Šiauliuose vaikai turi kur kas daugiau galimybių savo laiką praleisti prasmingai ir įdomiai. Neformaliojo vaikų švietimo programos teikėjai siūlo labai įvairių veiklų: karatė, robotikos užsiėmimai, unikali skaičiavimo programa, matematikų būrelis, žirgininkystės, anglų kalbos, kulinarijos užsiėmimai, įvairiausi šokiai ir dar aibė kitų sporto šakų, ir t. t. Sunku net išsirinkti. Neformaliojo švietimo krepšelis įvestas pernai, o nuo balandžio finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Rekomenduojama krepšelio suma – 15 eurų, kuri gali svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Būrelių įvairovė labai gerai, bet kita vertus, ar visi bus sotūs, kai vaikų skaičius Šiauliuose ne auga, bet mažėja.
Žmonės turės darbo
Štai Vytautas Klemka Šiaulių 1–8 klasių moksleivius skatina domėtis futbolo sporto šaka ir pirmiausia pats apkeliavo tris miesto mokyklas skirtinguose miesto rajonuose. Pasvarstęs, kad kartais tėvai nėra suinteresuoti paskatinti savo vaikų domėtis sportu, nusprendė nelaukti, kol jie patys ateis.
Į aktyvią sportinę veiklą jis įtraukė socialiai remtinus vaikus bei nepatekusius į sporto mokyklas. Vėliau rimtai futbolu susidomėję, pasak jo, galės patraukti į profesionalaus sporto ugdymo įstaigas. Turiningos treniruotės, futbolo žaidimo elementai, varžybos su kitų rajonų komandomis – smagi veikla. Be to, V. Klemka, kalbėdamas apie neformalųjį ugdymą, pastebi ir tai, kad atsiranda ne tik laisvė pasirinkti mėgstamą veiklą, bet ir galimybės įsidarbinti – mieste stinga darbo geriems savo srities specialistams – programas siūlo ne tik įstaigos, mokyklos, asociacijos, bet ir laisvieji mokytojai.
Arba, pavyzdžiui, vaikai nemato mokymosi prasmės ir su tuo nesieja karjeros galimybių. Tad vienoje lyderystės programoje galima keisti tokį nusiteikimą. Įvairi veikla, žaidimai, išvykos į studijų parodas plečia akiratį, ugdo iniciatyvumą ir norą mokytis.
Skaičiai: vaikai atranda mėgstamą veiklą
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė praneša, kad Šiauliuose po šio krepšelio įvedimo situacija pasikeitė į gerąją pusę.
„Prieš metus neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus įvairiose savivaldybės įstaigose lankė beveik 40 proc. visų Šiaulių miesto mokinių. Atsiradus galimybei finansuoti privačių teikėjų ir laisvųjų mokytojų, kurie veikia Šiauliuose, veiklas, skiriant vaikui 15 eurų per mėnesį iš valstybės biudžeto (dabar ES socialinio fondo lėšų), Šiauliuose, 2016 m. pradžios duomenimis, jau 60 procentų visų mokinių lanko įvairias neformaliojo švietimo veiklas“, – praneša A. Lesauskienė.
Dauguma teikėjų programų susiję su sveika gyvensena ir sportu, įvairūs klubai, laisvieji treneriai, mokytojai vaikams pasiūlė nesudėtingas, tačiau įdomias veiklas.
Pavyzdžiui, prekybos ir pramogų centras pasiūlė sportuoti ant ledo, itin patraukli pasirodė nauja sporto šaka – parkūras, kurio treniruotėse dalyvauja nemažai vaikų, pasiūlyta daug šokių programų. „Labiausiai džiaugiamės programomis, kurios yra skirtos ugdyti įvairius vaikų socialinius įgūdžius. Žinoma, tokių programų dar nėra tiek daug, kiek mes norėtumėme, vis dėlto labiau esame įpratę šokti, dainuoti, sportuoti“, – pastebi direktorė.
