Šiaulių miesto pašonėje pastatytas, bet iki galo neužbaigiamas pavojingų atliekų deginimo įrenginys kelia daugiau klausimų nei yra atsakymų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių miesto pašonėje pastatytas, bet jau antrus metus niekaip neužbaigiamas pavojingų atliekų deginimo įrenginys kelia sumaištį. Europos Sąjunga šio įrenginio statyboms skyrė daugiau nei penkiasdešimt milijonų litų, tačiau jeigu nepavyks įrenginio paleisti, gali tekti šią paramą grąžinti. Aukščiausios valdžios atstovų veiksmai kelia abejonių, kad šios statybos vyksta skaidriai.

Tarša viršija normas
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis susitikęs su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistais iš naujo įvertino įsisenėjusią atliekų tvarkymo sektoriaus problemą – pavojingų atliekų deginimo gamyklą prie Šiaulių, informuoja ministerija. Šią gamyklą pastatė Ūkio ministerijai pavaldžios UAB „Toksika“ užsakymu viešąjį konkursą laimėjęs Lietuvos ir Italijos bendrovių konsorciumas. Tačiau ilgiau kaip 2 metus įrenginys nepradeda veiklos, nes bandomieji deginimai rodydavo, kad skleidžiama tarša viršija normas.
Objekto vertė – per 86 mln. litų, iš jų 52 mln. – Europos Sąjungos fondų lėšos. Nepavykus pradėti naudoti įrenginio, dalį paramos reikėtų grąžinti. „Pavojingų atliekų deginimo įrenginyje turi būti įdiegta tiesioginio taršos monitoringo sistema. Mano žiniomis, visi kompiuteriai ir davikliai yra, telieka sutarti dėl bendros sistemos, duomenų perdavimo ir tikrinimo. Tik įdiegus šią tiesioginę stebėjimo sistemą leisime atnaujinti bandomuosius deginimus ir iš naujo vertinsime įrenginio tinkamumą nuolatiniam darbui. Nuolaidų aplinkosauginiams reikalavimams nebus taikoma“, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas aplinkos ministras V. Mazuronis.
Kaip nurodoma ministerijos pranešime, Lietuva vis dar neturi savo pavojingų atliekų deginimo gamyklos. Netoli Šiaulių, Aukštrakiuose, pastatytas deginimo įrenginys pretenduoja tapti pirmąja ir vienintele Lietuvoje pavojingų atliekų deginimo vieta. Šiuo metu pavojingos atliekos vežamos deginti į užsienį.

Kelia įtarimų
Tačiau šios statybos kelia daugiau klausimų nei yra atsakymų. Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašė jau anksčiau, buvęs UAB „Toksika“ direktorius Ramūnas Peciulevičius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių skyrių su įtarimais, kad naujoji bendrovės valdyba, kuriai vadovauja ūkio ministro patarėjas Marius Busilas, galimai proteguoja rangovo interesus ir įrenginį siekiama kuo skubiau užbaigti. Įtariama, kad šis ES lėšomis finansuojamas projektas vykdomas neskaidriai.
Šį klausimą praėjusią savaitę svarstė Seimo narių Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė. Į svarstymą buvo pakviestas ir R. Peciulevičius, Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas, taip pat dalyvavo Ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai – ministro patarėjas M. Busilas bei ministras V. Mazuronis. Po šio svarstymo išklausius visas nuomones medžiagą ketinta perduoti Seimo antikorupcijos komisijai.
„Mano nuomone, objektyvus politinis mano įtarimų dėl galimos korupcijos, statant „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo įrenginį, vertinimas Seime yra galimas tik Seimo antikorupcijos komisijoje. Tik aš turiu įtarimą, jog tikrai nebūsiu pakviestas dalyvauti šiame posėdyje arba jis įvyks, kai jau bus per vėlu“, - dienraščiui teigė R. Peciulevičius.

