Regionų problemas žinome atmintinai: socialinė nelygybė, žemas verslumo lygis, prasta infrastruktūra... Problemų tiek daug, kad net sunku visas išvardyti. Vienas iš jų stengiamasi spręsti, kitos ir toliau ignoruojamos. Tačiau akivaizdu, kad taip ir nepajudėsime iš mirties taško, jeigu nekeisime mąstymo bei požiūrio kampo. Šiaulių universitete vykusioje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2016“  universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas susirinkusius skatino atsigręžti į save ir nepamiršti, kad gyvenime yra ir svarbesnių dalykų už pinigus ir ekonominius rodiklius.

Kelią apsisunkiname patys
R. Vaštakas atskleidė kitokį požiūrį į regiono gerovę. Jis priminė, kad šiame pasaulyje viskas sukasi apie žmones. O gyvenimas žmogų nuolat verčia rinktis. Realiai mes turime tik dvi galimybes: sėdėti ir nieko neveikti arba kažko imtis.

Tačiau kaip žinoti, ar mes renkamės teisingą kelią, siekdami savo tikslų, ir ką reikėtų daryti, jog juos įgyvendintumėme. Anot pranešėjo, pirmiausia labai svarbu nusimatyti tikslą. Tam, kad jis būtų pasiektas, reikia žinoti, kur tas tikslas yra. Po to reikia susivokti, kur esame patys.

„Šiandien viena iš didžiausių mūsų problemų, kad kartais mes siekiame tikslo, jį apsibrėžiame, tačiau nežinome, kur esame. Turbūt daugelis esame paklydę miške. Mes labai gerai žinome, kad norime namo. Žinome adresą, namą ir net durų spalvą, tačiau nesusivokiame, kuria kryptimi eiti. Tol, kol neapsibrėšime savo esamos buvimo vietos, tol mes nežinosime, kiek judėti dėl tikslo. Todėl mums reikalinga antra dalis – žinojimas, kur mes esame, taip pat koordinačių sistema“, – akcentavo R. Vaštakas.

Po to galime siekti savo tikslo. Tačiau situacija ne tokia paprasta, atsiranda įvairių sąlygų, trukdančių mums nueiti į tikslą. Tuomet mūsų kelias link pergalės beveik niekada nebūna toks, kokį mes numatėme. Todėl judant link tikslo svarbiausia nepamesti savo buvimo koordinačių sistemos. Žinojimas, kur esame, yra svarbesnis už tikslą. Žinodami, kur esame šiuo metu, galime pamatyti, kad per sunku judėti link tikslo. Galime sakyti: tiek to, aš keičiu tikslą, galime grįžti atgal arba sustoti ir palaukti, kol sugalvosime naują tikslą.

Kas atsitinka, kai nežinome savo esamos padėties? Pranešėjas atsakė, kad mes negalime pasiekti savo tikslo, nes judėjimo kryptis negali būti nustatyta. Tada bandome spėti ir link tikslo judame nežinodami – artėjame ar tolstame ir labai dažnai stringame kelionės procese. Tada mes galime jaustis ne tik pasimetę, bet ir pikti bei nelaimingi.

Verslas tikslą pasiekia greičiau
Kaip tikslo siekia verslas? Pranešėjas pasakojo, kad pagrindinis verslo tikslas – pelnas. Taip ir turi būti: jie turi siekti pelno, mokėti mokesčius. Jeigu verslininkai bando dalyti pinigus, tai jų asmeninis reikalas.

Tačiau verslo reikalas – uždirbti pinigų. Verslo tikslas gali būti pasiektas tik vienu atveju, kai jis subalansuoja savo interesus kartu su tų asmenų, kurie jiems dirba, ir su tų, kuriems parduoda prekę. Taigi verslas tokiu būdu pasaulį padalija į dvi dalis: klientų ir darbuotojų rinką. Tik patenkintas darbuotojas gali dirbti taip, kad liktų patenkintas klientas, kuris sutiktų mokėti pinigus.

Verslas veikdamas abiejose rinkose apklausia, matuoja, nusistato rodiklius. Verslas nuolat tiria žmones, apklausia potencialius klientus, savo esamus ir būsimus darbuotojus. Kitaip tariant, yra išmatuojami kliento vertinimo kriterijai: poreikis, amžius, išsilavinimas ir t. t. Pasirodo, kad galima išmatuoti net darbuotojo sąžiningumą. Tada verslas gerai žino, ko žmogus nori, jam lengvai pritaiko darbo sąlygas, lengviau iš jo išsiprašo maksimumo.

Tačiau verslas nepriverčia nė vieno darbuotojo dirbti ir nė vieno nepriverčia kažko pirkti, viskas vyksta savo valia. Taigi, sėkmingas veikimas abiejose rinkose duoda rezultatą: pelną, išaugusią akcijų vertę.

Savivaldoje pasigendama žmogiškumo
„Kaip tikslo siekia savivalda? Savivalda užstoja žmones, o mes esame labai skirtingi, turime įvairių poreikių. Žmogus yra nepalyginimai daugiau negu dvi rinkos, kurias pasirenka verslas. Vadinasi, vietiniam ar valstybės politikui yra nepalyginimai sunkiau negu verslininkui įvykdyti savo tikrąją misiją“, – pabrėžė R. Vaštakas.

Kaip viskas matuojama savivaldos regiono, valstybės valdymo lygmenyse? Ogi turime rodiklius: bendrasis vidaus produktas, disponuojamos pajamos, gyvenimo lygis ir t. t.

