Suderinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą kartais būna labai sunku. Pastebima, kad vis dar pernelyg dažnai moterims tenka tik „moteriški“ darbai ir dažnai joms labai mažai mokama.

Dėl to didesnis moterų procentas, ypač vienišų motinų, dirba ne visą darbo laiką, pertraukia karjerą ir patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties grėsmę. Europos Parlamento nariai sugalvojo, kad reikia skatinti šeimai ir moterims palankesnę darbo aplinką.

Nori labiau apsaugoti šeimas
Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad reikėtų užtikrinti apsaugą nuo atleidimo ir mažiau palankaus požiūrio dėl nėštumo ar su šeima susijusių atostogų. Taip pat užtikrinti, kad motinystės atostogų laikotarpiu moterys gautų išmoką ir turėtų socialines garantijas, o vėliau galėtų grįžti į tas pačias arba lygiavertes pareigas.

Raginama remti moterų įdarbinimą kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kur moterų yra neproporcingai mažai, pavyzdžiui, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose ar aukštesniosios vadovybės pareigose visuose sektoriuose.

Siūloma apsvarstyti galimybę „atitinkamai pailginti minimalią motinystės ir tėvystės atostogų trukmę, mokant adekvačią pajamų kompensaciją ir suteikiant socialinę apsaugą“, taip pat „nuo keturių iki mažiausiai šešių mėnesių padidinti vaikų, kurių atžvilgiu galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių“.

Ar iš tiesų šios priemonės yra reikalingos ir ar jos gali atnešti konkrečios naudos? Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andriulis sako, kad kažką daryti iš tiesų reikia, nes jaunos šeimos iki šiol dar nėra pakankamai apsaugotos.

„Užsienio kapitalo įmonėse diskriminacijos dėl jaunų šeimų padėties praktiškai nekyla. Situacija Lietuvos įmonėse taip pat keičiasi, tačiau ne taip sparčiai, kaip mes norėtumėme. Aišku, nesupratingų vadovų dar tikrai yra. Pažiūrėsime, ar kas nors pasikeis, kai nuo sausio mėnesio įsigalios naujasis Darbo kodeksas. Mūsų nuomone, naujasis situaciją tik pablogins“, – akcentuoja S. Andriulis.

Įstatymai nėra visagaliai
Pirmininkui didžiausią įtarimą kelia Darbo kodekso rengėjų aiškinimai, esą dabar darbo santykiai bus lankstesni ir darbdavys su darbuotoju galės lengviau tarpusavyje susitarti. Jo nuomone, vargu ar bus taip, kad darbdavys gaiš savo laiką, jog galėtų su pavaldiniu suderinti darbo grafiką.

Štai šiandien dar galiojantis Darbo kodeksas, pavyzdžiui, užtikrina didesnes mamų teises. Todėl mamas nėra taip paprasta atleisti. Tuo tarpu įsigaliojus naujajam  kažin ar bepadės net teismai. „Jeigu ne visi darbdaviai laikėsi senojo, kas garantuos, kad laikysis naujojo Darbo kodekso?“ – klausimą kelia pašnekovas.

Tad jeigu šeimas nuo atleidimo ne visada apsaugo įstatymai, belieka tikėtis tik darbdavio supratingumo. Tačiau, deja, ne visi darbdaviai atjauta pasižymi.

S. Andriulis svarsto, kad problema vis dar egzistuoja dėl įsišaknijusių stereotipų. Matyt, verslininkai baiminasi, kad, pavyzdžiui, jauna darbuotoja greitai sukurs šeimą ir dėl to kils komplikacijų: prašymai išleisti iš darbo, ligos, nedarbingumo lapeliai, dokumentų pildymas ir t. t. Todėl jie pasirenka lengviausią kelią: mamų neišleidžia atostogų, jaunų žmonių nepriima į darbą ir pan.

Darbuotojų interesams atstovaujantis specialistas pasakoja, kad nepaisant įvairių darbo sutarčių pažeidimų, darbuotojai vis tiek neskuba dėl to skųstis: „Kai išgirstame skundą ir paklausiame, ar dėl to galime kreiptis į darbdavį, dažniausiai sulaukiame atsakymo, kad negalime. Tokiu atveju, mes galime tik pakonsultuoti. Problemos niekada neišspręsime, jeigu nesikreipsime į darbdavius.“

Todėl pašnekovas ragina nenustoti aktyviai ginti savo teisių. Anot jo, reikia labiau domėtis savo teisėmis ir nebijoti pasikonsultuoti su įvairiomis institucijomis, nes kol darbdavys manys, kad savo teisių neišmanome, tol tuo ir naudosis.

Kaltina valstybės politiką
Tuo tarpu Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas dienraščiui sako, kad visos diskusijos apie lyčių nelygybę, jaunų moterų nuvertinimą tėra tik išpūstas muilo burbulas.

