Apklausų rezultatai rodo, kad dauguma šalies gyventojų, tapę pensininkais, vis dar tikisi gyventi iš „Sodros“. Taupymo ir kaupimo senatvei būdai jiems neįdomūs. Tik nedidelė dalis gyventojų pensijoje planuoja gyventi iš santaupų ar nekilnojamojo turto. Dar mažesnė dalis tikisi sulaukti paramos iš vaikų. Netrūksta tik planuojančių sulaukus pensijos toliau dirbti. Ekonomistai sako, kad tokios tendencijos nėra palankios. Perspėja, kad taip mąstydami ateityje galime likti visai be pensijos. Tuo tarpu kiti specialistai ramina ir sako, kad dabartine „Sodros“ sistema galima pasitikėti.

Pasigendama finansinės kultūros
„Bijau, kad demografinės tendencijos Lietuvoje byloja visai ką kita. Pasikliauti vien tik „Sodra“ būtų rizikinga. Tai tas pats, kas dėti visus kiaušinis į vieną krepšį. Įvykus tam tikroms krizėms iš tiesų galima likti apskritai be jokios pensijos“, – „Šiaulių naujienoms“ sako finansų analitikė Jekaterina Rojaka.

Finansų analitikė pasakoja, kad prastėjantis dirbančiųjų ir išlaikytinių skaičiaus santykis negali neturėti įtakos „Sodros“ rezultatams ir biudžetui. Todėl labai svarbu nuo pat pirmosios darbo dienos išsiugdyti įprotį taupyti būsimai pensijai, tačiau Lietuvoje tokios kultūros pasigendama. Ekonomistės nuomone, tai nėra gerai, reikia suprasti, kad „Sodra“ orios senatvės negarantuoja. Kitaip tariant, priešpensiniame amžiuje ką nors daryti yra per vėlu, nes laiku nesukaupus pakankamai pinigų, neatlikus investicijų tinkamu laiku, senatvėje bandyti visa tai atpirkti yra praktiškai neįmanoma.
„Apklausos rodo, kad lietuviai labai mažai dėmesio skiria taupymui. Aišku, galbūt ne visi taupyti turi galimybių. Kita vertus, kai kuriems atrodo, kad taupymas atsidedant eurą per dieną ar savaitę yra per kuklus, tačiau net ir tai duotų rezultatų artėjant pensiniam amžiui“, – akcentuoja J. Rojaka.

Ji pastebi, kad apie pensiją dažniausiai galvoja žmonės, kurie turi papildomą eurą ir jį gali skirti ne tik kavos puodeliui, bet ir taupymui. Tuo tarpu sunkiai suduriantiems galą su galu net kavos puodelis gali pasirodyti didelė prabanga. Tokiu atveju galbūt ir taupymas gali pasirodyti kaip prabanga, nors iš tiesų tai yra būtinybė.

Pašnekovė sako, kad valstybė galėtų aktyviau prisidėti prie taupymo kultūros diegimo. Štai prieš dešimt metų daugelis gyventojų, važiuodami automobiliu, vengdavo segtis saugos diržus. Tuo tarpu šiandien vargu ar pavyktų rasti vairuotoją, kuris neprisisegtų saugos diržo ar nepasodintų vaiko į specialią automobilio kėdutę. Tiesiog valdžia ėmėsi griežtesnių priemonių ir dėl to kultūra pasikeitė.

„Vertinant dabartinę mokestinę situaciją ir senjorų skaičių, akivaizdu, kad išėjus į pensiją „Sodra“ mums tikrai neišmokės aukso kalnų. Paprasčiausiai tai būtų nelogiška ir nekorektiška. Todėl valstybė turėtų dėti daugiau pastangų, kad kultūra po truputį keistųsi“, – pabrėžia J. Rojaka.

Prireiks daugiau investicijų
Stebint besikeičiančias tendencijas matyti, kad mes visi dirbsime gerokai ilgiau nei dabartiniai pensininkai. Todėl bet koks darbas, kurį gautų senjorai, net pusė ar ketvirtadalis etato, padėtų užtikrinti sotesnį gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus. Aišku, sulaukę pensijos mes visi norėtume daugiau keliauti, pamatyti pasaulį ir gyventi kaip kitose išsivysčiusiose šalyse. Tačiau akivaizdu, kad šiandien pasikliauti tik socialine sistema yra neverta. Todėl darbas iki mirties iš tiesų gali tapti realybe.

Tačiau net ir ši viltis pasiteisina ne visada. Pašnekovės teigimu, dabartinis Darbo kodeksas apskritai atgraso pensininkus nuo darboviečių. Verslininkai senjorams neskuba sudaryti geresnių sąlygų papildomai užsidirbti. Neįdarbina ne tik laikinam, bet ir sezoniniam darbui.

„Atsiranda daugiau kliūčių ir galimų mokestinių išlaidų, kurių verslininkai nenori prisiimti, nes bijo rizikuoti. Todėl į pensiją išėję žmonės paprasčiausiai neturi papildomų galimybių užsidirbti. Žinoma, tai yra didelis trūkumas tiek ekonomikai, tiek pensininkams, tiek verslininkams, kadangi jiems papildomos rankos kainuoja daug brangiau“, – sako finansų analitikė.

Todėl išėjus į pensiją nebereikėtų tikėtis gauti tokio paties dydžio pajamų, kaip šiandien. Aišku, išėję į pensiją turėtumėme gauti apie 70 proc. socialinių išmokų, atskaičiuotų nuo dabartinio darbo, tačiau dabartinės realijos rodo, kad pensininkų pajamos susitraukia dar labiau.