Ji išskiria kelias veiklas. Pavyzdžiui, socialinės integracijos centras pasiūlė programą, skirtą elgesio, mokymosi sunkumų turintiems, linkusiems nusikalsti nepilnamečiams.
Arba atmintino skaičiavimo programa, kuria lavinami lytėjimo, regėjimo ir girdėjimo pojūčiai. Dėl jos vaikams lengviau mokytis mokykloje, kadangi labai pagerėja dėmesio koncentracija.
„Patys naujausi duomenys rodo, kad vaikų, kurie lanko neformaliojo švietimo programas, skaičius dar paaugo. Pavasarį turėjome 2500, dabar – 3205 vaikus“, – sako A. Lesauskienė.
O ir veiklų skaičius auga, nuolat prisijungia nauji jų teikėjai. Tik štai gamtos mokslų ir technologijų sritys galėtų būti aktyvesnės.
Tėvai tikisi kompensacijos grynaisiais
Pasak A. Lesauskienės, tėvai dažnai kreipiasi klausdami, kur pasiimti kompensaciją už neformalųjį švietimą.
„Tai iš tikrųjų nėra kompensacija už neformalų švietimo būrelį. Tai yra dalinis neformaliojo švietimo programos finansavimas. Vadinasi, pinigai keliauja paskui vaiką: jis pasirinko tam tikrą būrelį, tad 15 eurų gali pakliūti pas teikėją. Kitas klausimas – tėvų mokestis. Įstaigos tariasi su tėvais, kokia dalimi, kai ateina pinigai iš valstybės, jie gali sumažinti mokestį. Arba susitariama, kad nebereiks rinkti papildomų pinigų kelionėms į varžybas, festivalius, drabužiams įsigyti, tam bus panaudoti tie 15 eurų. Galbūt nereikės mokėti už lankomą būrelį. Tad yra galimybė abiem pusėms tartis kaip pinigus panaudoti“, – paaiškina Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė.
Paskaičiuota, kad įgyvendinant neformaliojo vaikų švietimo programą nevisiškai panaudoti pinigai. Lėšų suma pagal situaciją kinta. Dabar kiekvienas programos teikėjas likusius tris šių metų mėnesius už vaiką gaus ne 15, o 17,88 euro dydžio krepšelį. Direktorė praneša, kad tėvai vėl gali aptarti, kaip pakitusį mokestį galima panaudoti.
Konkurencija – sveika
Kita vertus, neformaliojo vaikų švietimo mokykloms visos naujosios ir būsimos naujausios veiklos tampa konkurentėmis. Nejau nebus nušvilpti krepšeliai iš panosės? Mokyklų vadovai sako, kad svarbiausia, jog vaikas atrastų save ir rinktųsi daryti tai, kas jam labiausiai patinka.
„Neformalusis vaikų švietimas yra savivaldybės savarankiška funkcija ir iš tikrųjų kiekviena savivaldybė gali galvoti, kaip kuo maksimaliau galėtų patenkinti gyventojų poreikius toje veikloje. Iš tikrųjų jau daug metų Šiauliuose mokinių skaičius mažėja. Ir per dešimt metų sumažėjo dvigubai. Tačiau mūsų savivaldybių išlaikomose įstaigose vaikų skaičius nelabai keičiasi...
Galvojame – ar iš tikrųjų tėvų požiūris pasikeitė, ar mūsų įstaigos dirba geriau ir labiau prisitaiko prie vaikų. Šiais metais aš girdžiu, kad dailės ir muzikos mokykloms sekasi sunkiau pritraukti vaikų, nes juos nuvilioja neformaliojo švietimo krepšelis – galbūt dėl paprastesnių veiklų ar mažiau namų darbų. Bet Savivaldybė siekia, kad kuo daugiau vaikų rastų savo veiklą po pamokų. O skaičiai rodo, kad kur kas daugiau jų atrado savo veiklas. Galbūt prieš tai jie neturėjo galimybės sumokėti mokesčio už būrelį arba nebuvo net tos veiklos, kuri galėtų patikti“, – sako A. Lesauskienė.
