Pesimistinės prognozės buvo per daug optimistiškos – bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo mažiau abiturientų, nei planuota. Ekspertai aiškina, kad viskas dėl padidintos priėmimo kartelės ir nesugebėjimo susidoroti su demografiniais iššūkiais. Spėjama, kad galbūt daliai abiturientų aukštojo mokslo nebereikia, galbūt atsidaro daugiau norinčių pasidaryti pertrauką prieš studijas. Arba jaunuoliai tiesiog panoro aukštesnės studijų kokybės ieškoti užsienyje.
Jaunuoliai mieliau renkasi sostinę
Šiaurės Lietuvos kolegijos direktorius Mykolas Dromantas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šiemet kolegijoje studijuos panašus skaičius studentų, kaip ir pernai. Tačiau akivaizdu, kad Šiaulių aukštosioms mokykloms nepavyksta prisivilioti daugiau pirmakursių.
M. Dromantas svarsto, kad galbūt viena iš priežasčių yra netinkama aukštųjų mokyklų finansavimo sistema. Jo nuomone, finansavimas turi būti stipriau siejamas su aukštųjų mokyklų veiklos rezultatais: „Valstybė neturi plano, kiek ir kokių aukštųjų mokyklų Lietuvai reikia. Lėšos išbarstomos bet kaip. Kol kas, aukštosioms mokykloms leidžiama egzistuoti ir laukiama, kol jos pačios numirs. Tuomet be jokių pastangų būtų galima pasakyti, kad problema išspręsta.“
Anot pašnekovo, toks požiūris susierzinimą kelia tiek aukštosioms mokykloms, tiek visuomenei, tiek potencialiems studentams. Kitaip tariant, jaunimas stodamas į aukštąją mokyklą nežino, kokia ateitis laukia mokyklos. Tuo tarpu valstybė neturi nei strategijos, nei vizijos, kaip problemą spręsti.
Kolegijos direktorius svarsto, kad galbūt nuo studijų Šiauliuose jaunuolius atbaido ir mokslinių laboratorijų trūkumas. Štai, pavyzdžiui, Vilnius gali pasigirti pasaulinio lygio inovacijų centrais. Tuo tarpu Šiauliuose – jų nė su žiburiu nerasi. Jeigu Šiaulių regione atsirastų inovacijų slėnis, galbūt jaunimas liktų studijuoti Šiaulių aukštosiose mokyklose.
M. Dromantas sako, kad nieko nelemia ir pakeltas stojamasis balas. Tokiu būdu tik bandoma parodyti, kad kažkas daroma, kad situacija aukštajame moksle gerėtų, tačiau realiai tai nieko nekeičia: „Kas iš to, jeigu daugelis pasitvirtino minimalų stojamąjį balą. Studentai su mažais balais vis tiek įstojo, dėl to niekas nepasikeitė.“
Kolegijos priverstos konkuruoti
Neretai ekspertai aiškina, kad valstybė išloštų, jeigu sumažėtų žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Esą tuomet aukštosios mokyklos būtų priverstos sutelkti dėmesį į studijų kokybės gerinimą. Tuo kolegijos vadovas atkerta, kad jau dabar kolegijos yra priverstos gerinti studijų kokybę, priešingu atveju jos neišliktų.
„Rinkoje privačios kolegijos turi konkuruoti su valstybinėmis, visiškai nelygiaverčiais pagrindais. Jokio finansavimo negaunančios kolegijos yra priverstos maksimaliai sutelkti dėmesį į studijų kokybės gerinimą. Priešingu atveju kolegijos durų neatvertų joks jaunuolis ir juo labiau nesutiktų mokėti už studijas“, – pabrėžia M. Dromantas.
Šiek tiek kitokia situacija yra valstybiniame sektoriuje. Konkurencija valstybinėse mokyklose vertinama pagal tai, kiek priimama studentų. Jeigu daug – vadinasi, kokybė yra gera.
Pašnekovo nuomone, tai yra iškreiptas kokybės vertinimo kriterijus: „Ne studentų skaičius lemia aukštosios mokyklos studijų kokybę. Kokybę lemia apsirūpinimas laboratorijomis, dėstytojų kvalifikacija, galimybė įsidarbinti baigus studijas. Jeigu šie kriterijai įvykdomi, galima sakyti, kad studijos yra tikrai kokybiškos, o jeigu nors vienas iš jų neveikia, vadinasi, kokybė yra prasta.“
Direktoriaus nuomone, aukštojoje mokykloje studijuoti verta. Jaunuolis, pravėręs aukštosios mokyklos duris, studijoms paskyręs trejus ar ketverius metus, pasižymi geresniu išprusimu, daro mažiau klaidų, valdydamas asmeninius finansus, kurdamas ateities planus.
Aišku, egzistuoja ir kita medalio pusė. Šiandien darbo rinkai trūksta žmonių, turinčių konkrečią profesiją ir galinčių iš karto įsilieti į konkrečios įmonės veiklą. Tuo tarpu įgijusių aukštąjį išsilavinimą yra per daug. Galima manyti, kad tai strategavimo klaidų rezultatas.