Todėl, ekonomistės nuomone, senatvėje oriau gyvens tie, kurie pradės savo pensija rūpintis iš anksto: „Pradėjus dirbti pirmąjį darbą reikia galvoti ne tik apie keliones ir išmaniuosius telefonus. Iš tiesų reikia investuoti į pensiją ir suvokti, kad mums teks ne tik ilgiau dirbti, bet ir daugiau pinigų investuoti į savo sveikatą.“

Ieško naivių klientų
Tuo tarpu socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka dienraščio skaitytojus ramina ir sako, kad iš tiesų situacija nėra tokia prasta. Aišku, galbūt iš tiesų kai kam atrodo, kad pensijos per mažos ir ateityje tik mažės, tačiau, anot jo, viskas priklauso nuo požiūrio. Štai galima skųstis, kad ne tik pensijos, bet ir atlyginimai yra per maži ir dėlto verkšlenti visą gyvenimą.

„Pensijas galima padidinti surinkus daugiau mokesčių, o tai yra mūsų piliečių ir valstybės rankose. O jeigu valdžia dėl to nieko nedaro, vadinasi, yra per maža kontrolė. Kita vertus, nėra aišku, ar žmonės iš tiesų nori didesnių pensijų, nes tai reikštų, jog reikia naujų mokesčių. Priešingu atveju, pinigų tiesiog nebūtų iš kur paimti“, – akcentuoja socialinių mokslų daktaras.

Jis taip pat nemato nieko blogo, kad ne visi gyventojai bando susitaupyti pinigų senatvei. Anot pašnekovo, natūralu pasikliauti „Sodra“ ir tame nėra nieko blogo: „Kažką blogo mato tik finansų institucijos, bankai, kurie yra įsteigę privačius pensijų fondus. Jie nori prisivilioti daugiau klientų, todėl kalba apie mažas pensijas ir gąsdina, kad ateityje jos bus dar mažesnės. Tokiu būdu verčia žmones išleisti daugiau pinigų, sužadindami apgaulingą viltį, kad senatvėje jais bus pasirūpinta.“

Pašnekovo nuomone, tai yra demagogija ir ne visai sąžiningas klientų viliojimo būdas. Iš tiesų finansų institucijos tik nori su klientais pasirašyti sutartį, kurios vėliau nebedirbantys ar emigravę piliečiai nebegalėtų nutraukti. Jis pataria atidžiau pažvelgti į sudaromos sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, ten nėra jokio įsipareigojimo, kad žmonėms bus mokama pensija. Tiesiog finansų institucijos įsipareigoja, kad tos lėšos, kurios bus investuojamos, sulaukus senatvės, bus atiduotos.

„Finansų institucijos panašius tyrimus atlieka tik norėdamos pagąsdinti žmones, kad klientai ir toliau jiems neštų pinigus. Aiškina, kad negalima pernelyg pasitikėti „Sodra“. O aš manau, kad pasitikėti yra visiškai blaivus noras“, – sako R. Lazutka.

Sistemą reikia tobulinti
Jis pastebi, kad kitose šalyse didžioji dalis gyventojų taip pat gyvena iš valstybinių pensijų. Tik maža dalis prisiduria iš privačių pensijų fondų ir tas prisidūrimas nėra labai reikšmingas. Tačiau tai nereiškia, kad gyventojų ateitis nedomina. Galbūt dabar neturintys pajamų taip pat galvoja apie senatvę ir baiminasi dėl savo ateities.

Jeigu žmogus patenkina savo poreikius, turi nuosavą būstą, niekam nieko nėra skolingas, negyvena nuo algos iki algos, tuomet natūralu, kad gali atsidėti lėšų ateičiai. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad Lietuvoje yra tokių šeimų, kurioms artėjantys nauji mokslo metai tampa didžiule finansine našta. Šeimos nežino, iš kokių pinigų vaikui nupirks rūbus ir mokymosi priemones. Taigi, net ir labai norėdami tėvai niekaip negali susitaupyti ateičiai, nes tų pinigų tiesiog nėra.
Socialinių mokslo daktaro teigimu, būtent tam yra valstybė, valdžios atstovai ir „Sodros“ sistema, kad žmonėms nereikėtų galvoti, kaip išgyventi ateityje. Jeigu žmogus dirba, dalis jo uždirbtų pinigų yra pervedama „Sodrai“, iš jų mokama pensija. Svarbiausia prižiūrėti, kad sistema veiktų ir nebūtų išgraibstomi pinigai. Įmokas „Sodrai“ toliau turėtų mokėti dabartinių pensininkų vaikai, anūkai. Kitaip tariant, tas ratas suksi tol, kol valstybė funkcionuos ir gebės žmonėms sukurti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Aišku, tai nereiškia, kad sistema yra tobula ir jos nereikia tobulinti. Akivaizdu, kad keičiantis demografinei padėčiai, reikia ieškoti ir kitų problemos sprendimo būdų. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad žmogus pinigus kaupdamas privačiai iš tiesų netaps mažiau priklausomas nuo savo vaikų kartos ar demografijos tendencijų.

R. Lazutkos teigimu, mąstyti priešingai būtų absurdiška. „Žmogus senatvėje gali būti sukaupęs daug pinigų, bet jeigu nebebus dirbančių žmonių, nebus ko už tuos pinigus nusipirkti. Niekas nebekeps duonos, nebesiųs batų ir t. t. Jeigu atsiras daugiau pensininkų, norinčių kažką įsigyti, bet trūks gamintojų, kils kaina. Todėl galiausiai privačios sąskaitos nieko nebereikš, nes už tuos pinigus nieko nebenusipirksi“, – niūrią tiesą atskleidžia R. Lazutka.