Išsamiau susipažinus su Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų techninio sutvarkymo projekto eiga iškyla dvi sunkiai paaiškinamos vietos.

1. Kodėl miesto centrinė aikštė – miesto širdis – atiduodama pramogų šėlsmui? Tuo pat metu laisvei paaukojusiems brangiausią turtą – gyvybę, patirtoms kančioms, sugriautam gyvenimui ir viltims skiriama vieta tik antrame plane – skvere? Ar tai laisvės kainos nesuvokimas dėl silpnų istorinių žinių, ar sąmoningas laisvės aukų neįvertinimas? Gal tai mūsų miesto valdžios ir deputatų noras turėti paminklą, iškilmes arčiau darbo vietos?

2. Susidaro vaizdas, kad projekto autorius ar autoriai blaškosi po tą išplėtotą erdvę, sukdami galvas, ką čia daugiau prigalvojus (skveras griaunamas, aikštėje statomas gigantiškas ekranas ir ištaigingas fontanas). Tilžės gatvės atkarpa siaurinama tam, kad Europos pinigėliai būtų išnaudoti. Visa tai kvepia, kaip įprasta sakyti, lėšų švaistymu. Visi tie projekto pristatymai primena kūrinėlį „Karalius nuogas“. Plojama, dėkojama.

Šio rašinio tikslas – ištraukti tą įklimpusį vežimą, padėti autoriui įvaldyti dalį erdvės ir neįklimpti į tuščią, betikslį išlaidavimą.

Aktyviau turėtų reikštis buvę tremtiniai, kaliniai, pokario partizanai, jų vaikai, artimieji, miesto inteligentija. Dar yra nemažai ženklų, kad kova už laisvę, jos vertinimą, nėra pasibaigusi.

Projekte naujų, nepamatuotų statybų įsibrovimas į pilnai sutvarkytą skverą – suplanuotas lėšų švaistymas, tolygus finansiniam nusikaltimui.

Jei to nepastebi mūsų valdžia ir deputatai, tuo turėtų susidomėti tarnybos, kol dar neprasidėjo griovimo darbai.

Savivaldybės skveras
Savivaldybės skveras naujai rekonstruotas, sudėtos gausios lėšos. Turi visa, kas reikalinga lankytojams aptarnauti.
Projekte siūloma griauti paminklą ir visą reprezentaciją įrengti čia. Vienintelis argumentas, kad visa ši vieta esanti, anot projekto autoriaus, istorinė erdvė.

Kas tą erdvę stimuliuoja, koks istorinis palikimas, lieka neaišku.

Gal po 1863 m. sukilimo pastatyta cerkvė (1937 m. cerkvė nugriauta), simbolizavusi vieningą ir vientisą Rusiją su stačiatikių tikėjimu? Gal internacionalo įtaka „pasaulį seną išardysim“?

Bet skveras naujai sutvarkytas, sudėti pinigėliai, šiauliečių mėgstamas, nėra senas. Istorinė erdvė lieka mistinė. Jei ši vieta būtų tuščia, ir tai paminklui Tautos laisvei ši vieta nėra tinkama. Pagal projektą paminklas atsidurtų skvero gale, Savivaldybės pastato šešėlyje.

Tuo pat metu centrinė aikštė tuščia, turinti dargi Prisikėlimo vardą, skirta pramogoms. Rodome nepagarbą žmonėms, paaukojusiems brangiausią turtą – gyvybę – už mūsų ir sekančių kartų laisvę.

Už tai, kad paminklai su visa reprezentacija stalinizmo ir hitlerizmo aukoms būtų Prisikėlimo aikštėje, Savivaldybės skvere nuo gatvės pusės atstatome meniškus, buvusius vartus. Iš abiejų pusių sieneles, kurios primintų paukščio sparnus, užsodiname po angeliuką su dūdelėmis. Vienas palydi, kitas sutinka išeinančius iš Katedros.

Projekte minima istorinė erdvė padovanojama miesto širdžiai – Prisikėlimo aikštei. Savivaldybės skverą paliekame ramybėje.

Dėl karių kapinių
Pritariu anksčiau V. Purono pateiktai nuomonei: karių kapinių neliečiame. Tai užsimotai pertvarkai kapai netrukdo. Tas minimas Aušros alėjos ašies atstatymas nėra reikšmingas ir veda į niekur.

Karių kapai ir tas kuklus paminklas kalba apie skaudžias istorijos pamokas. Žuvę kariai pagal krikščionišką moralę jau nėra priešai. Anksčiau žuvusieji buvo laidojami kartu tose pačiose kapinėse. Čia žemišką kelionę baigė motinų vaikai, išlydėti su ašaromis ir ne vienas peržegnoti, negrįžę apraudoti. Ir ne didvyriai, bet dviejų grobuonių, susipešusių dėl svetimų žemių ir įtakų zonų, aukos. Vokietija padarė išvadas, pasimokė. Todėl klesti, tapo svarbiausia donore ne tik Europoje.

