Jaunuolių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, darbo paieškos būna dažnai nesėkmingos, kol tuo metu praktikų, galinčių atlikti konkrečias užduotis, trūksta. Baigę mokslus aukštojoje mokykloje šiandien jau drąsiau apsisprendžia įgyti profesiją, o moksleiviai kur kas geriau apgalvoja savo mokymosi kelią. Profesinė mokykla – praktiška karjeros pradžia. Kaip naujus mokslo metus pradėjo Šiaulių profesinio rengimo centras ir apie ką susimąstyti turėtų ne tik mokslus dar kremtantys, bet ir studijas baigusieji?
Priėmimas viršijo lūkesčius
Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Urmonas sako, kad populiarios buvo ir naujausios centro pasiūlytos profesijos.
„Šiemet priėmimo rezultatai mus maloniai nustebino. Turime priėmę apie 1250 mokinių. Mūsų priėmimo planas buvo 1050. Iš 1250 skaičiaus į priėmimo planą neįeina gimnazijos I–II klasės, pagal 9–10 klasės bendrojo ugdymo programą turime dvi klases. Tad į profesinio mokymo programas iš tiesų esame priėmę apie 1200 mokinių“, – sako R. Urmonas.
O populiariausios programos buvo higieninės kosmetikos kosmetiko (į vieną vietą praktiškai pretendavo 2 ir daugiau), tradiciškai išlieka populiari kirpėjo mokymo programa. Gana populiarios buvo logisto ekspeditoriaus mokymo programos, profesijos, susijusios su prekyba ir maisto ruošimu, automobilių remontu.
Naujos Šiaulių profesinio rengimo programos, kurios buvo šiemet siūlomos, irgi buvo populiarumo viršūnėje – tai fotografo, sporto klubo paslaugų darbuotojo, sukirpėjo konstruktoriaus, multimedijos paslaugų teikėjo.
Pasiteiravus apie aukštąjį mokslą baigusiųjų skaičių, R. Urmonas atsako, kad revoliucinių dalykų čia nėra. „Skaičiai panašūs į pernykščius, bet jie – ne mažesni. Iš tikrųjų universitetus yra 85 baigę asmenys ir įstoję pas mus, o kolegijas – 47 asmenys“, – praneša direktoriaus pavaduotojas.
Beje, vyriškas profesijas renkasi tik vienetai moteriškos lyties atstovių – tai pastebi R. Urmonas. „Šiemetinių duomenų dar neturiu. Bet iš tikrųjų remiantis praėjusių metų patirtimi, yra tik vienetai. Takoskyra išlieka tarp vyriškų ir moteriškų programų, nors yra buvę, kad sekretoriaus mokymo programoje turėjome vaikiną ir atvirkščiai, kas susiję automobilių remontu ir stalių programa“, – sako R. Urmonas.
Jaunuoliai linkę mąstyti praktiškiau
„Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad žmonės pamatę, jog su aukštuoju išsilavinimu negali savęs realizuoti, konkrečiai – savęs pasiūlyti darbo rinkoje, tiesiog renkasi darkart, kad turėtų praktišką specialybę. Turime tokių pavyzdžių, kad baigę dizainą ateina pas mus mokytis siūti ir panašiai“, – sako R. Urmonas.
Jeigu žmogus negali savęs realizuoti pagal įgytą išsilavinimą, anot R. Urmono, jam reikėtų kiek nuleisti kartelę ir pagalvoti, kokių reikia praktinių įgūdžių, kaip jis galėtų išplėsti savo turimas kompetencijas, kad galėtų atlikti tai, kas reikalinga darbo rinkoje.
„Siūlyčiau baigusiems mokyklą ir besirenkantiems savo kelią nepervertinti savo galimybių, nepaklusti vien tėvelių pageidavimams ir raginimui bet kokia kaina eiti į aukštąją mokyklą, negalvojant, kas bus po to, svarbu – išsilavinimas. Naudingiau pačiam asmeniui pirma pabaigti profesinę mokyklą, įgyti tam tikrą kvalifikaciją ir po to gilinti savo žinias ir kompetencijas aukštojoje mokykloje“, – paaiškina R. Urmonas.
Štai vieni universitetai didžiuojasi saugodami klasikinio universiteto vardą, tuo metu kiti siekia žygiuoti koja kojon su nūdiena ieškodami naujovių. Profesiniame mokyme taip pat negali būti jokios stagnacijos.
„Profesiniam mokymui skiriama europinių lėšų ir mes per paskutiniuosius metus esame atsinaujinę tris padalinius – Mechanikos skyrių, Statybos skyriaus praktinę mokymo bazę ir prekybos mokymo bazę. Tad galime didžiuotis tuo, o tai ir turi įtakos priėmimo rezultatams. Šiuolaikiškos elektromontuojojų, suvirintojų, santechnikų, apdailininkų, stalių ir visos eilės prekybinių sričių darbuotojų rengimo bazės. Įranga yra labai brangi ir be investicijų, be paramos būtų pakankamai sudėtinga ją įsigyti. Kalbant apie naujoves, galima paminėti ir taikomą pameistrystės formą. Dalis mokinių, kurie dirba, bet jausdami, kad jiems trūksta žinių, ateina mokytis pas mus. Pas mus jie įgauna daugiau teorinių žinių, o tuo metu įmonėse mokosi praktinių dalykų, tiesiog dirbdami savo darbą pagal darbo sutartį“, – sako R. Urmonas.
Tačiau kartais galimybėms tobulėti užkerta pats darbdavys. Pasak R. Urmono, yra vengiančių ir nematančių poreikio tobulintis savo darbuotojui, manydami, kad tai jo asmeninis reikalas.