Nemato pažeidimų?
Įtarimų turintis R. Peciulevičius teigė, kad iš parlamentinės grupės posėdžio metu nuskambėjusių ministro pasisakymų buvo galima suprasti, kad aplinkosauginiai reikalavimai yra tik iš kamino išeinančios taršos normos, o maksimalus per valandą deginti leistinas kiekis nėra priskirtinas tokiems reikalavimams. „Specialiai pasinagrinėjau įstatymus ir radau dokumentą, kuris yra būtent patys aplinkosauginiai reikalavimai. Ten nurodoma, kas sudaro aplinkosauginius reikalavimus – eksploatacinės sąlygos ir techniniai reikalavimai bei ribinės teršalų vertės“, - sako R. Peciulevičius.
„Man kyla pagrindinis klausimas, ar tokia aplinkos ministro pozicija nesudaro prielaidų galimai neteisėtam rangovo protegavimui? Ministras stebisi, bet ko vertos tokios jo deklaracijos, jei galimai nemato ar nenori matyti, kas vyksta“, - teigė R. Peciulevičius.

Lankosi Šiauliuose
Dar daugiau neaiškumų kelia ūkio ministro patarėjo, UAB „Toksika“ valdybos pirmininko M. Busilo veiksmai. Redakcija iš patikimų šaltinių sužinojo, kad vakar M. Busilas planavo lankytis Šiauliuose ir planavo susitikti su aktyviai dėl deginimo įrenginio besireiškiančiais Šiaulių miesto tarybos nariais, taip pat susitikti su vietinės žiniasklaidos atstovais. Vertinant dabartiniame kontekste, abejonių kelia tai, kad M. Busilas tokį vizitą pasirinko pirmadienį, nors po kelių dienų tą pačią savaitę vyks Šiaulių miesto tarybos posėdis ir buvo galima viešai pasisakyti iš tribūnos visiems miesto gyventojų atstovams bei išsklaidyti viešumoje sklandančias abejones.
M. Busilas telefonu dienraščiui „Šiaulių naujienos“ patvirtino, kad lankėsi Šiauliuose ir susitiko su politikais bei teigė, kad planuoja pasisakyti ir miesto Tarybos posėdyje ateinantį ketvirtadienį. „Susitiksime su Taryba ketvirtadienį, prieš tai susitikome su kitais. Susitinkame su visais, kurie nori bendrauti. Mūsų nuomone, visuomenė yra svarbi, slėpti nėra ko. Susiduriame, kad turi netikslius duomenis, kažkas manipuliuoja netikslia informacija. Pasakome, kokia yra situacija, kaip ją matome. Norime, kad gamykla veiktų ir atitiktų visus reikalavimus“, - tikino dabartinis „Toksikos“ valdybos pirmininkas ir ministro patarėjas M. Busilas.

Komentaras
LR Seimo narys Arvydas Mockus
„Mūsų parlamentinės grupės narių iniciatyva buvo sušauktas posėdis. Išklausėme abi puses. Buvo labai gražu, kad atvyko ir Socialdemokratų frakcijos nariai, Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas, taip pat buvęs „Toksikos“ direktorius Ramūnas Peciulevičius, kurie rūpinasi šios problemos skaidrumu. Kas gali paneigti, kad vykdant viešuosius pirkimus buvo nupirktas per galingas įrenginys, nors valstybė tiek šiukšlių neturi. Ir yra du keliai – vienas iš jų visai uždaryti bei nugriauti įrenginį. Bet kadangi į šį projektą yra investuota dešimtys milijonų litų, dalis – Lietuvos biudžeto lėšų, mūsų tikslas – priimti teisingiausią sprendimą esant dabartinei situacijai. Nekeičiant pirkimo sąlygų reikėtų įrengti filtrus ir užtikrinti realiu laiku vykdomą stebėjimą, kad ne tik specialistai, bet ir gyventojai kompiuteryje galėtų pasižiūrėti bei matyti, kiek teršalų išmetama į aplinką. Jeigu būtų matoma, kad teršalų kiekis per didelis, gamykla turėtų būti stabdoma. Žmonių sveikata yra visų svarbiausia. Bet kokiu atveju įrenginys privalo atitikti aplinkosauginius reikalavimus. Gaila, kad kai buvo statomas įrenginys, nebuvau Seimo nariu. Aš asmeniškai tada buvau surinkęs daugiau kaip tris šimtus parašų, kad šis įrenginys iš viso nebūtų statomas miesto pašonėje, kur gyvena daug žmonių ir vėjai miesto pusėn vyrauja iš tos pusės, kur stovi įrenginys. Gaila, kad tokie neskaidrūs dalykai praėjo ir turime tokią situaciją.“