„Manau, kad kalbėti apie stereotipinius, apibendrintus dalykus, kuriuos tau iš kažkur nuleidžia ir kuriuos turi priimti kaip duotybę, mažų mažiausiai yra neatsakinga ir nerimta. Netikiu, kad Lietuvoje moterų nuvertinimo problema yra tokia didelė. Priešingai, tyrimai rodo, kad pagal moterų užimamą padėtį visuomenėje, privačiose struktūrose esame vieni iš pažangiausių“, – teigia V. Japertas.

Verslininkas paaiškina, kad darbdaviai į darbą tikrai nepriima žmogaus vien tik dėl to, jog jis artimiausiu metu gali sulaukti šeimos pagausėjimo. Iš tiesų darbdaviams labiausiai rūpi kandidato kompetencija, gebėjimai. O jauni asmenys galbūt taip greitai neranda darbo, nes jų turima kvalifikacija neatitinka užduočių atlikimui keliamų reikalavimų. Dėl nedarbo šiek tiek kalta ir netinkamai vykdoma valstybės politika. Tiesiog valstybė verslui neskiria pakankamai išteklių, kad įmonės galėtų išsiugdyti tokių specialistų, kurių joms iš tiesų reikia.

„Įmonės ir taip jaunus žmones papildomai dar apmoko, kad jų išsilavinimas, suteikta kvalifikacija, atitiktų įmonės poreikius. Todėl manau, kad žmonės šiek tiek perdeda. Mes tikrai nesame nusiteikę prieš jaunų žmonių ir moterų įdarbinimą. Juo labiau kai pastebimas darbininkų ir specialistų stygius“, – tvirtina ŠPPAR prezidentas.

Pašnekovas sako, kad negali būti, jog tarp vyrų ir moterų egzistuoja didelis pajamų nelygumas. Anot jo, situacija kaip tik priešinga, atlyginimo skirtumas tarp lyčių pas mus yra dvigubai mažesnis negu kitose Europos šalyse: „Manau, kad moterys kolektyvuose kaip tik yra labiau vertinamos, nes jos atsakingesnės, darbštesnės. Todėl tikrai nepritariu tam teiginiui, kad yra kažkokia moterų diskriminacija.“

Tuo visai nesunku įsitikinti. Užtenka tik žvilgtelėti, kokias pareigas užima dailiosios lyties atstovės. Tad visi šie stereotipai tėra sovietmečio palikimas, kai moterys iš tiesų daugiau dėmesio skyrė šeimai. Tai, ką turėjome anksčiau ir kuo galime pasigirti šiandien, kardinaliai skiriasi.

Verslui darbuotojo lytis nesvarbi
Verslininko nuomone, europiečiams dėl visko bepigu dūsauti, nes jie nusistovėjusia tvarka gyvena jau daugiau nei penkiasdešimt metų, o jeigu neskaičiuosime karo, tai šalys ta pačia sankloda jau šimtmečius gyvuoja.

Tuo tarpu mums, lietuviams, teko išgyventi įdomius laikotarpius. Mes savo politikos ilgai neturėjome, visa politika tiek šeimoje, tiek darbe buvo primesta. Turėjome importuotą komunistinį mąstymą ir dėl to neišvengėme pasekmių. Tačiau šiandien situacija pasikeitė.

Pašnekovas sako, kad ir dėl naujojo Darbo kodekso taip baimintis nereikėtų. Galbūt tos diskusijos niekaip netyla, nes profsąjungoms labai reikalingas konfliktas, gal jos kitaip nesugeba savęs realizuoti. Verslininkas sako, kad atostogos trumpėja tik nežymiai, todėl nereikėtų dėl to skųstis. Taip  pat jį labai trikdo, kai profesinės sąjungos ar kitos institucijos nurodinėja, kiek ilgai žmonės gali dirbti.

„Jeigu žmogus nori dirbti ir užsidirbti, kodėl mes turėtumėme jam neleisti dirbti ir antroje, trečioje darbo vietoje? Kodėl būtinai turime skaičiuoti darbo laiką? Manau, kad neleidimas pačiam žmogui apsispręsti, kiek ilgai jis nori dirbti, ir yra tikrasis pažeidimas. Aš suprantu, kad galbūt profsąjungos yra suinteresuotos, kad didžiulėse įmonėse, viešajame sektoriuje po aštuonių darbo valandų žmogus išjungtų kompiuterį ir uždarytų kabineto duris. Tačiau supraskite, kad tai tikrai nėra absoliutas. Manau, kad Darbo kodeksas turėtų būti taikomas tiems žmonėms, kurie nori dirbti, o ne tiems, kurie nori nedirbti“, – sako V. Japertas.

Reziumuodamas jis pabrėžia, kad verslui darbuotojo lytis nėra svarbi. O tokie teiginiai, esą moterys nepriimamos į darbą, nes gali susilaukti vaikučio, tėra nereikalingos kalbos. Sako, kad iš tiesų verslas supranta, kad jeigu neturėsime mamų, nebus ir mūsų šalies ateities.