Kremlius ir toliau vykdo ginkluotės lyderystės ir zonų įtakos politiką, priversdama savo kaimynus nesaugiai jaustis. Tai šių karių kapinių pamoka.

Aikštė prieš kolegiją
Aikštė prieš kolegiją gali būti tvarkoma, rekonstruojama, kaip ir projekte. Trečia kelio juosta, kalnelis, želdiniai nepagadins.

Svarbu, kad planuojamos turistinių autobusų ir automašinų stovėjimo aikštelės būtų talpios.

Tilžės gatvės siaurinimas
Ši gatvė svarbi tuo, kad tiesiausiu keliu per trumpą laiką galima iš vieno miesto pakraščio patekti į kitą arba į miesto centrą.

Pateiktame projekte Vytauto gatvės ir Katedros atkarpoje gatvė bus siaurinama. Ardoma 1,5 m pločio juosta ir jos vietoje atsiras dviračių takas, skirtas jaunimui ir pensininkams. Ties Vytauto gatve, apžergęs dviračius, jaunimas vyks į Prisikėlimo aikštės pramogų šėlsmą, pensininkai – į Katedrą melstis.

Bus mažinamas greitis iki 30 km/val., kad priverstų vairuotojus aplenkti aikštę, sukti puslankį šalutinėmis gatvėmis. Reikia bloginti važiavimo sąlygas, siaurinti gatvę. Drausmintų ir dviračių takas, kad nesusidurtų su dviratininkais. Numatytas dar ir akmenų grindinys, kuris stabdys įsismarkavusius. Bus sukurta papildomų darbų (nereikalingų) Europos pinigėliams išleisti. O tai svarbiausia.

Eismo abėcėlė sako, kad norint išvengti autokamščių, avarijų gatvės platinamos, tiesinamos.

Numatomos greičio atkarpos. Mažės kuro sąnaudos, mažės tarša. Miestas bus saugesnis, sveikesnis.

Eksperimentuokime pastatę kelio ženklus ir matysime, koks mūsų vairuotojų sąmoningumas. Brodvėjuje neišnaudotos galimybės važinėtis dviračiais. Čia saugiau važiuoti negu kaimynystėje su intensyviu eismu.

Gatvės įtaką aikštėms, skverui sumažintų meniška sienelė – alyvų krūmų grupės. Alyvos anksti sulapoja, ilgai išlaiko lapus, nereiklios, siekia 2–2,5 m aukščio. Paminklo neužstos.

Dėl želdinių
Mūsų valdininkai pareiškė, kad pavėsio nebus. Vietiniai medžiai bus keičiami į importinius: retašakius, rutulinius, žemaūgius, lėtai augančius ir pavėsio neduodančius. Lėtas augimas duos naudos ir sulėtins mūsų norus turėti greit ir daug.

Tokie medžiai labiau tiktų, kur intensyvus eismas, prie sankryžų, kur reikalingas geras matomumas, erdvė.

Parkuose, skveruose, poilsiui skirtose vietose nereikėtų atsisakyti mūsų vietinių liepų. Jos greitai auga, ilgametės, o tai labai svarbu. Nereiklios, plastiškos. Karpant lengva reguliuoti aukštį, lajos formą. Mūsų tautos pamėgtos. Seniausios deivės Laimos, kuri rūpinasi viskuo, kas gyva, medis. Pasivertusi gegute gali išpranašauti ateitį. Liepos teikia jaukumą ir pavėsį, daug kitų malonių.

Pavėsis – tai svarbi medžių dovana. Buvo kaltinama, bauginama amarais. Tenka pripažinti, kad tie plikieji (neturi dangos) neskiria savų ar importinių liepų, greitai ar lėtai augančių. Svarbiausia sąlyga – karštas ir sausas oras, verčiantis sunaudoti daug augalo sulčių. Ne kiekvienais metais to lipčiaus būna, laikotarpis trumpas.

Suoliukus statykime ne po medžiais, bet tarp medžių, kaip Kauno Laisvės alėjoje. Suolai valomi, kiemai šluojami. Prie teršėjų buvo galima paminėti ir paukščius giesmininkus: zylutes, kikilius, dagilius ir kt., mėgstančius liepas. Jie taip pat šį tą numeta. O pridėjus erkes, darosi baisu. Taip sėjama baimė želdiniams, nors nuo seno žinoma, kad sveikas ir jaukus yra žalias miestas, aplinka. Tas nuplikinimo proveržis atspindi jų veikėjų sumenkusią dvasią.

