvybę darbe.

"Žinių diegimas nuo mokyklos suolo, jaunų žmonių informavimas apie saugius ir sveikus darbo metodus, apie būtinybę saugoti save ir aplinkinius – būtinas. Šiandien pagrindinė darbdavio užduotis yra sukurti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Jas kuriant reikia įsivertinti riziką visais darbo aspektais: tiek naudojant chemines medžiagas, naudojant darbo įrenginius, naudojant bet kurią technologiją. Ir įvertinti kitą riziką, susijusią su darbuotojų saugos, sveikatos aspektais. Tuo pačiu eksponuojame šitą parodą, kuri yra daug apkeliavusi“, – informuoja Z. Griguola.

Vystantis technologijoms ir pramonei atsiranda naujos rizikos darbe
Darbų saugos srityje Z. Griguola dirba maždaug 30 metų ir pats pripažįsta, kad ne viską žino. „Tai yra nuolatinis judėjimas į priekį, nes gyvenimas verčia tobulėti, gyvenimas verčia domėtis – besikeičiant technologijoms ir naudojamoms žaliavoms, medžiagoms ir panašiai, kaskart atsiranda būtinybė visa tai įvertinti naujai.

„Pasiruošti kaip elgtis atsiradus naujai situacijai yra būtina, tai kiekvieno darbdavio pareiga“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas.

Pasak jo, nuo pat senų laikų situacija iš esmės per daug nesikeičia – rizikingiausios veiklos išlieka statyba, miškininkystė, žemės ūkio sritis ir, be abejo, nemažai nelaimingų atsitikimų įvyksta apdirbamojoje pramonėje, kurioje dirbama su įrenginiais, mechanizmais.

„Mažiausiai pavojaus yra biure, bet ir ten yra rizikos veiksnių. Žmogus gali ir ten susižaloti, susirgti profesine liga“, – teigia Z. Griguola.

Pasak jo, analizuojant sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kuriuos tiria VDI apie 70 proc. atvejų vis tik pastebima darbdavio kaltė.

„Paaiškėja, kad ne viską padarė darbdavys, kad būtų žmogui sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Kalbant apie darbuotojų informuotumą, instruktavimą, mokymą darbų saugos klausimais – spragų vis atsiranda. Kartais darbuotojas net nebūna įtikintas, kodėl reikia saugiai dirbti, kaip rašoma įmonės saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose“, – pastebi Z. Griguola.

 
Straipsnių peržiūros
94498267
Į viršų