Pranešėjo nuomone, ekonominiai rodikliai gali būti teisingai matematiškai paskaičiuoti, bet jie ne visada informatyvūs. Štai atvažiavo vienas investuotojas, atsivežė įrengimų už 200 milijonų eurų ir  įdarbino dešimt žmonių. Atvažiavo kitas investuotojas, investavo penkis milijonus eurų, bet  įdarbino 350 darbuotojų. Antru atveju bus daug mažesnės investicijos žmogui, tačiau nauda vietiniam darbuotojui ir savivaldybei yra daug didesnė.

Kitas pavyzdys – Lietuvos BVP vienam gyventojui auga. Šis rodiklis įvestas, kad būtų galima palyginti valstybių pajamas vienam gyventojui. Tačiau šis rodiklis netinka šalies viduje esančiam žmogui. BVP tampa vis mažiau tinkamas matuoti turtingumą, jis net nėra patikimas gamybos matas. Jeigu maža gyventojų dalis gauna dideles pajamas, o didelė gyventojų dalis – mažas, ką tuomet pasakys BVP vienam žmogui? Jeigu visi uždirbtumėme vienodai – viskas būtų teisinga.

Neteisingai vertiname ir skurdo ribą. Iš tiesų skurdo rodiklis visiškai neatskleidžia skurdo ribos.

Žmogus, kuris dirba turguje pagal patentą, turi du namus, mašiną, uždirba pakankamai daug, bet jis nesistengia mokėti mokesčių. Taigi, jis jau yra žemiau skurdo ribos.

Kitas pavyzdys – žmogus, kuris multimilijonierius, šiuo metu gyvena Graikijoje, nusprendžia pasiimti trejų metų atostogas. Lietuvoje atlyginimo negauna, parvažiuoja tik pažiūrėti, ar dar bestovi jo namas. Jis – multimilijonierius, bet šiuo metu neuždirba nė euro, vadinasi, jis yra žemiau skurdo ribos.

„Rodikliuose sunkiausia rasti svarbiausią – žmogų. Tai, kaip mes turėtumėme sužinoti, kas svarbiausia žmogui, piliečiui, rinkėjui. Kaip sužinoti, kokia gyventojo savijauta, ko jis labiausiai bijo, kuo džiaugiasi. Aišku, reikia į viską žiūrėti strategiškai, matuoti valstybių lygius, tačiau būtina nuomonės paklausti ir žmogaus“ – atsakymą pateikė R. Vaštakas.

Būtina atsigręžti į žmogų
Pranešėjas susirinkusius ragino pamąstyti, kiek dažnai savivaldybė domisi žmonių nuomonėmis. Internete pavyksta surasti tik 2005 m. atliktą išsamią gyventojų apklausą. Išvada – į gyventojų nuomonę atsigręžiama per retai.

„Pirmiausia apklausą reikia vykdyti kiekvienais metais, klausti savo gyventojų, ko jie siekia, nori. Tuomet galbūt mes po kelerių metų imsime suprasti, ko jie iš tiesų nori, išmoksime užduoti reikalingus klausimus“, – pabrėžė universiteto tarybos pirmininkas.

Anot jo, remiantis apklausų duomenimis, informacija iš kitų pasaulio šalių, ekspertų patarimais, reikia sudaryti gyventojų poreikių sąrašą. Numatyti išmatuojamų rodiklių dydžius ir juos tvirtinti savivaldybėje. Tai aukštesnis dalykas nei biudžetas, nes jis veda mus prie tikslo, kad žmogus liktų patenkintas. Tik po to turėtų būti skiriamos lėšos tam, kas mums iš tiesų svarbu.

Jeigu biudžetas bus skirstomas atsižvelgiant ne į finansinius, bet gyventojų rodiklius, tada per tam tikrą laiką mes matysime, kuriame kryptimi savivaldybė juda.

Tai kaip mums pasiekti tokių rezultatų, kurių norime? Pirma, mums turėtų rūpėti pilietis, antra – reikia išmokti nustatyti esamą padėtį išmatuojamais dydžiais ir kelti tik išmatuojamus tikslus, trečia – pasinaudoti geriausiais pasaulio pavyzdžiais.

Štai Butano karalystė turi savo laimės rodiklį. Jungtiniai Arabų Emyratai paskyrė laimės ministrę. Tuo tarpu Lietuva pagal laimės indeksą užima 56-ąją vietą pasaulyje. Pagal statistiką mes visi turėtumėme džiaugtis ir jaustis bent jau vidutiniškai laimingi. Tačiau mūsų nuolatinė būsena toli gražu nėra labai džiuginanti. Tad ką daryti?

R. Vaštakas atsakė, jog žmonės taptų laimingesni, jeigu žinotų, kad valdžia jais rūpinasi. Jeigu dažniau būtų atsižvelgiama į eilinių piliečių nuomonę. Mums reikia žinoti, kad prireikus, valdžia visada mums padės. Stabtelėkime, nusiraminkime ir atlikime tik tuos darbus, į kuriuos galime įdėti dalelę savo širdies.

„Nuolat savo patirtį matuokime išmatuojamais dydžiais, išdrįskime užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus iš žmonių, dėl kurių stengiamės, dirbame ir gyvename. Dirbkime iš širdies ir pasistenkime šiuos punktus paversti įpročiu“, – reziumavo R. Vaštakas.

2016 09 09 25

R. Vaštakas kalbėjo, kad savivaldybė per retai domisi gyventojų nuomone.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94480885
Į viršų