Nuolatinio darbo paieškos – ilgas ir sudėtingas procesas. Kai kuriems tinkamos ir pageidaujamos vietos tenka palaukti ilgiau nei mėnesį, kitiems – darbą pavyksta susirasti per kelias dienas. Tad kaip šį procesą paspartinti ir kokio darbo geriausia ieškoti?
Darbai – pagal sezoniškumą
Vienos įdarbinimo agentūros vykdančioji direktorė Viktorija Šukšterytė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad darbuotojų paieška ypač suintensyvėja rudenį. Žinoma, tai nereiškia, kad naujų darbuotojų nereikia kitais metų laikais. Pavyzdžiui, nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio darbo intensyviausiai ieško studentai, o rugsėjį, spalį darbo pradeda dairytis ir kitų amžiaus grupių asmenys. Beje, pašnekovės teigimu, didžiausias potencialių darbuotojų antplūdis yra spalį.
V. Šukšterytė pasakoja, kad jeigu žmonės darbą keičia vasaros laikotarpiu, tai dažniausiai tą laiką išnaudoja atostogoms. Arba dažniau įsidarbina sezoniniams darbams, o vėliau vėl grįžta į darbus kitoje srityje.
„Sezoniškumas darbuotojų paieškoje iš tiesų egzistuoja. Matome, kad darbdaviai aktyviausiai potencialių darbuotojų ieško rudenį, t. y. prieš Kalėdas. Tuomet intensyviau ieškoma darbuotojų prekybos, logistikos srityse. Atsiranda didesnis prekybininkų, kasininkų, klientų aptarnavimo specialistų, konsultantų poreikis. Po Naujųjų metų poreikis išsilygina ir jis būna pakankamai tolygus“, – informuoja V. Šukšterytė.
Direktorės teigimu, potencialių darbuotojų paieška užtrunka apie savaitę, tačiau tai reikalauja kur kas daugiau pastangų. Štai jeigu anksčiau dešimties kandidatų ieškodavo vienas ar du konsultantai, dabar jėgos didinamos iki trijų, keturių. Be to, įdarbinimo agentūros nebepasikliauja vien aktyviais kandidatais, kurie patys siunčia savo gyvenimo aprašymus. Pastaruoju metu daugiau dėmesio kreipiama į pasyvius kandidatus, kurie jau kur nors dirba.
Naudojasi ir socialiniais tinklais
Pasirodo, kad persivilioti darbuotoją į kitą įmonę yra visai nesunku. Pavyzdžiui, gamybos, logistikos įmonių darbuotojus labiausiai domina darbo užmokestis, vieta, laikas ir sąlygos. Jeigu įmonė pasiūlo bent du punktus iš šių kriterijų, darbuotojas pradeda svarstyti apie išėjimą.
„Statistiškai tiek pasaulinė, tiek Lietuvos praktika yra labai panaši. 78 proc. pasyvių kandidatų, kuriuos kalbiname, pasiūlymu susidomi ir jo išklauso. O išklausę yra pasiryžę darbą keisti“, – sako įdarbinimo agentūros direktorė.
Pasyvių ir jau turinčių darbą kandidatų ieškoma naudojantis įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis duomenų bazėmis, internetinių darbo paieškos portalų duomenų bazėmis. Egzistuoja ir rekomendacijų programos, kuriose žmonės į kandidatus gali siūlyti savo draugus, pažįstamus. Be to, jiems už tai siūlomos tam tikros premijos.
Potencialių darbuotojų dairomasi ir socialiniuose tinkluose. Jeigu prieš trejus metus tokiu būdu kandidatus atrasti būdavo sunku, tai dabar du procentai priimamų žmonių yra randama iš socialinių tinklų. Taigi internetinė erdvė iš tiesų keičia atrankų sistemą.
Tačiau tam, kad žmogus būtų pastebėtas, vien užsiregistruoti socialiniame tinkle neužtenka. Pašnekovė paaiškina, kad geriausia prisijungti prie įdarbinimo agentūros puslapio ir ten parašyti, kokius reikalavimus darbdaviui keliate, kokio užmokesčio tikitės, kokiose srityse norite dirbti. Taip pat būtų pravartu parašyti, kokios darbo patirties turite ir kokios tikitės įgyti, ir tuomet į užklausą bus atsakyta.
Pasigenda vadovų, vadybininkų, dėstytojų
Visi žinome, kad darbo paieška yra nelengvas užsiėmimas. Kartais pageidaujamo darbo pasiūlymo tenka laukti labai ilgai.
Vis dėlto, V. Šukšterytės teigimu, darbo paieška paprastai užtrunka apie mėnesį. Kitaip tariant, viskas priklauso nuo to, kokios patirties žmogus turi bei kokio darbo ieško.
„Jeigu žmogus nori visiškai pakeisti veiklos sritį, tai natūralu, kad darbo paieška gali užtrukti ilgiau. Tuomet kandidatas turi būti pasiruošęs atsakyti, kodėl nori keisti sritį ir kiek tam turi motyvacijos. Tačiau jeigu darbo ieškoma toje pačioje srityje, tuomet tinkamiausią variantą įmanoma susirasti per dvi savaites“, – tvirtina įdarbinimo specialistė.
Ji taip pat neigia mitus esą susirasti darbą lengviau tik jauniems žmonėms. Pasirodo, kad darbdaviams yra reikalingi visi darbingo amžiaus žmonės. Kokio amžiaus žmogus yra reikalingas, priklauso nuo paties darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, jeigu reikia stovėti prie konvejerio, dirbti naktinėmis pamainomis, natūralu, kad tuomet darbdaviai labiau linkę įdarbinti jaunesnius. Žinoma, yra ir tokių darbų, kuriuos geriau atliktų vyresnio amžiaus žmonės, nes jie yra lojalesni, turi daugiau darbo patirties.
Remiantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, matyti, kad artimiausiu metu darbuotojų paklausa labiausiai išaugs aukštesnę pridėtinę vertę sukuriančių verslo vadovų ir viešojo sektoriaus vadovų ir specialistų bei teisės specialistų profesijų grupėse.
Dėl didelio darbuotojų pasitraukimo iš atitinkamų profesijų grupių, prognozuojamas didelis pirkimo ir pardavimo vadybininkų poreikis, taip pat gamybos, gavybos ir statybos darbų vadovų, statybininkų montuotojų ir giminiškų profesijų atstovų poreikis. Dėl tos pačios priežasties didėja ir švietimo darbuotojų poreikis – mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų.
Prognozuojama, kad didelis reklamos ir rinkodaros bei personalo valdymo specialistų, finansų ir ekonomikos specialistų (analitikų) ir buhalterių poreikis atsiras dėl augančios šių profesijų plėtros paklausos rinkoje. Dėl spartaus sektoriaus augimo ypač išaugs inžinierių ir informacinių technologijų specialistų poreikis.