Gyvenimas Šiauliuose studentų nedomina
Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė dienraščiui sako, kad stojančiųjų mažėjimui įtakos turi demografinė situacija ir emigracijos procesai. Atsiranda ir tokių, kurie baigę vidurinę, nusprendžia padaryti pertrauką ir, pavyzdžiui, metus praleisti savanoriaujant.
„Tai yra visiškai suprantami, dėsningi procesai, jaunimas ieško savęs. Nematau jokių didelių pokyčių. Tie, kurie nori studijuoti, ir toliau studijuoja. Mes savo kolegijoje studentų sumažėjimo tikrai nejaučiame“, – tvirtina N. Šedžiuvienė.
Ji sako, kad vienas pagrindinių kolegijos privalumų – galimybė studentams pasipraktikuoti verslo įmonėse. Atlikę praktikas jaunuoliai neretai gauna pasiūlymą įmonėje dirbti.
Tiesa, ne visi jauni žmonės tokį pasiūlymą priima. Anot direktorės, tam yra kelios priežastys. Kai kurie pasiūlymo nepriima, nes jų netenkina siūloma alga. Kiti nebenori gyventi toje pačioje vietoje, kur studijavo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje jie mato geresnes tiek įsidarbinimo, tiek pragyvenimo perspektyvas, todėl Šiaulius palieka. Tuo tarpu trečioji grupė savo tolimesnę karjerą mato tik užsienyje.
„Turbūt reikia stengtis ir bendromis jėgomis kažką daryti, kad ir Šiauliai taptų patrauklesniu miestu tiek stojantiesiems, tiek baigiantiems aukštąsias mokyklas. Reikia galvoti, kaip sudominti pirmakursius, kaip juos skatinti studijuoti, o vėliau dirbti ir likti Šiaulių regione“, – pabrėžia N. Šedžiuvienė.
Kolegijos vadovės nuomone, aukštųjų mokyklų niekada nebus per daug. Kuo daugiau šviesių žmonių turėsime, tuo turtingesnė bus Lietuva. Anot jos, patys stojantieji sureguliuos aukštųjų mokyklų skaičių. Jeigu mokykla nebus populiari, tuomet ji ir neišliks. Aišku, tai nereiškia, kad prie bendrų sprendimų priėmimų neturėtų prisidėti ir valstybė.
Siūlo daugiau į save investuoti
Šiaulių universiteto Komunikacijos, rinkodaros ir neakademinės veiklos tarnybos karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė pabrėžia, kad vien tik diplomas sėkmės darbo rinkoje negarantuoja.
„Sėkmė darbo rinkoje priklauso nuo asmens įdirbio. Darbo rinka pastaraisiais metais vis sunkiau nuspėjama – tai, kas paklausu šiandien, nebūtinai bus reikalinga rytoj. Todėl asmuo, kuris siekia susirasti darbą, turi būti universalus – įgijęs įvairių kompetencijų, žinių, įgūdžių, plačios pasaulėžiūros“, – sako S. Gintilaitė.
O tai gali garantuoti aukštasis išsilavinimas. Aukštosios mokyklos siūlo ne tik aukštos kokybės studijas, bet ir galimybę atlikti praktiką Lietuvoje ir užsienyje, išvykti studijuoti pagal įvairias programas, tapti įvairių organizacijų savanoriais, dalyvauti susitikimuose su būsimais darbdaviais, keistis kontaktais ir pan.
„Aukštasis išsilavinimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs šiuolaikinės visuomenės augimui ir plėtotei. Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys turi realesnes galimybes prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo. Europos Sąjungos institucijos skatina visas šalis nares atsakingai dirbti formuojant aukštojo mokslo politiką, siekti didesnio aukštąjį mokslą baigusiųjų skaičiaus, tobulinti mokymo ir mokymosi kokybę, plėsti mobilumą, partnerystę, kurti efektyvius valdymo ir finansavimo mechanizmus“, – pasakoja karjeros konsultantė.
Taip pat nieko blogo, jeigu abiturientas nusprendžia studijas pasirinkti po metų pertraukos. Jei žmogus yra neapsisprendęs dėl ateities profesijos, skubėti nereikia. Yra labai daug galimybių save išbandyti – dirbti, savanoriauti, atlikti karinę tarnybą, dalyvauti seminaruose, konferencijose, karjeros ir kontaktų mugėse, jei nepavyko gerai išsilaikyti brandos egzaminų – juos perlaikyti. Svarbiausia pažinti save, kad žmogus nesigailėtų pasirinkęs specialybę, nes tai taip pat nemotyvuoja ieškoti darbo ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Darbo paieškos, įsitvirtinimas darbo rinkoje reikalauja labai daug pastangų. Siekdamas gero darbo privalai būti aktyvus, išsiskirti iš minios žiniomis, charakteriu, įgūdžiais. Niekada negalima sustoti – būtina tobulėti, negailėti investuoti į save laiko ir pinigų“, – reziumuoja S. Gintilaitė.
M. Dromantas: „Valstybė neturi plano, kiek ir kokių aukštųjų mokyklų Lietuvai reikia.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
N. Šedžiuvienė sako, kad reikia ieškoti būdų, kaip jaunimą išlaikyti Šiauliuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