Prisikėlimo aikštė
Prisikėlimo aikštėje pagal projektą bus statoma pora brangių statinių, skirtų pramogai. Jie pristatomi, kaip modernizacijos spindesys. Bet tai praeitis. Dabar kuriamos ekologiškai pagrįstos aikštės. Žalios, nesukaustytos betonu, lengvai keičiamos. Pasiklausius oratorinių kalbų apie projektą, kokia šviesi ateitis laukia aikščių ir šiauliečių, gali prarasti loginį mąstymą ir atsidurti malonioje euforijoje. Jei aukso kalnus žadėtų partijų nariai, einantys į Seimą, – nieko blogo. „Mūsų partija nesurinko absoliučios balsų daugumos, todėl pažadų įvykdyti negalime, nes ne taip balsavot. Kalti patys“ (V. Uspaskich).

Projekte numatyti statiniai yra abejotinos naudos, o išleistos bus didelės pinigų sumos, Europos skiriamos lėšos.

Įspūdingiausias statinys – išilgai Varpo gatvės 10 m aukščio ekranas, skirtas liaudžiai rodyti kino filmus, o užsilipus prie ekrano bus aikštelė iš 10 m aukščio apžvelgti, fotografuoti aikštę. Panoraminio vaizdo nebus. Matysime tuos pačius pastatus, kaip ir būdami aikštėje.

Kiek tas malonumo kainuos – nekalbama. Spėjama, kad reikėtų pakloti šešiaženklį skaičių.

Pirmame projekte numatyta, kad kiną žiūrėsime stovėdami. Mes, pensininkai, jau buvome pasirengę neštis kėdes kaip sovietmečio pradžioje, kol dar nebuvo kultūros namų. Atvažiuoja kinas – kėdes atsinešam, kinas išvažiuoja – kėdes parsinešam namo.

Paskutiniame projekto pristatyme atsirado ir suolai. Bus atnešami ir išnešami.

Ateis žvarbus rudenėlis, žiema. Pavasarį oras greit nesušyla, pliaupia lietus. Kas tokiu metu žiūrės kiną ar atrakcijas, kai namuose, šiltoje patalpoje, turime televizorius, internetą.

Tokie ekranai, skirti vargstančiai liaudžiai, jau atgyveno.

Paskutiniame projekto pristatyme, kad toks didelis ir brangus statinys, neturėdamas nuolatinio darbo, nenuobodžiautų, ekrano papėdėje siūloma sukurti (ne taip lengva) pramogų verpetą-šėlsmą. Galėtų vykti žaidimai, varžybos, koncertai, scena surenkama, vėl išardoma, bus leidžiama statyti palapines ir t. t. Žodžiu, toje aikštės dalyje linksminkitės, kas kaip išmanote.

Bet, mielieji, čia yra Prisikėlimo aikštė, o ne pramogų aikštė!

Kaip patenkinti aukščio ir ekrano mėgėjus?
Aikštės šone pastatykime karoblę (nuo žodžio kartis, lipti, užlipti). Tai medinis, mažai vietos užimantis statinys, skirtas apžvelgti aplinką iš viršaus. Mano gimtinėje, Graužikų dvaro kalne, stovėjo dvi tokios karoblės. Viena buvo skirta apžvelgti medžių viršūnes, kita – ant kalno viršaus. Nuo jos atsiverdavo nuostabūs vaizdai į Žemaitijos gilumą. Per Joninių šventę iš jos matydavome Šatrijos ir Medvėgalio šventinių laužų pašvaistes 28–30 km atstumu. Karoblė – ne svetimkūnis, bet mūsų tautinis kultūrinis paveldas. Lauko ekrano ištroškusiems siūlau statyti pėsčiųjų bulvare, šalia Kaštonų alėjos esančioje nišoje, kuri šiauliečiams yra patogiausia vieta!

Yra ir kilnojamų ekranų. Už nepalyginamai mažesnes išlaidas. Užlipęs į karoblę, galės iš viršaus stebėti, fotografuoti, filmuoti aikštę. Kiti galės bulvare žiopsoti į ekraną.

Fontanas
Fontanas 80 m ilgio, 4,5 m pločio, vanduo teka išilgai Aušros alėjos ir ties Varpo gatve krenta iš 1,5 m aukščio kriokliu. Jame atsispindės Katedra. Sumanymas nėra blogas. Tai yra prabangus įrenginys.

Kyla klausimas, ar fontanas veiks tik per šventes, iškilmes, ar pastoviai iki užšąlant? Tuomet su vandeniu nuplauktų nemaži pinigėliai. Fontanas reikalauja nuolatinės priežiūros. Jei tas vanduo būtų grąžinamas vėl į sistemą, ar ilgiau pastovėtų – greitai užsiterštų. Tuščias – šiukšlėms vieta.

Į tuos klausimus atsakymas negautas.

