Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi naujas tendencijas. Į didmiesčius atvykę studijuoti studentai vis dažniau būsto dairosi ne nuomai, bet pirkimui. Dar vienas šių metų išskirtinumas, kad dabar studentus domina ir butai atokesniuose miesto rajonuose, ne tik arčiau centro. Be to, būsto rinkoje daugėja sandorių skolintomis lėšomis.
Nuomos kainos kyla
Nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Jaruševičius „Šiaulių naujienoms“ sako, kad studentai vis dažniau įsigyja nedidelės kvadratūros butukus atokesniuose miesto rajonuose. Be to, jauni žmonės nebenori pinigų švaistyti būsto nuomai.
„Tokius pokyčius paskatino pakilusios nuomos kainos ir atpigusios paskolos. Žmonės pasiskaičiuoja ir nenuostabu, kad daugelis renkasi pirkimo, o ne nuomos variantą“, – akcentuoja M. Jaruševičius.
NT eksperto teigimu, nedidelį naujos statybos 50 kv. m butą su vienu miegamuoju, virtuve ir svetaine dabar galima įsigyti už maždaug 40–50 tūkst. eurų. Jei tokio buto nuoma kainuotų apie 300 eurų per mėnesį, tai įmokos bankui paprastai nebūna didesnės kaip 200 eurų už tą patį laikotarpį.
Pasak jo, per šešerius metus – tiek kiek trunka bakalauro ir magistro studijos – išmokama apie trečdalį visos buto vertės, o ir turtas jau nuosavas.
„Nuomininkai išleidžia daugiau pinigų ir dėl tokio būsto turi atkakliau pakovoti. Tuo tarpu pasiėmus paskolą ir įsigijus būstą, jo išlaikymui sutaupoma apie šimtą eurų per mėnesį. Be to, tokius butus pirkti ypač apsimoka toms šeimoms, kuriose yra ne vienas vaikas ir jie taip pat planuoja vėliau atvykti studijuoti į didmiestį“, – privalumus vardija NT ekspertas.
Pašnekovo nestebina ir tai, kad dabar studentai nebijo įsigyti būsto atokiau nuo miesto centro. Tiesiog jauni žmonės domisi naujomis galimybėmis ir ieško ekonomiškesnių variantų. Dabar daugelis studentų turi po automobilį, todėl greitai gali pasiekti bet kurią miesto vietą.
„Toliau nuo miesto centro esantys būstai kainuoja pigiau. Be to, šiandien studentas su automobiliu jau nieko nebestebina. Galbūt todėl jauni žmonės ir nebesidairo būsto būtinai tik miesto centre“, – svarsto M. Jaruševičius.
Nori draugiškų kaimynų
Specialistas informuoja, kad šiuo metu didesnės kvadratūros butus dažniausiai įsigyja jaunos šeimos su vaikais. O mažesnės kvadratūros būstų dairosi vyresnio amžiaus žmonės. Toks jų elgesys yra visai suprantamas. Natūralu, kad užaugus vaikams ekonomiškiau dabartinį būstą parduoti ir įsigyti mažesnį, juk taip susitaupo pinigai už šildymą ir pan.
Taip pat pašnekovas neigia mitus, esą visi naujos statybos butai kainuoja labai brangiai. Priešingai, senos statybos butą išlaikyti gali kainuoti net brangiau. Be to, nereikėtų visko vertinti tik pinigais. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip žmogus jaučiasi gyvendamas naujos statybos name.
Kaip žinia, naujus būstus dažniausiai renkasi jaunos šeimos su panašiomis socialinėmis nuostatomis, ekonominėmis galimybėmis. Kaimynus sieja bendri interesai, jie vienas kitam draugiškesni, dažniau linkę palaikyti kontaktą ir pan.
Tuo tarpu senesnės statybos namuose gyvena skirtingo amžiaus žmonės. Todėl kaimynai ne visada sugeba priimti abiem pusėms naudingus sprendimus. Pavyzdžiui, nepavyksta sutarti dėl automobilių stovėjimo aikštelių kiemuose, lifto įrengimo laiptinėje ir t. t.
Kita vertus, atsiranda ir teigiančių, kad gyventi naujos statybos namuose neapsimoka, nes ten nėra pakankamai išvystyta infrastruktūra ir pan. M. Jaruševičius sako, kad iš tiesų taip gali būti. Tačiau gyvename bendro pakilimo laikotarpiu, kai naujos statybos pasiūlymų atsiranda ir miesto centre. Galbūt pasiūlymai nėra labai pigūs, bet pasitelkus kantrybę įmanoma rasti ekonomiškai palankiausią variantą.
Dažniau skolinasi iš banko
Tuo tarpu ekonomistai patvirtina, kad būsto rinkoje iš tiesų daugėja sandorių skolintomis lėšomis. Banko viešai išplatintame pranešime rašoma, kad Lietuvos gyvenamojo būsto rinkoje mažėja sandorių, kurie sudaromi nuosavais pinigais.
„Ilgą laiką šalies nekilnojamo turto sandorių rinkoje stebėjome tendenciją, kai didžioji dalis gyvenamojo būsto buvo įsigyjama nuosavomis lėšomis. Dabar rinkoje vyksta persilaužimas – sandorių su bankų finansavimu dalis pastebimai auga. Jei 2014-aisiais tokio tipo sandorių buvo 29 proc., tai šiais metais sandorių skolintomis lėšomis dalis yra ūgtelėjusi kone 10 proc.“, – sako privačių klientų tarybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Ekonomistės nuomone, aktyviau skolintis būstui Lietuvos gyventojus skatina gerėjantys lūkesčiai dėl savo ateities. Prieš prisiimdami ilgalaikius finansinius įsipareigojimus gyventojai atsakingai įvertina ir pasveria, ar galės tų įsipareigojimų laikytis ne tik čia ir dabar, bet ir 10 ar 20 metų perspektyvoje. Neatidėlioti sprendimo skolintis būstui gyventojus taip pat skatina ir noras pasinaudoti rekordiškai žemų palūkanų aplinka.
Iš viso per pirmąjį 2016 metų pusmetį bankas suteikė 172 mln. eurų vertės būsto paskolų – kone per pusę daugiau, nei buvo paskolinta tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Suteiktos paskolos būstui vidutinis dydis šiuo metu siekia 53,4 tūkst. eurų (14 proc. daugiau nei 2015 m. pirmąjį pusmetį). Pradinis įnašas būstui įsigyti sudaro vidutiniškai 22 proc. visos būsto įsigijimo sandoriui reikalingos sumos, o būsto paskolos įmokoms skiriama mėnesio pajamų dalis – 26 proc. būsto paskolos gavėjo pajamų.