Turime pavyzdžių iš pietinio rajono baseinėlių istorijos. Papuoš aplinką, atspindės dangaus debesėlius, ar namo kampą, vaikučiai taškysis. Baigėsi tuo, kad baseinėliai tapo šiukšlių dėžėmis ir teko juos likviduoti.

Dėl atspindžio
Vandenyje pilnai atsispindi tik tie statiniai, medžiai, kurie yra arti vandens, ir jei vandens paviršius ramus, lygus. Galima pasitikrinti, nuėjus prie ežero.

Prisikėlimo aikštei, atgavus teisę į pavadinimo prasmę, prabangus ir brangus fontanas taptų nereikalingas. Aikštės pavadinimas įpareigoja, kad tai būtų ne pramogų, linksmybių, bet istorinės atminties ir susikaupimo vieta, skirta ateinančioms kartoms priminti, kokia didelė laisvės kaina, kad ją reikia branginti. „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.“ Tuo pačiu supažindinti su Šiaulių miesto, regiono istoriniu, kultūriniu, socialiniu palikimu, švietėjais ir veikėjais.

Prisikėlimo aikštėje vyktų valstybinių švenčių minėjimai, pagerbiami žuvusieji, dedamos gėlės, sakomos trumpos kalbos. Tolesnė renginių tąsa vyksta iš anksto numatytose vietose, tai kaip įprasta Kaune, Vilniuje ir kitur.

Prisikėlimo aikštei reikalinga naujas projektas
Tai būtų želdinių, erdvės ir paminklų ir mažosios architektūros darinys. Aikštė žalia, jauki, ekologiškai šiuolaikiška, nesustingusi, nesukaustyta nereikšmingų, brangių statinių, todėl lengvai keičiama. Nereikalauja didelių sąnaudų. Projektas lengvai paruošiamas ir realizuojamas, nes nėra kapitalinių statinių.

Kokie ir kam skirti paminklai, atminimai, pagerbimai, istoriniai įvykiai, datos ir visa kita, turi spręsti šiauliečiai. Žmonių grupė (komisija, sudaryta iš tremtinių, kalinių, partizanų atstovų, istorikų, etninės kultūros žinovų, menininkų, inteligentijos) turėtų sudaryti sąrašą, kuris turėtų būti išsamus.

Projektuotojų, konkurso dalyvių, menininkų laukia pats sunkiausias ir svarbiausias uždavinys, kokia menine forma visa tai įgyvendinti, kaip išdėstyti, suderinti.

O aplinką paruošti yra žymiai lengviau.

Pagal naują projektą pagrindinio paminklo vieta – kiek arčiau Varpo gatvės. Paminklas ir iškilmių aikštė orientuota į Tilžės gatvę.

Pagrindinis paminklas turi dominuoti, kalbėti suprantama kalba.

Aikštę supa žalios juostos, sudarytos iš medžių, dekoratyvinių krūmų, gazono, mažosios architektūros. Tokios žalios juostos uždengia Aušros alėją. Ilgainiui tampa pati šviesiausia, nes nutolusi nuo pastatų ir gauna daugiausiai šviesos. Priešingoje pusėje senieji medžiai palaipsniui keičiami jaunais. Žalumoje sudaromos tuščios erdvės, nišos, skirtos paminklams, atminimo lentoms, skulptūroms, suoliukams.

Sodmenų įvairovė gausi. Pasirinkimo galimybės didelės. Suderinti, sukomponuoti gali padėti Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotojai.

Paruošus aikštės žaliojo ploto apimties planą, dar šiais metais, ypač ties Aušros alėja, būtų galima ruošti vietą želdiniams. Aikštę be didelių pastangų iki norimo dydžio galima sumažinti sodiniais. Ilgainiui šiauliečiai turėtų sveiką, žalią, jaukią aikštę, pripildytą istorinių, kultūrinių, atminties paminklų, atsirastų vietos ir dabarties menui.

Pravartu pasimokyti iš Kauno karo muziejaus sodelio. Tai – paminklų ir žaliosios architektūros darinys. Nuo gatvės dengia liepų lajos tanki eilė, įsiterpę pavieniai medžiai. Aikštė yra ne vien iškilmingų renginių, bet kauniečių pamėgta vieta, nors nei ekrano, nei ištaigingo fontano nėra. Čia atvyksta ekskursijos, atvedami moksleiviai, supažindinami su knygnešių veikla, kad pajustų, koks brangus lietuviškas žodis, su iškovota laisve, nepriklausomybe, kovų vietomis ir datomis, tautai nusipelniusiais žmonėmis. Tai istorijos pamokų pakartojimas. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities.“

Prisikėlimo aikštės projekte vyrauja pramogos. Po to stebimės, kad mūsų jaunimas lengvai išsiskiria su Tėvyne.